ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Arkivyskupo S. Tamkevičiaus atsakymai: Teologijos studentai kryžkelėje

1.Man atrodo, kad dauguma teologijos studentų yra kryžkelėje, iš kurios surasti savąjį kelią nėra lengva. Pakankamai daug teologijos bakalaurų pasirenka ne “teologines” profesijas. Kalbama, kad dalis jų nuo studentavimo pradžios nemąsto dirbti Bažnyčioje,- jiems yra svarbu baigti universitetą. Dalis studentų yra ieškantys gyvenimo kelio ir Teologijos fakultete nori geriau apmąstyti gyvenimo prasmę, bet nebūtinai užsiangažuoti bažnytiniam darbui. Tačiau yra daug studentų idealistų, kurie tikrai norėtų dirbti Bažnyčioje, tačiau ne visada joje suranda geidžiamą darbo vietą. Šiuo metu labiausiai Bažnyčiai reikia aukštąjį išsilavinimą turinčių tikybos mokytojų ir tie, kurie jaučiasi pašaukti dirbti mokykloje, labai lengvai gali surasti savo gyvenimo kelią. Tačiau pedagogo pašaukimas ne visus žavi, nes jis yra ganėtinai sunkus. Dalis teologijos studentų, pasidairę po vakarų šalis, pasvajoja, kad gal ir Lietuvoje bažnytinį darbą galėtų dirbti ne tik kunigai, bet ir pasauliečiai. Šiuo metu tikrai nemaža pasauliečių jau labai sėkmingai darbuojasi įvairiose Bažnyčios struktūrose, tačiau tai nėra masinis reiškinys ir nežinau po kiek metų įvyks persilaužimas, kurį stabdo ne tiek tradicijos, kiek ekonominės priežastys. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime daugybę mažų parapijų, kurios neturi savo klebono, bet yra aptarnaujamos. Būtų idealus variantas, jei tokioje parapijoje gyventų šviesus jaunas teologas (teologė), kuris rūpintųsi tikinčiųjų bendruomene, daug dėmesio skirdamas ne tik bažnytinei, bet ir kultūrinei sferai. Kaip tai būtų naudinga Lietuvos kaimui! Tačiau tikinčiųjų bendruomenė iš bažnyčioje surenkamų aukų, kurių vidutiniškai per metus būna apie 2000 Lt šio darbininko neišlaikys. Viskas tikriausiai nesunkiai išsispręstų, jei Seimas leistų žmonėms kelis procentus nuo mokesčių laisvai paskirti labdarai ar savo religinėms bendruomenėms. Tačiau šio momento dar reikės palaukti.

2. Labai aktualus klausimas: kokia yra Bažnyčios, kaip darbdavio pasiūla? Daugelis dalykų yra visiškai aiškūs, nereikalaujantys net ypatingų tyrimų. Šiuo metu Bažnyčiai labai trūksta kunigų, Dievui įžadais pasišventusių asmenų ir tikybos mokytojų. Bažnyčiai labai reikia teologinį išsilavinimą turinčių žiniasklaidos darbuotojų ir sielovados bendradarbių. Tačiau, teologijos studijas pradėdamas, jaunas žmogus negali tikėtis, jog gavęs diplomą, bus pasiųstas dirbti kažkokį konkretų darbą, - sovietiniai laikai seniai praėjo. Kiekvienas, kuris rimtai angažuojasi dirbti Bažnyčioje, dar studijuodamas turi parodyti, kad jis dega Bažnyčios reikalais, turi ieškoti savo vietos “po saule”. Vargu ar kam nors bus įdomūs tokie “teologai”, kurie nuo studijų laikų mŕsto tik “gauti”, bet ne “duoti”.

Šiuo metu kiekviena vyskupija savarankiškai sprendžia, kokių darbininkų jai reikia ir kokias naujas bažnytinio darbo vietas ji gali sukurti. Todėl kiekvienos vyskupijos kurija yra vienintelė vieta, kur teologijos studentas ar bakalauras gali kreiptis dėl savo ateities planų realizavimo.

3. Studijuojant teologijŕ patarčiau lygiagrečiai ruođtis konkrečiai specialybei, pavyzdţiui, pedagoginiam darbui. Galima baigus teologijos studijas, siekti magistro laipsnio kitoje srityje, k.a. žurnalistikoje, teisėje, literatūroje ir pan. Renkantis antrąją specialybę reikia gerai pamąstyti apie savo polinkius, kad pasirinkta specialybė derintųsi su teologijos studijomis ir neštų naudą Bažnyčiai ir Lietuvai.

Šv. Antano institutas Kretingoje ruošia visų pirma tikybos mokytojus, todėl dėl įsidarbinimo didesnių problemų kol kas neturėtų būti. Norintieji dirbti prie parapijų turėtų pradėti nuo tikybos mokytojo darbo, o paskui ieškoti galimybių ir, joms atsiradus, mažinti krūvį mokykloje, o didinti parapijoje.

4. Pirmoji tiesa - valgyti reikia ir idealistams. Antroji - idealistai niekada turtų nesukrauna ir net perdaug nesiekia jų sukrauti. O kam rūpi sotus gyvenimas, geriau, kad pasirinktų ne darbą Bažnyčioje, nes bus nelaimingas tiek pats teologas, tiek ir tikinčiųjų bendruomenė.

Padėtis nėra be išeities. Praeis keli metai, Lietuva ekonomiškai atsigaus, tuo pačiu ir Bažnyčia turės daugiau galimybių plėsti savo darbo sritis. Labai linkiu dabarties ir ateities teologams niekada ne būti samdiniais, bet Viešpaties pasiųstaisiais tarnauti broliams ir seserims.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą