|
ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai
ir raštai | Arkivyskupo
tekstai | Tarnybų
dokumentai | Pastoracinė
medžiaga | Informacinė
medžiaga | Kauno
arkivyskupijos naujienos
Arkivyskupo
tekstai
Bažnyčios pavasaris ir žiema
(1998 04 17, Kauno arkikatedra)
Nuolat augo burys vyrų ir moterų, įtikėjusių
Viešpatį (Apd 5,14), - rašoma Apaštalų
darbų knygoje. Tai buvo Jėzaus Kristaus ant apaštalų
pamato įkurtos jaunos Bažnyčios pavasaris -
augimo ir žydėjimo metas. Tačiau Bažnyčios gyvenime
būna ir žiemos metas, kai apmiršta pirmykštis uolumas.
Apaštalas Jonas jau pirmojo amžiaus pabaigoje rašė
vienai krikščionių bendruomenei: Aš turiu prieš tave
tai, kad palikai savo pirmąją meilę. Taigi prisimink,
nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių
darbų (Apr 2, 4-5). Yra du labai svarbūs klausimai:
- kas nulemia Bažnyčios augimą ir
- kodėl kartais Bažnyčia išgyvena krizę.
Bažnyčioje visada būna pavasaris, kai žmonės leidžia savyje
veikti Dievo Dvasiai. Tam reikalingas gyvas tikėjimas,
kurio nenupirksi, nepasiskolinsi, bet kuris yra
Šventosios Dvasios dovana. Dievas šią dovana duoda ne
už žmogaus nuopelnus, bet veltui, tačiau žmogus privalo
pasiruošti, kad galėtų šią dovaną priimti. Kiekvienam
iš mūsų, kaip apaštalui Tomui, yra reikalingas prisilietimas
prie gyvojo Kristaus:
- prie Eucharistijos, (Eucharistijos šventimas, dažna
Šv. Komunija)
- prie Kristaus kryžiaus (kančios įprasminimas Jėzuje
Kristuje) ir
- prie tikinčiųjų bendruomenės. (rūpestis bendruomenės
reikalais)
Bažnyčia rekomenduoja kai kurias dvasines praktikas, kurios
ypač stiprina tikėjimą. Tai geros rekolekcijos, nuoširdi
išpažintis ir pamaldumas į Dievo Motiną Mariją. Jeigu
jaustume, kad tikėjimas mumyse apsilpęs, siūlyčiau rimtai
patikrinti, kaip naudojamės minėtomis dvasinėmis pratybomis.
Šio sekmadienio evangelijos skaitinyje girdėjome pasakojimą,
kaip vienas Jėzaus mokinys Tomas išgyveno krizę. Po
viso to, kas įvyko Jeruzalėje, po kruvinojo penktadienio
ir užristo akmens ant Jėzaus kapo, Tomas pasimetė. Jam
buvo sunku patikėti net mačiusiųjų Jėzų draugų ir moterų
pasakojimais. Jėzaus pasirodymas Tomui buvo dangaus
dovana, atgaivinusi susvyravusį jo tikėjimą ir drąsą.
Krizę Bažnyčioje sukelia tikėjimo stoka dvasiškių ir
tikinčiųjų gyvenime. Labai dažnai mes matome tik susilpusio
tikėjimo pasėkmes, pvz., tikintieji žmonės nemoka būti
atlaidūs, yra apsileidę artimo meilėje, lengvapėdiškai
daro nuodėmes arba pvz., kunigai daugiau rūpinasi savo
reikalais nei Bažnyčia. Tai ženklas, kad šių žmonių
gyvenime tikėjimas yra apmiręs ir jie jau yra pabaltinti
karstai, nes neleidžia savyje veikti Šventajai Dvasiai.
Dar blogiau atsitinka, kai tikėjimas apsilpsta kunigo
gyvenime ir jis pasidaro drungnas dvasiniams dalykams.
Žmonės greitai pastebi, kad čia jau nebe apaštalas,
o tik valdininkas, kuriam rūpi ne Dievo ir Bažnyčios
reikalai, bet pinigai ir sotus gyvenimas.
Šiandien Katedroje neeilinis įvykis, nes kunigystės
dovaną priims ne svetimas, bet Katedros bendruomenės
narys, kurio patarnavimais ne vienas tikintysis jau
pasinaudojo. Dirbdamas Kunigų Seminarijoje, būsimasis
kunigas uoliai tarnavo Katedros tikintiesiems.
Kunigystės sakramentas yra teikiamas ne asmeniškai
naudai, bet tarnavimui tikinčiųjų bendruomenei. Todėl
tave, mielas broli, raginu dieną ir naktį mąstyti tik
apie tai, kaip patarnauti tikintiesiems, ką padaryti,
kad Bažnyčioje būtų pavasaris.
Kartais tikintieji jauną kunigą klaidina, sudarydami
nuotaiką, kad kunigystė yra žmogaus išaukštinimas ir
garbė. Taip, ištikimai tarnauti Kristui ir jo Bažnyčiai
yra garbė, tačiau koks didelis pažeminimas - tarnauti
Bažnyčiai apsileidusiai. Todėl šventimų dieną raginu
ir meldžiu, kad neieškotum žmonių pagyrimų, bet vyriškai
priimtum visus pažeminimus, kurie neatskiriami nuo tarnavimo
Bažnyčiai. Tokia kunigo dalia buvo vakar - sovietmetyje,
tokia ji ir šiandien - nepriklausomybės metais, kai
mėgaujamasi vieno kito kunigo silpnybėmis ir metamas
juodas kaltinimas visiems kunigams.
Jus, mieli tikintieji, raginu ne tik šiandien, bet
nuolatos melsti Šventąją Dvasią, kad jinai galingai
veiktų tiek šio jauno kunigo, tiek visų kunigų širdyse,
kad jų gyvenimas būtų gyvas Evangelijos skelbimas. Amen.
Kauno arkivyskupas metropolitas
<< atgal
į sąrašą
|
