ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Sausio 13-osios dvasia
(2000 01 13)

Sausio 13-oji įėjo į mūsų tautos istoriją kaip dvasios pergalė prieš blogį. Laimėjo tiesa, teisingumas ir meilė, o neapykanta, despotizmas ir melas tą dieną pralaimėjo. Pralaimėjo pragaras, kuris siekė melo ir nelaisvės pančiuose dar ilgai laikyti pavergtą Lietuvą. Šią pergalę mes laikome stebuklu mažai mūsų Tėvynei, kuriai Dangus padovanojo laisvę. Ne tik sausio, bet kiekvieno mėnesio tryliktąją dieną renkamės į Šiluvą padėkoti Dievui ir jo Motinai Marijai už šį laisvės stebuklą ir apmąstyti tai, kas mums teikia tikrąjį gyvenimą ir kas trukdo augti.

Per devynerius metus labai pasikeitė žmonių dvasia. Kaip tuomet iš Egipto nelaisvės bėgantys žydai daugelis keiksnoja tautos vadus, nesugebančius išpildyti jų karšto noro, kad jau rytoj būtų pasiekta pažadėtoji žemė. Juo didesnis rėksnys ir juo labiau moka niekinti kitus, tuo žmonės jį labiau įvertina kaip galintį sukurti rytdienos rojų. Kažkas pasakė, kad didžiausias mūsų priešas yra melas. Šiame teiginyje yra tiesos. Šventasis Raštas teigia, kad velnias yra melagis ir melo tėvas ir jis darbuojasi net tada, kai žmonės miega. Kartais protu sunku suvokti, kaip žmonės leidžiasi šito melo tėvo suvedžiojami. Rusijoje milijonai žmonių mano, kad jų visų nelaimių priežastis yra ne valdžios vadovų korupcija, ne nusikaltėliai, išvagiantys milijonus dolerių, bet laisvės siekianti maža Kaukazo tauta. Ir ta tauta viso pasaulio akivaizdoje yra naikinama, o žudikams dalijami ordinai. Kokią pragariškai baisią jėgą savyje slepia melas, pavergiantis žmogaus esmę – jo protą ir dvasią. Toliau lieka tik mažas žingsnelis iki visiško pavergimo.

Melo aukomis yra pavojus tapti mums visiems, kad tai nėra tušti žodžiai, liudija dabartinė žmonių sumaištis. Vos ne kasdien aplinkui matome iškeltus kumščius, girdime svaidomus kaltinimus, girdi, išparduodama Lietuva, nors kaltintojai žino, kad be ateinančio iš šalies kapitalo Lietuvai nelemta ekonomiškai prisikelti; girdime šūksnius, kad reikia visus iššaudyti ar šakėmis subadyti. Rėksniai nenori nieko girdėti apie savo pačių klaidas, nesusimąsto, jog mus supančio blogio vardas yra nuodėmė. Kol žmonės neišmoks krikščioniškai mąstyti ir kol leisis melo klaidinami, tol galės keikti besikeičiančias valdžias, bet tas keitimasis neatneš palaimos.

Po devynerių metų pats skaudžiausias daugelio dorų lietuvių išgyvenimas – tai bejėgiškumas prieš tą melą ir neapykantą, kurie vėl grasina sugriauti geriausių tautos vaikų pastangomis atgautą viltį kurti naują ir laisvą gyvenimą. Tačiau ar ne tokie bejėgiai stovėjome aną sausio 13-ąją prie Parlamento rūmų, kai tolumoje girdėjosi šūviai ir buvo laukiami ugnimi spjaudantys tankai? Kas buvo anuomet toji jėga, kuri privertė beginklius žmones ginti bundančios laisvės viltį? Tada žmonės nieko nekeikė, bet kalbėjo rožinį. Manau, kad daugelis jį kalbėjo taip nuoširdžiai, kaip nebuvo kalbėję per visą savo gyvenimą. Norėčiau ir šiandien visiems, išgyvenantiems bejėgiškumą, o kartais ir neviltį, patarti: nieko nekeikite, bet paimkite į rankas rožinį. Kai prarandame pasitikėjimą žmonėmis ir jų kuriamais įstatymais, kai neišsipildo iliuziniai lūkesčiai ir nusvyra rankos, paimkime į jas rožinį. Kai kam tai gali skambėti labai naiviai, bet tikrovė yra tokia: keikiantis prisišaukiama dar didesnė nelaimė, o meldžiantis ir dirbant atsidaro Dangus.

Kai prieš 2000 metų gimė Jėzus Kristus, Romos imperija buvo labai galinga, o žmogus sutryptas, dažnai jį atiduodavo žvėrims sudraskyti. Evangelijos raugas pamažu keitė visų žmonių sąmonę, – tiesa visada turi tą stebuklingą jėgą nematomai veikti žmogaus dvasią ir ją keisti į gera. Tad leiskime, kad mūsų dvasią formuotų ne melo mintys, dažnai sklindančios iš dienraščių, radijo ir televizijos bangomis, bet Kristaus tiesa. Kadaise apaštalas Jonas užrašė, kad tiesa išlaisvina. Šiuos žodžius reikėtų gerai įsidėti į širdį visiems, kuriems yra brangus sausio 13-osios atminimas.

Dievo Motina Marija, globok tavimi pasitikinčius Lietuvos vaikus!

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą