ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Laisvė ir Dekalogas
(B, kovas)

Prieš dešimtį metų mes atgavome išorinę laisvę: išsivadavome iš okupacijos, tačiau per tuos metus dar neišmokome būti laisvi, nes tikrai laisvas yra atsikratęs ne tik išorinių, bet ir vidinių pančių ir atsakingai mokąs naudotis savo laisve žmogus. Daugelis nesuvokia, kad laisvė be atsakomybės yra pati didžiausia vergovė.

Laisvė – didelė Dievo dovana, kuria Kūrėjas apdovanoja kiekvieną protingą būtybę. Būtų blogai turėti protą, bet neturėti laisvės, bet ne mažiau blogai turėti laisvę be proto. Pirmuoju atveju žmogus būtų nelaimingas vergas, antruoju – tikriausiai nusikaltėlis. Laisvė yra dovana, tačiau ji tampa prakeikimu, jeigu ja naudojamės netinkamai. Šv. Raštas pasakoja, kas atsitiko pirmiesiems tėvams, kai jie pasirinko neklusnumo kelią: rojaus gyvenimas pavirto skausmo ir nelaimių vieta. Šiandien taip pat tenka ragauti pragaištingų neteisingai suprastos laisvės vaisių. Pataikauti savo įgeidžiams ir viską sau leisti tai ne laisvė, o į didžiausią vergovę vedantis kelias.

Ar esame laisvi? Dauguma žmonių tikrai nėra laisvi, ir ne todėl, kad jų laisvę varžytų kokios nors išorinės jėgos ar aplinkybės, tiesiog jie savo viduje nėra išsilaisvinę iš juos varžančių pančių. Mus visiškai pavergia mūsų savimeilė ir nevaldomi polinkiai. Tuomet žmogus tampa tarsi be stabdžių į bedugnę riedantis automobilis.

Šiandienis gyvenimas yra kupinas negatyvios laisvės pavyzdžių, kai žmonės laisve vadina galimybę neatsakingai elgtis ir viską sau leisti. Žmonėms kartais nepatinka krikščionybė ir Bažnyčia, reikalaujanti išsižadėjimo, tačiau tie patys žmonės ieško būrėjų, aiškiaregių ir ekstrasensų. Yra žmonių, nuo kurių begėdiškų kalbų ir keiksmų pasijunti tarsi kanalizacijos kloakoje. Kai kurie laisvę suvokia kaip galimybę dykaduoniauti ir gyventi kitų sąskaita, pavyzdžiui, būti motinos pensininkės išlaikomiems. Žmonės dažnai siekia visiškai išlaisvinti seksualinį gyvenimą, iškreipiant jo esmę ir paverčiant jį svarbiausiu gyvenimo siekiniu. Siekiama ne tik laisvės ištvirkauti, bet net elgtis prieš žmogaus prigimtį. Gali pavergti net televizija, savo kai kuriomis programomis užteršianti žmogaus sąmonę moralinėmis šiukšlėmis ir klaidinga informacija. Ryškiausiu šitokio pavergimo pavyzdžiu galėtų būti priešrinkiminė agitacija per žiniasklaidą, kai nesibodima net melo, už kurį mokami dideli pinigai. Iš žmogaus atimama galimybė laisvai mąstyti ir laisvai apsispręsti, kam atiduoti savo balsą ir patikėti savo šalies likimą.

Laisvas yra tik vidujai išsilaisvinęs, t. y. visiškai ištikimas tiesai ir gėriui žmogus. Tačiau, kad išlaikytų šią ištikimybę, jis pats privalo save apriboti. Paradoksas: laisvas gali būti tik tas žmogus, kuris sąmoningai atsisako dalies laisvės. Atsisako juodosios laisvės dalies, vedančios žmogų į susinaikinimą. Kai kam atrodo, kad Dievo įsakymai yra pančiai. Netiesa, Dievas davė Dekalogą, ne kad apribotų žmogaus laisvę, bet kad jį išlaisvintų. Įsakymai nežudyk, nevok, neištvirkauk ir kt. yra skirti padėti žmogui laisvę panaudoti gėriui ir kūrybai, bet ne griovimui. Todėl labai gaila, kad daugumos Lietuvos politinių partijų, siekiančių vadovauti valstybei, programų nieko nekalbama nei apie Dekalogą, nei apie visuomenės moralinį ugdymą. Kaip patikėti, kad žmonės, kurie ryžtasi vadovauti politiniam, ekonominiam ir kultūriniam šalies gyvenimui, įvykdys savo pažadus, jeigu jie nepripažįsta Dievo įsakymų ir vidujai yra pavergti godumo, kūniškumo, puikybės ir nepakantumo kitaip mąstantiems?

Turbūt dar ilgas mūsų kelias į visišką laisvę, tačiau turėkime drąsos juo eiti. Šiuo keliu eidami pasitikėkime ne tiek savo jėgomis, kiek Dievu, vedančiu į laisvę pavienius žmones ir tautas, jeigu tik jos siekia tikros laisvės.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą