Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:

 

 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

BAŽNYČIOS IR PARAPIJOS ISTORIJA

Pirmoji Ariogalos bažnyčia pastatyta Vytauto rūpesčiu 1416 metais. Jai 1542 m. dovanota jurisdikcija miestelyje, 7 šeimos, 3 neapgyvendinti žemės sklypai, kuriuose vėliau įsikūrė Kunigiškių kaimas. 1547 m. bažnyčia atstatyta.

XVI a. veikė parapinė mokykla. Zigmantas Vaza 1609 m. įsakė Ariogalos tijūnui Sebastijonui Kęstortui baigti statyti ir remontuoti Ariogalos bažnyčią, mat ji prieš keletą metų pastatyta, tačiau esanti be stogo ir pūvanti. Bažnyčia 1690 m. sudegė, apie 1726 m. atstatyta. Ji 1807 m. vėl sudegė, 1813 m. atstatyta. 1852 m. bažnyčia pailginta. Poetas kunigas Anupras Jasevičius bažnyčioje 1863 m. perskaitė sukilėlių atsišaukimą. Už tai ištremtas, 1884 m. grįžo į Ilūkstę (Latvija).

1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
1915 m. rusų - vokiečių mūšių metu bažnyčia buvo sudeginta. Kartu sudegė varpinė, inventorius, brangūs indai ir liturginiai drabužiai. Pokario metais pamaldos buvo laikomos kitame mūriniame pastate.

Bažnyčios statyba 1926-1939 m.

Jau Pirmojo pasaulinio karo (dar ilgai vadinto Didžiuoju) pradžioje labai nukentėjo Ariogalos miestelis.
Netekę senosios bažnyčios, ariogališkiai nuo 1915 m. meldėsi šopoje-iš buvusio grūdų sandelio padarytoje bažnyčioje. 1926 m. Vidaus reikalų ministerijos Statybos inspekcija patvirtino 7 bažnyčių, jų tarpe ir Ariogalos, brėžinius. Tais pačiais metais prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statybos darbai. Iki 1930 m. pastatytos sienos, tačiau statybai pastoviai trūko pinigų, nors ir gauta valstybės parama: 1927 m. spalio 20 d. Ministrų kabineto nutarimu bažnyčios statybai skirta 15000 Lt paskola, o 1928 m. vasario 18 d. išmokėtinai skirta miško medžiagos už 6000 Lt.

1928 m. rudenį bažnyčios statymo komitetas kreipėsi į Prezidentą A. Smetoną, prašydamas šias paskolas paversti negrąžinama pašalpa. A. Smetona nesiėmė šio klausimo spręsti iš esmės, tik užrašė rezoliuciją: Nusiųsti p. Švietimo Ministeriui domei, A. Smetona 11.X.28. Deja, švietimo ministerija tą kart šio prašymo patenkinti negalėjo ir 1928 m. spalio 26 d. prezidento kanceliarijai pranešė, kad tik 1929 m. ministerija rūpins Ariogalos bažnyčiai prašomą pašalpą.

Paskola sunkia našta užgulė Ariogalos parapijiečius. Padėtį sunkino dar 1928 m. šalta žiema, kai laikinuose tvartuose (tankiausiai daržinėse) daug gyvulių nušalo kojas ar visai sušalo; javai sugedo, liekant be sėklų. Šį kart, atsižvelgiant į sunkią parapijos padėtį , paskolos mokėjimas buvo atidėtas iki 1934-1937 m.

Vis dėlto judėjo į priekį ir 1930 m. jau tikėtasi uždengti bažnyčios stogą. Minėtame 1930 m. gegužės 17 d. prašyme klebonas A. Simanavičius rašė, kad stogo uždengimui reikėtų 65000 Lt. 20000 Lt. tikėtasi surinkti iš parapijiečių, tačiau dar 45000 Lt trūko. Anot klebono, parapijiečių padaryta, kas buvo galima padaryti: bažnyčios planas su bažnyčios mūro medžio plano darbais pagaminti, akmenys sugabenti ir sutašyti, žvyro reikiamai privežta, plytos ir kalkės savo išlaidomis ir rūpesčiu išdegtos, medžio medžiaga pilnai paruošta ir toliaus, iš po karo neatsigavus, nebeįveikiama. Klebonas prašė 45000 Lt pašalpos ar bent paskolos darbams pabaigti. Tokios didelės skolos nesibijota, nes bažnyčios statybai parapija įsigyjo plytinę ir kalkių gamyklėlę, iš kurių duodamo pelno, baigus bažnyčios statybą, tikėtasi grąžinti skolas.
Klebono prašymą parėmė ir Kauno Metropolijos kurija. Nors paskolos negauta, darbai nesustojo. 1932 m. vasarą klebonas Švietimo ministrui rašė, kad bažnyčios stogas jau uždengtas, o statybai iki to laiko jau išleista 175000 Lt. Anot klebono, parapijiečiai dėjo, ką galėjo. Dabar lieka įrengimas. Tačiau negavus prašytos paramos to padaryti nebuvo įmanoma, todėl vėl prašyta pagalos, kad 1932 m. būtų galima Mūsų Valdžios pagalba bažnyčią ušbaigti ir išeiti iš nepakenčiamos padėties.
Negaunant pakankamos valstybės paramos, teko skolintis kitur. 1934 m. rudenį klebonas rašė, kad pasidaryta skolų už 48944 Lt. Toliau klebonas išsamiai apibudino susidariusią padėtį: šių metų (1934) gruodžio mėn. 2 dieną jau priseina Iždui sumokėti pirmą ratą 2000 Lt. Š.m. gruodžio 8 d. Lietuvos Banko Kėdainių skyriui taip pat reikia sumokėti 2000 Lt, o š.m. gruodžio 31 d. bažnytinės skolos Kaune, viešbutis "Roma" reikia sumokėti net 20000 Lt ir tą pačią dieną Kėdainių miškų urėdijai už miško medžiagos bažnyčiai 600 Lt. Klebonas toliau prašė skolą valstybės iždui paversti pašalpa ar kitu būdu bažnyčios skolą likviduoti.

Ministrų kabinetas, atsižvelgęs į tai, kad Ariogalos bažnyčia karo metais buvo sugriauta, nusprendė neišieškoti 1800 Lt bažnyčios komiteto skolos už statybos reikalams išduotą miško medžiagą ir ją nurašyti į valstybės nuostolius. Tik 1936 m. liepos 16 d. Ministrų kabinetas nutarė 15000 Lt paskolą bažnyčios ststybai paversti pašalpa ir jos nebeišieškoti.

Tačiau skola vis vien nemažėjo. 1938 m. duomenimis, jau turėta 66000 Lt skolų. Kita vertus, parapija turėjo ir daugiau statybinių planų. 1938 m. kovo 17 d. parašyta suteikti pašalpą 145 kietmetrių medienos, reikalingos špitolės ir 185 kietmetrių medienos šv. Vincesnto Pauliečio draugijos prieglaudos statybai, įsigyti. Deja, šį kartą paramos negauta.
O bažnyčios statyba vis dar nebuvo baigta. 1937 m. rudenį laikraštis XX amžius rašė, kad Ariogaloje buvo surengta didelė ir gražiai pasisekusi kariuomenės šventė. Iškilmės prasidėjo pamaldomis iš dvaro magazino (grūdų sandelio) įrengtoje bažnyčioje, nes karo išdaužyta didžiulė
baltabokštė Ariogalos bažnyčia dar nebaigta įrengti (stinga grindų, durų ir altoriaus).

Statybai paramą suteikė ir Raseinių domininkonai. 1937 m. liepos mėnesį Raseiniuose buvo surengta loterija Ariogalos bažnyčios atstatymui. Anot XX amžiaus korespondento, loterija turėjo nemažai pasisekimo. Matyt šia patirtimi pasinaudota ir Ariogaloje, nes čia, parapijos kieme, po dviejų metų, 1939 m. rugpjūčio mėn., taip pat surengta loterija, kurios pelnas skirtas bažnyčios naudai. Kol kas nepavyko rasti duomenų, kaip ariogališkiai atsiskaitė su kreditoriais, tačiau 1939 m. pamaldos jau vyko naujoje šventovėje.

Taip 1926–1939 m. klebono kun. Antano Simanavičiaus rūpesčiu, parapijiečių aukomis pastatyta mūrinė bažnyčia ant senos bažnyčios pamatų, kurią 1939 m. Šv.arkang. Mykolo titulu konsekravo Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas.

Bažnyčia istorinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų. Didysis altorius po 1930 m. atkeltas iš Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios. Ariogalos bažnyčios projekto (1929 m.) autorius - Šveicarijos architektas E.Peyrri.

Kapų koplyčiaIš senosios Ariogalos beveik nieko nebeliko - tik kapinės, kuriose teberymo 1850 m. Stasio Daugirdo pastatyta koplyčia.

Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos ribos

Šiaurinė riba: Vakarine Kalniškių (Ginaičių) piliakalnio puse į šiaurę, paliekant Daugirdėnų kaimą (Milašaičių parapija) ir apimant Kalniškių kaimą, iki Dubysos upės. Dubysos upe žemyn iki Kirkšnovės upelio. Kirkšnovės upeliu aukštyn iki Paturkšlio miško labiausiai į rytus esančio taško. Nuo Kirkšnovės ir miško į rytus, kerta kelią į Paliepius, laukais, paliekant Kasiulkų kaimą (Paliepių parapija), apimant Grajauskų kaimą, iki vandens kanalo ir lauko kelio sankirtos. Nuo sankirtos, apjuosiant iš šiaurės vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų pusės Pigainių kaimą, suka į pietryčius, kerta karinio oro uosto taką. Vandens kanalu (apimant Ramučių kaimą) į pietryčius kerta Šilų mišką, suka vandens kanalu į rytus, aplenkiant Šilų kaimą (Paliepių parapija). Kerta vandens kanalu lauko kelią, palieka kanalą, mišku į rytus iki Gynėvės upės. Kerta Gynėvės upę, tiesiai į rytus iki miško kelio Lapkalnio miške. Keliu (apimant Pagynėvio kaimą) į rytus iki Lapkalnio miške esančio Upytės upelio.

Rytinė riba: Upytės upeliu žemyn iki Gynėvės upės. Gynėvės upe žemyn, Juodžių miško kraštu, apimant Milvydų kaimą, kerta Žemaičių plentą, iki greitkelio Kaunas – Klaipėda.

Pietinė riba: Nuo Gynėvės upės greitkeliu link Klaipėdos, iki Mituvos upės, ties Didžiulių kaimu.

Vakarinė riba: Nuo greitkelio Mituvos upe aukštyn (į šiaurę), nuo upės lauku tiesiai į šiaurę iki kryžkelės su Žemaičių plentu, apimant Didžiulių kaimą. Kerta Žemaičių plentą (kryžkelėje), nuo kryžkelės į šiaurę, link Kalniškių (Ginaičių) piliakalnio vakarinio krašto.

Gyvenvietės ir kaimai:

Ariogala, Algimantai, Bažavalė, Budriškė, Didžiuliai, Gėluva, Grajauskai, Kalniškiai I, Kalniškiai II, Kunigiškiai I, Leliušiai, Lenčiai, Negirva, Noliečiai, Milvydai, Padargupiai, Padubysys, Pagynėvis, Pagojys, Pajakališkiai, Pašilaupiai, Patakėliai, Pigainiai, Plembergas, Pūstapolis, Rajinciškiai, Ramučiai, Šilužiai, Šliužiai, Taurupys, Turbinava, Uždubysys, Žąsinai.

Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapija ribojasi su Pernaravos, Lesčių, Butkiškės, Juodaičių, Milašaičių, Betygalos ir Paliepių parapijomis.

Statistika

Dirba 1 kunigas.

Šiuo metu yra apie 4 tūkst. parapijiečių.

Duomenys 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024
Pakrikštyta 98 97
Sutuokta porų 18 21
Palaidota 92 96

Duomenys 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Pakrikštyta 85 85 77 77 76 79 99 89 73 81
Sutuokta porų 32 28 30 34 28 23 15 22 32 26
Palaidota 90 97 102 79 102 97 84 89 93 75

Duomenys 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004
Pakrikštyta 88 108 81 104 109 60
64
80
84 91
Sutuokta porų 44 34 33 30 26 26
20
36
26 36
Palaidota 74 91 69 86 91 91
71
80
86 77
  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 09 01
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija