Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:
 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

MAŽOJI ARIOGALOS ENCIKLOPEDIJA

Vytautas Šulskis

Š

ŠALKAUSKIS Algirdas

Gimė Ariogaloje 1903. Architektas, studijavo Vokietijoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, nuo 1948 – Kanadoje. Su­projektavo Šančių bažnyčią ir nemažai kitų pastatų. 1939 pa­gal jo projektą buvo įrengtas Lietuvos pavil­jonas pasaulinėje parodoje Niujorke. Filosofo ir pedagogo S. Šalkauskio brolis.
 
ŠALKAUSKIS Stasys
 
Gimė 1986 A., mokėsi Šiaulių gimn., stu­­dijavo Maskvos univ. teisę. Vėliau Sa­mar­kande dirbo juristu, bet teisininko dar­bas jo netraukė – viliojo filosofija. Jis domė­josi E. Helio ir V. Solovjovo filosofija. Pir­­moji jo studija „Bažnyčia ir kultūra“. A. Jakš­tas-Dambrauskas parūpino stipendiją, kad galėtų studijuoti filosofiją Šveicarijoje. 1915–1920 Friburge apgynė filosofijos dak­ta­ratą apie V. Solovjovo pasaulio sielos kon­cepciją. Grįžęs į Lietuvą, dėstė Aukš­tuo­siuose kursuose, 1922 profesoriavo Kau­no universitete. Jis skaitė bendrosios filoso­fijos, pedagogikos, estetikos kursus. 1939 išren­kamas universiteto rektoriumi.
S. Šalkauskis buvo vie­nas iš Lietuvos Katalikų Mokslų akademijos steigėjų, narys, o nuo 1939 – šios akade­mijos pirmininkas. Redagavo „Romu­vos“, „Židinio“ žurnalus.
Mirė Šiau­liuose 1941.
 
Svarbiausi raštai:
 
„Kultūros filosofijos metmenys“,
„Bendroji filosofijos terminija“,
„Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai“,
„Visuomeninis auklėjimas“,
„Įvedamoji pedagogikos dalis“,
„Bendrieji pedagogikos pagrindai“,
„Jaunuomenė ir gyvoji dvasia“.
 
ŠALTINĖLIS
 
Važiuojant Ariogalos–Raseinių plentu už tilto per Dubysą, kairiame jos krante teka šaltinėlis. Vanduo teka iš gražiai išbe­to­nuoto šlaito, pritaikyto keleiviams atsi­gaivinti jo skaidriu vandeniu. Dažnas su­stoja atsigerti, prisipilti talpas namo.
 

„ŠATRIJA“ – Raseinių siuvimo įmonės cechas Ariogalos m. Tai pagrindinė įmonė, kur galėjo įsidarbinti moterys.

ŠAULIAI

Ariogalos šaulių kuopa įsikūrė 1992 m. Jos įsikūrimo iniciatorius Garbės šaulys Pranas Daugnora. Jis apdovanotas LŠS ženk­lu „Par­lamento gynėjas“. 1991 m. šauliai budėjo prie parlamento ir televizijos bokšto, Sitkūnuose. Tai Olga ir Vladas Va­liu­šiai su dukra Sigita, A. Krasno­domskis, S. Kondrotas, S. ir A.. Bardauskai.

1997 m. Garbės raštais apdovanoti: P. Daug­­no­ra, J. Lukminas, A. Steponavi­čius, S. But­kus. Ariogalos šauliams vado­vauja gyd. A. Štaras. Rajone yra 105 šauliai, Ario­galoje – apie 10.
 
ŠILAI
 
Kaimas į š. nuo Ariogalos, prie Ariogalos–Paliepių kelio. Šiluose yra 22 kiemai, 50 gyventojų.
 
ŠILAUPĖ
 
Šilaupė yra dešinysis Gynėvės intakas, ištekąs iš Pustapolio laukų, teka per Ra­mučių, Šilų, Pašilaičių k. Įteka į Gynėvę ties Milvidais (kaimas Pernaravos vlsč., Kėdainių apsk.) Vardas sietinas su liet. šilas „spyg­liuočių miškas, žalgiris“ (DLKŽ). Su šil- Lie­tu­voje esama apie 16 upelių pavadinimų.
 
ŠILININKAI
 
Kaimas 15 km nuo Ariogalos, 2,5 km nuo Žem. plento, 2 km nuo Milašaičių. Šili­nin­kuose 22 kiemai, 58 gyventojai.
 
ŠKALA
 
Ariogaloje žydų maldos namai – sina­go­ga, vadinamoji škala, stovėjo už kino teatro, dabartinių kultūros namų. Ati­džiai įsižiūrėjus matyti buvę jos pamatai. Škala sudegė ir sugriuvo per karą, 1944 m. Jos lie­kanas – plytas žmonės išsinešiojo sa­voms statyboms, nes po karo trūko staty­binių me­džia­gų. Žmonių liudijimu stovė­jusios dvi ška­los. Vienoje meldęsi turtin­gieji, kitoje – paprasti žydeliai. Jie ten aptardavo ir ketvirtadienio turgaus kainas už prekes, gyvulius, javus.
Gatvė, ėjusi pro šitas si­na­gogas, vadi­nosi Sinagogų gatve. Ne­grįsta, be šali­gatvių. Dabar – Vienybės g.
 
ŠLAPUČIAI
 
Šlapučių k. 15 km į pietus nuo Ariogalos, už autostrados. 24 kiemai, 46 gyventojai.
 
ŠLIUZAI
 
Norėta Ventos upę sujungti per Dubysą su Nemunu. 1825–1931 m. tarp Dubysos žio­čių ir Šiaušės (104 km ruože) iš viso buvo pasta­tyta 17 šliuzų laivams. Jie buvo 25,9 m ilgio, 4,92 m pločio mūrinėmis galvomis ir mo­liniais vartais. Tarp Šiaušės ir Bubių buvo iškastas 15 m pločio (8,85 m pločio dug­ne), 1,5 m gylio perkasas. Jame įtai­syta 10 šliuzų. Darbai buvo nebaigti. Sutrukdė 1831 m. sukilimas. 27 šliuzų  galvos ir vietomis perkasas išliko sveiki iki 1940 m.
 
ŠLIUŽIAI
 
Šliužių k. 12 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos. 23 kiemai, 41 gyventojas.
Vardo kilmė sietina su šliaužti (plg. „šliužas“ – toks moliuskas), šliužė (LKŽ).
 
Žuvę partizanai:
 
Volskis P., gim. 1910, žuvo 1945 Lenčių–Zambiškio miške;
Mažeika B., gim. 1912, žuvo 1945 Lenčių–Zambiškio miške;
Mažeika V., gim. 1919, žuvo 1945 Lenčių–Zambiškio miške;
Pilypas B., gim. 1912, žuvo 1945 Lenčių–Zambiškio miške;
Liaudenskas A., gim. 1920, žuvo 1944 ant Gynėvės ledo.
 
ŠLIUŽIŲ–PAGYNĖVIO KAPINAITĖS
 
Šliužių–Pagynėvio kapinaitės buvo Gali­nausko Antano turėtoje žemėje, jie ir buvo vadinami kapeliais, senkapiais. Pa­sa­koja­ma, kad juose buvo kartuvės, kur kardavo ir laidodavo baudžiauninkus, nusi­kaltusius ponams.
 
ŠVENTUPIS
Dešinysis Dubysos intakas, įteka į Dubysą 40,9 km nuo jos žiočių. Perkirtęs Žemaičių plentą iš Mankūnų laukų, įteka į Dubysą ties Pašventupio k. Kilmė iš liet. šventas, šventa – „esantis Dievo malo­nėje, pašvęs­tas, šventintas” (LKŽ).

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 12 11
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija