Gimė Ariogaloje 1903. Architektas, studijavo Vokietijoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, nuo 1948 – Kanadoje. Su­projektavo Šančių bažnyčią ir nemažai kitų pastatų. 1939 pa­gal jo projektą buvo įrengtas Lietuvos pavil­jonas pasaulinėje parodoje Niujorke. Filosofo ir pedagogo S. Šalkauskio brolis.

 

 

Gimė 1986 A., mokėsi Šiaulių gimn., stu­­dijavo Maskvos univ. teisę. Vėliau Sa­mar­kande dirbo juristu, bet teisininko dar­bas jo netraukė – viliojo filosofija. Jis domė­josi E. Helio ir V. Solovjovo filosofija. Pir­­moji jo studija „Bažnyčia ir kultūra“. A. Jakš­tas-Dambrauskas parūpino stipendiją, kad galėtų studijuoti filosofiją Šveicarijoje. 1915–1920 Friburge apgynė filosofijos dak­ta­ratą apie V. Solovjovo pasaulio sielos kon­cepciją. Grįžęs į Lietuvą, dėstė Aukš­tuo­siuose kursuose, 1922 profesoriavo Kau­no universitete. Jis skaitė bendrosios filoso­fijos, pedagogikos, estetikos kursus. 1939 išren­kamas universiteto rektoriumi.

S. Šalkauskis buvo vie­nas iš Lietuvos Katalikų Mokslų akademijos steigėjų, narys, o nuo 1939 – šios akade­mijos pirmininkas. Redagavo „Romu­vos“, „Židinio“ žurnalus.

Mirė Šiau­liuose 1941.

 

 

„Kultūros filosofijos metmenys“,

„Bendroji filosofijos terminija“,

„Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai“,

„Visuomeninis auklėjimas“,

„Įvedamoji pedagogikos dalis“,

„Bendrieji pedagogikos pagrindai“,

„Jaunuomenė ir gyvoji dvasia“.

 

 

Važiuojant Ariogalos–Raseinių plentu už tilto per Dubysą, kairiame jos krante teka šaltinėlis. Vanduo teka iš gražiai išbe­to­nuoto šlaito, pritaikyto keleiviams atsi­gaivinti jo skaidriu vandeniu. Dažnas su­stoja atsigerti, prisipilti talpas namo.

 

1997 m. Garbės raštais apdovanoti: P. Daug­­no­ra, J. Lukminas, A. Steponavi­čius, S. But­kus. Ariogalos šauliams vado­vauja gyd. A. Štaras. Rajone yra 105 šauliai, Ario­galoje – apie 10.

 

 

Kaimas į š. nuo Ariogalos, prie Ariogalos–Paliepių kelio. Šiluose yra 22 kiemai, 50 gyventojų.

 

 

Šilaupė yra dešinysis Gynėvės intakas, ištekąs iš Pustapolio laukų, teka per Ra­mučių, Šilų, Pašilaičių k. Įteka į Gynėvę ties Milvidais (kaimas Pernaravos vlsč., Kėdainių apsk.) Vardas sietinas su liet. šilas „spyg­liuočių miškas, žalgiris“ (DLKŽ). Su šil- Lie­tu­voje esama apie 16 upelių pavadinimų.

 

 

Kaimas 15 km nuo Ariogalos, 2,5 km nuo Žem. plento, 2 km nuo Milašaičių. Šili­nin­kuose 22 kiemai, 58 gyventojai.

 

 

Ariogaloje žydų maldos namai – sina­go­ga, vadinamoji škala, stovėjo už kino teatro, dabartinių kultūros namų. Ati­džiai įsižiūrėjus matyti buvę jos pamatai. Škala sudegė ir sugriuvo per karą, 1944 m. Jos lie­kanas – plytas žmonės išsinešiojo sa­voms statyboms, nes po karo trūko staty­binių me­džia­gų. Žmonių liudijimu stovė­jusios dvi ška­los. Vienoje meldęsi turtin­gieji, kitoje – paprasti žydeliai. Jie ten aptardavo ir ketvirtadienio turgaus kainas už prekes, gyvulius, javus.

Gatvė, ėjusi pro šitas si­na­gogas, vadi­nosi Sinagogų gatve. Ne­grįsta, be šali­gatvių. Dabar – Vienybės g.

 

 

Šlapučių k. 15 km į pietus nuo Ariogalos, už autostrados. 24 kiemai, 46 gyventojai.

 

 

Norėta Ventos upę sujungti per Dubysą su Nemunu. 1825–1931 m. tarp Dubysos žio­čių ir Šiaušės (104 km ruože) iš viso buvo pasta­tyta 17 šliuzų laivams. Jie buvo 25,9 m ilgio, 4,92 m pločio mūrinėmis galvomis ir mo­liniais vartais. Tarp Šiaušės ir Bubių buvo iškastas 15 m pločio (8,85 m pločio dug­ne), 1,5 m gylio perkasas. Jame įtai­syta 10 šliuzų. Darbai buvo nebaigti. Sutrukdė 1831 m. sukilimas. 27 šliuzų  galvos ir vietomis perkasas išliko sveiki iki 1940 m.

 

 

Šliužių k. 12 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos. 23 kiemai, 41 gyventojas.

Vardo kilmė sietina su šliaužti (plg. „šliužas“ – toks moliuskas), šliužė (LKŽ).

 

 

Volskis P., gim. 1910, žuvo 1945 Lenčių–Zambiškio miške;

Mažeika B., gim. 1912, žuvo 1945 Lenčių–Zambiškio miške;

Mažeika V., gim. 1919, žuvo 1945 Lenčių–Zambiškio miške;

Pilypas B., gim. 1912, žuvo 1945 Lenčių–Zambiškio miške;

Liaudenskas A., gim. 1920, žuvo 1944 ant Gynėvės ledo.

 

 

Šliužių–Pagynėvio kapinaitės buvo Gali­nausko Antano turėtoje žemėje, jie ir buvo vadinami kapeliais, senkapiais. Pa­sa­koja­ma, kad juose buvo kartuvės, kur kardavo ir laidodavo baudžiauninkus, nusi­kaltusius ponams.

 

Dešinysis Dubysos intakas, įteka į Dubysą 40,9 km nuo jos žiočių. Perkirtęs Žemaičių plentą iš Mankūnų laukų, įteka į Dubysą ties Pašventupio k. Kilmė iš liet. šventas, šventa – „esantis Dievo malo­nėje, pašvęs­tas, šventintas” (LKŽ).