Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:

 

 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

MAŽOJI ARIOGALOS ENCIKLOPEDIJA

Vytautas Šulskis

M

MAČIANSKIENĖ Konstancija

Gimė 1941 Prienų r., Skriptiškių k. 1960 baigė Marijampolės 2-ąją vid. m-klą, 1962 – Marijampolės ped. m-klą ir pradėjo dirbti Ilgižių ašt. m-kloje.
1963 m. Ariogalos vid. m-klos pr. kl. mokyt. 1980 Baigė VVPI, įsigijo biologijos mokyt. spec. 1983–1998 dir. pavad. ugdymo rei­ka­lams.
Mirė 1999-11-08, palaidota Ariogaloje.
 
 
MALŪNAI, BUVĘ PRIEŠ KARĄ PRIE DUBYSOS
 
            Atstumas nuo žiočių, km
 
1. Bubių 129,5
2. Mirskiškių    12
3. Bernotų 122,2
4. Dengtilčių 118,8
5. Burkšių 116
6. Darbučių   108
7. Žem. Padubysio 101,8
8. Zakeliškių   82,3
9. Kušeliškių     68,2
10. Bralinskų     60,7
11. Novininkų      53,4
12. Maslauskų     48,5
13. Plembarko   29,2
14. Kvanto   26
15. Kiluvos     10,7
16. Padubysio        4,9
 
Visų malūnų užtvankos drauge kėlė vandenį apie 25 m. Tuo būdu naudojama tik 1/4 kritimo. Po karo malūnų girnas suko jau elektra. Kai kurie malūnai nuseno. Kvanto buvo susprogdintas.
 
MANKŪNAI
 
Mankūnų k. yra į 12 km nuo Ariogalos, tarp Žemaičių plento ir autostrados, kaime 27 kiemai, 59 gyventojai.
 
MARŠALAS
 
1. Vid. a. karaliaus pareigūnas, prižiū­rėjęs arklius; karaliaus asmens ir raitosios sargybos tvarkytojas.
2. Iš „Liet. metraščio” [Bychovco kro­nikos]: „Man atrodo, kad tam tiktų Vy­te­nis, kuris tarnavo pas mano tėvą maršalu“ [V. 1971, 66 psl. ]
3. Kai kurių valstybių kariuomenių aukšt. kar. laipsnis.
4. [Lenkijoje] Seimo [nuo 1919] ir Senato [1919–1939] pirmininkas.
 
MASAITIS Lionginas Alfredas
 
Gimė 1949-10-24 Juodaičiuose, Jur­bar­ko r. Tėvai – Alfonsas Masaitis ir Vladislava Bukauskaitė – ūkininkai. 1964 baigė Juo­daičių aštuonmetę m-klą, įstojo į Pane­vėžio hidro­me­lioracijos technikumą, jį bai­gęs 1968, įgijo hidromechaniko specia­lybę. Dirbo Raseinių MSV vyr. inži­nierium. 1968–1970 tarnavo kariuomenėje. 1971 vedė. Žmona prekybininkė, dukra Aušra dirbo „Ariogalos gelž­be­tonio“ kadrų ins­pektore, dukra Birutė mokėsi LŽŪA, eko­nomistė. 1971–1985 vyr. inž. kontrolierius, nuo 1985 „Ariogalos gelžbetonio“ ge­ne­ralinis direktorius. 1987 baigė LŽŪA, eko­no­mis­tas.
MASALSKIS Martynas
Gimė 1858-11-27 Bau­kiuose, mirė 1954-09-27 Panevėžyje. Lietuvių muzikos instrumentų meistras. Sava­mokslis. Lietu­vo­je ir gretimuose kraštuose pastatė apie 50 vargonų. Vertingiausi Kražiuose, Pum­pė­nuose, Skirsnemunėje, Šven­čio­nyse, Vaškuose. Pagamino m-kloms apie 500 fisharmonijų.
 
MATAI
 
Senovėje vartoti ariogaliečių matai:
 
Aršina 71,12 cm
Centneris 50 kg
Colis 25,40 mm
Dešimtinė [80x30 sieksnių]
Gorčius – skysčių ar biralų saikas, arti     3 litrų
Kapa – 60 vienetų
Saikas – 6 gorčiai (6,49 litro)
Sykelis – apie 17 litrų indas biralams
Pūras – javų kiekio matas, lygus 24 gor­čiams
Puspūris – pusė pūro
Sieksnis – 2,113 m. Tai tarpas nuo že­mės iki tos vietos, kurią žmogus, nepa­si­stiebęs pasiekia iškeltos į viršų rankos pirštų galais, arba tarpas tarp į šalis iš­ties­tų rankų pirštų galų (apie 2 m)
Sieksnis – dvišakas prietaisas žemės ilgiui matuoti
Sieksnis – didelė liniuotė (dailidėms)
Sieksnis – ant mestuvų apmestas siūlų kiekis
Uolektis – ilgio matas, lygus atstumui nuo alkūnės iki pirštų galų (66–71 cm)
Žmonėse sieksnis sudaro tris uolektis
Svaras lietuviškas – 365,47 g
Svaras rusiškas – 400 g
Svaras vaistinės – 350,8 g
Valakas – 21,850 ha
 
MAZILIAUSKAS Antanas
 
Gimė 1954-05-16 Paaluonio k. (Kė­dainių r.). 1961–1965 – Pa­aluonio pr. m-kla, 1965–1969 – Juodgirio aštuonmetė m-kla. 1972–1977 LŽŪA. 1979-1983 – Maskvos sąj. hidrotechn. ir melio­ra­cijos MTI aspir. Van­dentvarkos k-dros asist. 1983-1985 – vyr. dėstyt., 1985-1988 Blindos (Ali­po) aukšt. nacion. m-klos Darbų organi­zavimo k-dros ved. 1988-1997 – LŽŪA Van­dentvarkos k-dros doc. 2003 – Van­dens ūkio ir žemė­tvarkos fak. dekanas.
 
MEŠKAUSKIENĖ Regina
 
Gimė 1952 m. Baigusi Ariogalos vid. m-klą mokėsi Vilniaus kooperatiniame techn. Įsigijo buhalterės spec. Dirbo buhaltere įvairiose įstaigose. Nuo 2001 – Ariogalos miesto seniūno specialistė.
 
MIESTAI DUBYSOS SLĖNY
 
1. Lyduvėnai 76,6 km nuo žiočių
2. Bazilioniai 121
3. Betygala 46
4. Ugioniai 41
5. Ariogala 27
6. Butkiškė 21
7. Seredžius 0
 
MIESTELĖNŲ VALDYBA
 
Miestelėnų valdyba – mesčianskaja uprava.
 
Baudžiavos laikais Ariogaloje buvo ru­sų valdi­nin­kas, jam priklausė valdybos būs­tinė su raštine. 1863 sukilėliai visus raš­tinės dokumentus sudegi­no. 1876 iš Petra­pilio at­va­žiavo valdi­nin­kas, surašė Arioga­los gy­ven­tojus ir jų val­do­mus sklypus, išdavė žemės mokes­čiams mokėti lapus, atskyrė miestelio gyventojus nuo Arioga­los dvaro ir įkūrė mies­telėnų valdybą, tuomet vadi­na­mą „Mes­čianskaja uprava“. Valdybos pirmuoju viršaičiu buvo Joselis Zivas, sekretorius – Žibolius.
 
MIKALAVA
 
Kaimas 10 km nuo Ariogalos į Raseinių pusę, važiuo­jant autostrada, kairėje, netoli Verėduvos. Teka upelis Mituva. 6 kiemai, 11 gyv.
 
MILAŠAIČIAI
 
Kaimas 12 km nuo Ariogalos, 15 km nuo Ra­seinių, 1,5 km nuo Dubysos deš. kran­to. 109 kiemai, 257 gyv. 1923 m. buvo 33 sodybos, 191 gyv.
Jau 1528 m. Lie­tuvos ka­riuomenėje pirmą kartą minimi Mila­šaičiai, kurių bajo­rai turėjo atlikti karinę prievolę. Mila­šai­čiai priklausė Gandingos apskričiai (Gan­dingos dvaras, gyv. yra 7 km nuo Plungės. Jeigu tai ta vietovė. – V. Š.). Dvaras pri­klausė Dau­jotams.
 
1786 m. Januška-Januškevičius pa­sta­tė medinę bažnyčią. Kitą koplyčią buvo įruo­šęs dva­rininkas Pliuševskis.
Milašaičiai buvo Bety­galos filija, pri­klau­sė Betygalos valsčiui, šiandien – Ariogalos. 1936 m. turėjo 1548 katalikus. Dabartinė Milašaičių Nukryžiuotojo Jė­zaus bažnyčia pastatyta 1855 m., jai 1867 buvo paskirtas kunigas. Medinė. Turi liau­dies archi­tektūros bruožų, stačia­kam­­pio plano, su dviem bokšteliais. Šven­toriu­je yra kapinės. 1903–1905 m. re­mon­tuota, su­­veržtos sienos. Šiuo metu baž­nyčia ku­nigo neturi, aptarnauja Bety­galos klebonas.
1961–1962 m. čia kunigavo žymus ka­pu­cinas Tėvas Stanislovas.
 
„Mila­šai­čiai-bažnytkaimis buvęs, kol­ūkio centras. Kul­tū­ros namai, biblioteka, felčerių-aku­šerių punktas, pradinė mokyk­la. 1961 m. rug­sėjo 1-ąją Tėvas Stanislo­vas įžengė į šią parapiją. Lygumos. Šį kartą jis turi tikrą kleboniją. Bet kokią: sunykusi, susmukusi troba išimtais langais, be kros­nies, įlūžinė­jusiomis grindimis, prakiu­ru­siomis sieno­mis. Tai buvusi špitolė. Šiaip taip apsi­tvarko: ant stogo užmeta kelis tolio ritinius, užtaiso grindų skyles keliuose kamba­riuo­se, užkamšo sienas, krosnies vie­toje pasi­stato „buržuiką“, kuri vėliau neapsaugos net nuo pirmųjų šalčių. Medinė bažnytėlė, statyta 1786 metais, reikalauja remonto. (...) Po gero mėnesio pakelia kastuvą, apkasa taką, vedantį nuo kelio iki bažny­čios šventoriaus: žmonėms bent nereikės malti rudens purvo. Tada tarsi perkūnas iš gied­ro dangaus: atgriūna par­tinė-profsą­jun­ginė komisija. „Kas lei­do? Prašome ne­sa­vavaliauti.“ Neapykantos banga pribloš­kia: nejaugi nuo šiol šitaip bus puolamas kiekvienas jo judesys? Nieko nepadarysi: anais metais Ariogalos kom­partijos poste buvo itin akylas ideologinio darbo akty­vistas. Nuojauta sakė: ilgai Milašaičiuose neužsibus“ (A. Juozaitis, Tėvas Stanislovas, 1995, 93 psl.).
Prie Milašaičių Dubysa vandeninga ir giloka, teka tarp stambių akmenų. Mila­šaičiuose buvo septynmetė m-kla, dabar tik pradinė.
 
MINELGA Bronius
 
Gimė 1911-11-09 Padargupiuose, mirė 1969-12-31 Kaune. Teismo med. spe­cialistas. Docentas (1945), 1939 baigęs VDU, jame dėstė, 1944-1951 buvo teismo medicinos katedros vedėjas. Kai atėmė docento vardą, persikėlė į Šiaulius. Parašė darbų, pasiūlė mikrometodą alkoholio kiekiui kraujuje nustatyti. Okupacijos metais šelpė, globojo ir palaidojo komunistų per­sekiojamą savo mokytoją J. Čaplinską.
 
MIRONČIKAITĖ Nijolė
 
Gimė 1941 Kaune. 1959 baigė Ariogalos vid. m-klą. 1963 baigė konservatorijoje
J. Rudzinsko kursą. 1964 priimta į Šiaulių dramos teatrą (su 65 rb. alga). Suvaidino 100 vaidmenų, surežisavo 8 spektaklius. 2004 m. šventė 40 m. kūrybinio darbo sce­noje jubiliejų. Režisavo Ž. Anijo pjesę „Ge­ne­­rolai su sijonais“, J. Smulio „Pulki­ninko našlė“, Ž. Kokto „Baltieji tėvai“ ir kt.
 
MITUVA
 
Kaimas apie 10–12 km į vakarus nuo Ariogalos, prie Mituvos upelio, prie Juo­daičių–Keryvų kelio. 18 kiemų, 35 gyv.
 
MOKYKLA
 
Pirmųjų rašytinių žinių apie mokyklą Ariogaloje randame 1579 m. doku­men­tuose. Seniausia pradinė mokykla, kurioje mo­kėsi 8 mokiniai, įkurta 1820 metais.
 
1907 m. įsteigiamos atskiros valdinės berniukų ir mergaičių mokyklos.
1918 m., Lietuvai atgavus Nepriklau­somybę, mokyklai iš Ariogalos dvaro buvo skirti 2 ha žemės su sodu; mokykla įsikūrė Bunakovo dvare (dabar Maironio g.).
 
1927 m. balandžio 30 d. Ariogalos vals­čiaus savivaldybei perduotas Ariogalos dvaro sklypas Nr. 21 Ariogalos mokyklai steigti (netoli senųjų Ariogalos kapinių), nes Bunakovo dvaras, mirus savininkui, baigė griūti, o parką iškirto. 1930 m. suremontavus šį pastatą, buvo perkelta Ariogalos mokykla.
 
1935/1936 m. m. pradėjo veikti septin­tasis skyrius, kuris buvo kaip parengiamoji gimnazijos klasė. Jį baigę mokiniai turėjo laikyti stojamuosius visų mokomųjų daly­kų egzaminus. 1944 m. rugpjūčio mėnesį traukdamiesi vokiečiai sudegino Arioga­lą. Nebeliko ir šios mokyklos.
 
1944 m. rudenį Ariogalos pradinė mo­kykla (I–IV skyriai) perkeliama į bažnyčios klebo­nijos patalpas, o Čėkuvos dvare įsi­kuria Ariogalos progimnazija. 1949 m. ši mokykla jau gimnazija. Naujos mokyklos statybai buvo skirta 1,8 mln. rublių.
1956 m. Ariogalos mokykla persikėlė į dabartinį pastatą M. Melnikaitės (dabar Vytauto) gatvėje. 1958 m. pastatytas 8 klasių priestatas, o 1972 m. – antrasis priestatas su valgykla ir sporto sale.
 
1995 m. pavasarį Ariogalos vidurinė mokykla šventė 50 m. jubiliejų. Į mokyklą grįžo daug buvusių mokytojų, moksleivių. Mo­kytoja Dolorosa Berteškaitė išleido ju­bi­liejinį mokyklos leidinį – laikraštį „Paukš­čių takas“.
Nuo 2003–2004 m. m. mokyklai vado­vauja direktorius Arvydas Stankus ir dvi pavaduotojos ugdymui – Ingrida Jankaus­kienė ir Marytė Kvietkuvienė.
 
Mokykloje dirba 25 buvę šios mokyklos abiturientai.
Ariogalos vidurinę mokyklą yra baigę žymūs veikėjai ir specialistai: Valdema­ras Sarapinas – buvęs Lietuvos Respublikos karo atašė JAV, Užsienio reikalų minis­terijos sekretorius; Vidmantas Gulbinas – fizikos mokslų daktaras; Juozas Micke­vičius – mokslininkas, chirurgas; Stanis­lava Žiaukienė (Maziliauskaitė) – Kauno technologijos universiteto docentė; Artū­ras Stanevičius – kunigas; Arvydas Liepa – kunigas.
 
ARIOGALOS gimnazijos (vidurinės mokyklos) direktoriai
 
1.    Grigaitis Petras  1944-1945
2.    Stankūnas Rapolas   1945-1946
3.    Čepas Romas 1946-1947
4.    Bukauskas Juozas  1947-1949
5.    Andreika Mečislovas 1949-1950
6.    Gailiūnas Bronius 1950-1951
7.    Pliopys Vytautas   1951-1952
8.    Sadauskas Kazys  1952-1953
9.    Sabotaitienė Valerija 1953-1955
10.  Ringys Pranas  1955-06-11
11.  Čepas Kazys  1955-11–12
12.  Steniulienė Ona 1956-01–07
13.  Digrys Domas 1956-07–08
14.  Kaminskas Petras 1956–1965
15.  Žvirblis Petras 1965–1998
16.  Balčaitienė Regina 1998–2003
17.  Stankus Arvydas   2003–2005
 
MOLUPIAI
 
Molupių k. yra 10-12 km į rytus nuo Ariogalos, už autostrados. 18 kiemų, 35 gyventojai. Mol­­upiuo­se 1924 gimė par­tizanas Vik­to­ras Nagreckas, žuvo 1945-12-17 Daugeliškių miške.
 
MONKUS  Juozas
 
Joachimas Juozas Monkus [Moncevicz], gimė 1808 prie Ariogalos. Kunigas. 1863 m. buvo Telšių klebonas, rašinėjęs lietu­viškai. 1865–1967 buvo nu­tremtas prie Gardino bernardinų bažnyčios ir nuolatinėje policijos priežiūroje. 1867 slapta grįžo į Telšius, bet rusų caro val­džios vėl nu­baus­tas ir iki 1871 m. spalio 26 d. išbuvo Gardine, iš kur buvo leista persikel­ti į Ra­seinius, taip pat policijos prie­žiūroje. 1885 buvo Barstyčiuose filia­listu, bet rusų nu­baustas, kad pasikvietė į at­laidus Alsėdžių altaristą kun. Praną Mažeiką, negavęs caro valdžios leidimo. 1898 dar kartą rusų bau­džiamas už katalikiškus ir lietuviškus (Kra­žių bažnyčios reikalu) pa­mokslus.
 
MORKUS Pranas
 
Gimė 1893 Kasiulkų k., mirė 1946 Šiaurės Dvinos Velso lagery. Teisininkas. Dirbo VRM Kėdainių, Kauno, Panevėžio m. ir apskrities viršininku. Jo keturvėjinę poeziją spausdino „Gairės“. „Krivulė“, „Keturi vėjai“. Poezijos neišlei­do. 2001 rugsėjy Kasiulkų k. buvusiam dva­re­ly buvo atidengta paminklinė lenta. Šven­tėje daly­vavo sūnus dailininkas, vai­kaitis Jonas Morkus, vertėjas, TV dar­buo­tojas.
 
MORKUS Juozas
 
Mokytojas. 1908 Ariogaloje buvo įsteig­ta Lietuvių „Saulės“ draugijos Ario­ga­los skyriaus pr. m-kla. Pirmasis moky­tojas buvo J. Morkus. „Saulės“ mokykloje buvo dėstoma lietuvių k. J. Morkus buvo veiklus, energingas mokytojas, palaikė glaudžius ryšius su rašytoju J. Savickiu. (ž)
 
MORKUS Vladas
 
Gimė 1897 Kasiulkaimyje. 1919 išėjo tarnauti savanoriu į Lietuvos kariuo­menę, baigė karo mokyklą, kariavo fronte su lenkais. Po karo tarnavo pasieny Perlo­joje ir Marijampolėje. Vėliau perėjo į aviaciją, išmoko skraidyti, buvo oro žval­gas. Jis – pirmasis lietuvis, atlikęs šuolį su parašiutu.
 
Kapitonas Vladas Morkus pirmąjį šuolį para­šiutu atliko 1926 sausio 26 d. Kaune. Lietuvos karo aviacijos la­kūnai neseniai buvo įsigiję itališkus „Sal­vator“ (Gelbė­tojas) parašiutus. 1930 m. ”Ūkininko skai­tymai“ nr. 5 pir­mojo šuolio atlikėjas vaiz­džiai papasakojo savo įspū­džius: „Žiūriu į žemę: ji gana toli, už 600 metrų. Tikrinu paskutinį kartą automatiškai atsi­darančią parašiuto vir­vutę. Visokios mintys, žinoma, labai greitos – veržiasi galvon… malkų žmonai nepri­skaldžiau. Aš stengiuos jų nesileisti. Atsi­darys, neat­sidarys?.. Na, jeigu ir neat­si­darys… At­leidžiu ranką ir pajutau, kad po kojom tuščia, rodos, į šalto oro duobę smunku. Ir tuoj akimirkoj pasidarė aišku, kad lėk­tuvui jau pasakyta sudiev. Staiga kažkas už apykaklės pastvėręs stipriai papurtė ir virš galvos pasirodė didžiulis skėtis. Žiūriu žemyn: žemė dar toli, bet kritimo nebe­jaučiu. Bežiūrėdamas pa­ste­bėjau, kad pradžioj pamažu, o juo tolyn, vis greityn žemė bėga prie manęs. Staiga kojom atsitrenkiu į žemę, neišlaikau ir griūnu.“
 
Išėjęs iš karo aviacijos, dirbo Preky­bos pra­monės ir amatų rūmuose. Aktyviai daly­vavo Lietuvos aeroklubo veik­loje, buvo iš­rinktas iždininku. 1935 kaip Lietuvos aero­klubo atstovas kartu su V. Žem­kalniu-Lands­bergiu daly­vavo Tarptautinės avia­ci­jos sporto federa­cijos (FAJ) konferen­cijoje Dubrovnike (Kro­a­tijoje), kur be kita ko, balsavo už tai, kad SSSR būtų priimta į FAJ narius. 1941 birželio 14 su­ėmė, išvežė, kalėjo Sverd­lovsko sr., lage­ryje prie Losvės upės. Ten ir mirė.
„Lietuvos aidas“, 1993-01-26
 
MSV
 
1954 m. pradėjo kurtis Raseinių MSV. Technika talkininkavo kol. žemės ūkio darbams. 1963 po respublikinės teritorinės reorganizacijos, Ariogaloje paliekama MSV centras, Raseiniuose – skyrius. Nuo 1964 pradeda sausinti pelkes, drenuoti laukus, rauti krū­mynus, kalkinti dirvas. 1966 pradėta že­mes melioruoti. 1970 jau buvo numelio­ruota 53850 ha.
 
Dirbančiųjų skai­čius nepa­stovus. Vasarą – virš 1500, valdyboje dirbo virš 1000 darbuotojų. iš jų valdymo ir inžinieriai-techniniai dar­buotojai, baigę aukštąjį ar specvidurinį – 160, mechani­zatorių – 259, vairuotojų – 190, darbininkų – 280, sezoninių dar­binin­kų – 160. 1967 Raseinių MSV bazėje buvo įkur­ta respublikinė perspektyvių darbo meto­dų mokykla. 1975 pastatyta gelž­betonio konst­rukcijų gamykla. 1980 traktorių K‑700 remonto dirbtuvės. 1984 sukurtas 250 vietų autoūkis. 1978 pasta­tytas 236 butų Verdėlupio gyvenamųjų namų kvarta­las su 140 vietų vaikų lop­šeliu-darželiu, parduotuvė.
 
MSV turi 420 vietų kon­certų, sporto salę, 70 vietų poilsio namus su 100 vietų valgykla Juod­krantėje.
1972 susiburia vyrų choras, me­no va­dovas A. Vizbaras. 1981 prie Dubysos įvyko res­publikos choro šven­tė meliora­toriaus prizui laimėti.
 
Ilga­metis MSV vadovas A. Siu­dikas.

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 10 13
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija