į pirmą puslapį
  archyvas    
meniu
 
 

ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai


Krikščioniška šeima
(B, Šeimų jubiliejus, Kaunas)

Pradžios knygoje pasakojama apie vyro ir moters sukūrimą ir Dievo jiems duotą uždavinį: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją” (Pr 1, 28). Pagal Dievo planą šeima tapo šaltiniu, iš kurio kyla ir skleidžiasi ne tik meilė ir gyvybė, bet ir visoks gėris. Todėl Dievas įsakė saugoti šį meilės ir gyvybės šaltinį nuo visų pavojų, kurie galėtų jį sunakinti. Jėzus Kristus susituokusiems yra pasakęs: „Taigi jie - jau nebe du, o vienas kūnas. Todėl, ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria!”. Per amžių pradžioje Dievo sukurtą ir palaimintą šeimą realizuojami Dievo planai. Apie juos Šventasis Tėvas Jonas Paulius II sako: „Šeimos misija yra saugoti, reikšti ir perduoti meilę, kuri yra gyvas atspindys Dievo meilės žmonijai bei Viešpaties Kristaus meilės Bažnyčiai, Jo Sužadėtinei” (FC, 17). Vatikano II Susirinkimas iškėlė tokius šeimos uždavinius: „Asmenų bendruomenės kūrimas, tarnavimas gyvybei, dalyvavimas visuomenės skaidoje ir dalyvavimas Bažnyčios gyvenime bei jos pasiuntinybėje”.

“Šeima yra Kūrėjo dovana žmonijai. Vyras ir moteris, sujungti tarpusavio atsidavimo ir tarnavimo vienas kitam santykio, tampa Dievo bendradarbiais perduodant gyvybę. Šeima yra pirmutinė, natūrali, gyva visuomenės ląstelė, kuria remiasi visos kitos bendruomenės bei visuomenės, ir pirmutinė, gyva Bažnyčios ląstelė”. Iš Dievo rankų šeima yra gavusi žmogaus gyvybės perdavimo dovaną, todėl kiekvienas vaikas yra Kūrėjo dovana žmonijai. Kiekvienas kūdikis nuo jo pradėjimo momento turi visas žmogiškąsias teises ir dėl jokių priežasčių negali būti atmestas.

Lietuvoje šeimos kelia susirūpinimą, nes grėsmingai daugėja ištuokų, ir tai liudija, kad daugelis žmonių šeimos gyvenimą stato ne ant Kristaus – Uolos, bet ant egoizmo smėlio. Ar ne egoizmas, kai santuokiniame gyvenime ieškoma tik malonumų, atmetant atsakomybę vaikams ir visuomenei? Suprantame, kad šeimos gyvenimas yra sunkus, kad neturime tobulų įstatymų. Kartais šeimos, ypač jaunos, stokoja valdžios dėmesio, tačiau mus, tikinčiuosius, visa tai neatpalaiduoja nuo atsakomybės visuomenei ir Dievui už tai, kokios yra ir kokios bus mūsų šeimos. Dabartinės šeimos daug nesusimąstydamos, dažnai net nejausdamos sąžinės priekaištų naudojasi visomis galimomis priemonėmis, kad tik nebūtų užmegzta gyvybė ir kad šeimos gyvenimas būtų kuo lengvesnis ir mažiau įpareigojantis. Šis egoizmas yra viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl daugelis šeimų nepatiria Dievo palaimos. Lietuva yra išmirštanti šalis, nes gimsta žmonių mažiau nei miršta. Labai gaila, kad atgauta laisvė atnešė ne meilės civilizaciją, bet mirties kultūrą, kuri kaip vėžys naikina mūsų tautą.

Mūsų šeimų problemos prasideda nuo jaunimo, kai paaugliai, paskatinti dabartinės erotizuotos kultūros, anksti pradeda lytinį gyvenimą ir ieško iš to tik pasitenkinimo. Labai pragaištingą vaidmenį atlieka tos žmonių bendravimo priemonės, kurios bando įpiršti mintį, jog žmogus gali laisvai tenkintis seksualiniu gyvenimu, o vaikus atmesti kaip nereikalingą naštą. Ši nuostata visuomenei yra ne mažiau pavojinga už AIDS. Ji veda ją į išsigimimą, nes pakertamos tikrosios meilės šaknys: meilė nustoja gyvuoti visuomenėje, kurioje egoizmas yra tapęs gyvenimo norma.

Tiesiogiai ar netiesiogiai prie šeimų silpninimo prisideda visi, kurie griauna per tūkstantmečius šeimų židinius saugojusią krikščioniškąją moralę. Mūsų dienomis nerimą kelia, kai net meno šventovės tampa židiniais, kur griaunama žmonių moralė. Pavyzdžiui, šiemet laisvoje Lietuvoje minimas M. K. Čiurlionio 125 metų jubiliejus. Renginiai nuvilnijo per visą Lietuvą. Kaune M. K. Čiurlionio garbei surengta tarptautinė paroda: „Amžiaus pabaigos menas – didžiajam amžiaus pradžios meistrui”. Ką bendro turi su M. K. Čiurlioniu ir jo kūryba Žilinsko muziejaus parodos salėje demonstruojamos skaidrės, reklamuojančios ir propaguojančios žmogaus visišką smukimą? Ant kokių moralinių pamatų bus kuriamos mūsų šeimos, jei žmonės, o ypač jaunimas, yra maitinami tokio pobūdžio kultūra? Apie tai turėtų susimąstyti visi panašaus pobūdžio „kultūros”, kuri savo esme yra išsigimusi, rėmėjai.

Mūsų dienomis atsirado dar vienas didelis pavojus mūsų šeimoms ir visuomenei – tai santuokinio ryšio vengimas. Vis daugiau jaunų žmonių, veikiami Vakarų pasaulyje esančių nesveikų reiškinių, gyvena vedybinį gyvenimą be santuokos ir tokiu būdu priešinasi Kūrėjo planui šeimą padaryti tikros ir pastovios meilės vieta ir šaltiniu. Tokio gyvenimo stiliaus negalima pateisinti jokiais materialiniais ar kitokiais išskaičiavimais, kaip antai noru susiorientuoti ar pasirinktas partneris bus tinkamas šeimos gyvenimui.

Bažnyčia supranta ir užjaučia šeimas, kurios šiandienėje Lietuvoje turi daug sunkumų, tačiau krikščionis, kad ir kur gyventų, yra pašauktas liudyti Jėzų Kristų. O tikru liudytoju gali būti tik tas, kuris yra pasirengęs dalytis su Kristumi ne tik jo prisikėlimo džiaugsmu, bet ir jo vargais bei kentėjimais.

 


Kauno arkivyskupas metropolitas

 

<< atgal į sąrašą
 

 

© Kauno arkivyskupijos kurija, 2002

© Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt
Rašykite: info@kaunas.lcn.lt