Žąsinų k. yra 6 km nuo Ariogalos, 3 so­dybos, 3 gyventojai. Prieš II pasaulinį karą Žąsinuose buvo 16 sodybų.

 

1. Budrys Martynas

2. Budrys Kazys

3. Gudžius Juozas

4. Gudžius Stasys

5. Juzainis Vladas

6. Kavaliauskas Juozas

7. Kavaliauskas Tadas

8. Kemzūra Stasys

9. Narbutas N.

10. Poška Kazys

11. Puikša Juozas

12. Sventickas Mykolas

13. šulskis Juozas

14. Vaitkuvienė A.

15. Viščius Kazys

16. Viščius Pranas

 

 

Žąsinų k. gyveno kalvinas Žąsinas. Jis valdė visus Žąsinus. Turėjo tris sūnus. Šie, pasidalinę kaimą, taip pat valdė, kaip ir jų tėvas. Dabar buvo trys Žąsinai. Jiems iš­nykus, kaimo pavadinimas pasiliko Žą­sinai. Baudžiavai baigiantis, jie vedė tarp Seme­niškių ir Žąsinų kaimo ribą. Užkasė kapčių (ežiaženklį) ir, sugavę piemenį, skaudžiai nuplakė, kad atsimintų, jog čia eina riba ir piemuo muštas.

 

 

Žemaičių plentas nuo Kauno į Klaipėdą nutiestas 1934–1939 m., 195 km ilgio. Pro­jektavo ir statybai vadovavo susisiekimo ministerijos kelių valdybos sauskelių direk­cija, vykdė vietiniai rangovai. Tai buvo ilgiausias nepriklausomos Lietuvos tiestas magistralinis plentas.

 

Ėjo iš Kauno pro Raseinius, Rietavą į Klaipėdą. Didesnieji tiltai pastatyti per Nevėžį ties Babtais, Du­bysą ties Ariogala, per Miniją ties Gargž­dais. Sankryžose su kitais plentais ties Kryžkalniu ir prie Gargž­dų pa­statytos modernios pervažos – viadukai. Žemaičių plentas turi du kelius automobiliams ir šalikelę. Konstrukcija: Makadamo grin­dinys skaldos ir smėlio pagrindu, asfal­tuo­tas, su drenažu.

š 35 Liet. encikl.

 

 

Žemygalos k. yra 2 km už Milašaičių į šiaurę. Kaime 16 sodybų, 30 gyventojų.

 

 

Gimė 1939-07-29 Nolėčių k. 1958 baigė Ariogalos vid. m-klą. 1958–1961 studijavo VPI, 1961–1964 – VU. 1968-1972 – VU aspirantūroje. 1965-1968 KPI Bendrosios matematikos katedros asistentė. 1972–1976 – vyr.dėst., 1976–1979 – doc., nuo 1979 – KTU Fun­da­mentaliųjų mokslų fakul­teto Mate­matinės sistemotyros katedros doc. Yra paskelbusi apie 20 mokslinių darbų, iš jų daugiausia – geometrijos ir topologijos klausimais. Darbai skelbti „Mate­matikos rinkinyje“.

 

ŽILINSKAITĖ Janina

 

Gimė 1919-07-27 Smilgių k., Nauja­mies­čio vlsč., Panevėžio apsk. Tėvas gele­žin­kelininkas, dirbo Šiauliuose. Ji lankė Nemakščių, Pagėgių pr. m-klas. Baigusi gimn., įstojo į Tauragės mokyt. sem. Dirbo Ražaitėlių, Surmantų pr. m-klos ved. 1972 atsikėlė į Raudondvarį, kad vaikams būtų geriau mokytis. Išdirbo 33 m. 1937–1938 m. spausdinosi „Ateities spinduliuose“, „Ateity“. Kai ji 1941 m. birželio 14 d. su­ži­nojo, kad jos mokinį Skirmantą Joną kartu su tėvais ištremia į Sibirą, parinko daiktų ir maisto, pasiskolino arkliuką su vežimuku ir nuskubėjo į Viduklės gel. stotį (33 km). Radusi padavė maistą ir drabužius, pado­vanojo nuotrauką mokiniui su užrašu: „Ir tolimoj Rusijoj būdamas neužmiršk Lietu­vos“. Mokinys išsaugojo tą nuotrauką, par­sivežė į Lietuvą, dažnokai aplanko savo gerąją mokytoją.

 

 

Žydai, kaip izraelitai, plačiai pasaulyje paplitusi tauta. Atvykę į Palestiną, žydai susimaišė su kananiečiais, amoritais, he­titais, egiptiečiais. Vėliau išsiskirstė po Europą, maišėsi su kitomis tautomis. Žydų diaspora (žydų išsiskaidymas po Babilono nelaisvės) skaitoma nuo Bar-Kochos suki­limo 135 numalšinimo, kai romėnai judėją pavertė griuvėsiais, išžudė pusę milijono gyventojų, jos vardą panaikino. Diasporoje žydai per du tūkstančius metų neprarado savo tautinių savybių ir nesutirpo kitų tau­tų tarpe. Tai buvo žydų sukurtos bendruo­me­nės išdava. Žydas, patekęs į vergiją, tu­rėjo būti per 7 metus artimiausios bend­ruo­­me­nės išpirktas. Skatinamos gausios šei­mos, neturtingųjų šelpimas, mišrios ve­dy­bos draudžiamos. Savo reikalams ren­kami mokesčiai. Kiekviena bendruomenė rūpinasi turėti savo mokyklą. Ariogaloje tokia mokykla buvo mokytojas gerai apmo­kamas, jo darbas laikomas garbingu. Kiek­vienas žydas, reikalingas pašalpos, krei­piasi į bendruomenę, ne į valstybę. Žy­dams susiginčijus juos teisė rabinas, ne pasaulietiški teisėjai. Žydų mokytojas Juda Ha Nasi (apie 218 m.) surašė Talmudo pa­grindus. Mozė (žydų vadas, išlaisvinęs žy­dus iš egiptiečių vergijos) draudė nežydui būti Izraelio valdovu ar šiaip parei­gūnu, valdančiu žydus, draudė mišrias vedybas, parduoti žemę nežydui, tarnauti pas nežydus. Krikščionys pritaikė (apie 591) Mozės įstatymus ir vertė prievarta žydus krikštytis. Lietuvą žydai pasiekė XII a., persekiojami kryžiaus karų. Rytų Europoje išsilaikė idiš kalba (naujoji žydų k., vad. vokiečių žydų k., išplitusi rytų Europoje). Bogdanas Chmelnickis XVII a. su kazokais išžudė daug lenkų ir žydų. Rusijoje žydai irgi buvo suvaržyti, keliami pogromai (Lie­tuvoje jų nebūdavo), valdžios uždrausti, bet pogromininkai nebaudžiami. Lietuvoje žydai gyveno laisvai.

Naciai išžudė 5717000 žydų. Lietuvoje – 250000. Gediminas kvietė amatininkus ir pirklius. Tarp jų galėjo būti ir žydų. Vytautas suteikė jiems privilegijas. Žydai ver­tėsi pramone, amatais, prekyba, lais­vomis profesijomis.

 

Lietuvos žydų rašy­tojai: G. Oše­ro­vičius, M. Sluckis, I. Meras, Judelevičius, Josadė. Žydai daug prisidėjo prie Lietuvos pri­jun­gimo prie TSRS. Daug jų dirbo sau­gumo organuose, daug tardytojais.

Ario­galoje nuo seno būta daugoka žydų. Jie vertęsi prekyba, laikė smukles, kurių buvo ke­le­tas. Iš 1837 m. revizoriaus ap­skaitos ma­tyti, kad baudžiauninkai buvo verčiami dideliais kroviniais vežti į Rygą žydų pre­kes.

 

Kada žydai atsikėlė į Ario­galą, nenu­statyta. 1923 m. Ariogaloje jų būta 464, 1940 – apie 800. Dauguma jų vertėsi prekyba, amatais. Turėjo savo bažnyčią (net dvi), „škalą“, stovėjusią netoli kino teatro (kul­tūros namų), Sina­gogos gat­vėje. Per šį karą sudegė. Gerai išsižiū­rė­jus, matosi pamatų akmenys.

 

Žydų kapi­nės buvo už Dubysos, už sta­diono, apau­gusios me­džiais, paminkli­niai akmenys išvirtę, su­skeldėję. Žydų su­šau­dymo vieta ir kapinės yra už Verdėl­upio, prie Dubysos, ap­tvertos, du pamink­liniai akmenys su lietu­viškais ir žydiškais įrašais.

Žydų m-kla įsteigta 1923 m. Pirmasis mokyt. G. Ger­zonas, nuo 1926 m. veikė 2 kompl., 1923 m. buvo 52 mok., 1926 – 68, 1931 – 68. Nepriklausomybės metais žydai lankė lietuvišką mokyklą.

 

 

Gimė 1938 Uždubysio k. 1958 baigė Ariogalos vid. m-klą, 1966 – VVPI Chemijos fizikos fak. 1966 pradėjo dirbti Šilutės I vid. m-kloje, nuo 1968 – Ariogalos vid. m-kloje. Mokytoja meto­dininkė.

 

 

Gimė 1968-10-14 Ariogaloje. 1986 bai­gė Ariogalos vid. m-klą. 1987–1989 tar­navo Tarybinėje armijoje (Kamčiatkoje). Nuo 1996 Ariogalos vid. m-klos mokytojas. 1996 įstojo į VPU Gam­tos m. fak., geogra­fijos spec., baigė 2001. Fotografuoja išlie­kamąją vertę turinčius vaizdus.

 

ŽVIRBLIS Petras

 

Gimė 1932 m. Tėvai turėjo 5 ha, dar 5‑ha nuomavę. Mokėsi Raguvos vid. mo­kykloje. Baigė labai gerais pažymiais. Baigęs aukš­tąją, dirbo Nemakščių vid. m-kloje dir. pavad. Nuo 1965 iki 1998 Ario­ga­los vid. m-klos direktorius. Dirbo 33 m. Tiek mo­ky­tojai, tiek mokiniai su pa­garba atsiliepia apie direktorių: prin­ci­pin­gas, bet ir tei­sin­gas, nelaimėje padėti – pirmutinis. Oku­pa­cijos metais daug mokytojų apgynęs nuo visokių tik­rintojų užsipuolimų. Jam dirbant trys Ario­galos vid. m-klos absol­ventai – M. Pet­rauskas, A. Stanevičius ir A. Liepa – tapo kunigais.