Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00
II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA 
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
 
MAŽOJI ARIOGALOS ENCIKLOPEDIJA

Vytautas Šulskis

L

LAPKALNIS

Kaimas prie Gynėvės up., Lap­kal­nio pamiškėj, 11 km nuo Ariogalos, 5 kiemai, 13 gyv. Lapkalnyje gimę partizanai: Valaitis Antanas, Martyno, gim. 1922 Lap­kalnyje, ūkin. šeimoje. Pabarčiaus būrio partiz. Žuvo 1944-02-15 Lenčių–Zambiškio miške mūšyje su enkavėdistais. Lapkalnyje 1907 gimė  partizanas Valaitis Mykolas, Mar­ty­no, Antano brolis. Partizanas nuo 1944. Legalizavosi. 1949 vengdamas tremties, vėl pasitraukė į mišką. Žuvo 1950-12-28 Gup­tilčiuose, Pajieslio apyl., vadų pasita­rime, enkavėdistų apsupti. Tada žuvo M. Valaitis, Dapkus, A. Man­kaus­kas, V. Štui­kys, R. Šukys. Jis stovėjo sar­gy­boje, per vėlai pastebėjo, kad supa rusai. Iš Lap­kalnio kilęs partizanas Sibitis Antanas, Vinco, gim. 1912, ūkin. šeimoje. Ne­pri­klausomos Lietuvos karininkas, 1944 m. va­do­vavo partizanų būriui. Žuvo nenu­sta­tytomis aplinkybėmis Grajauskų mūšyje.

LAŠIŠA

Kairysis Dubysos intakas, įteka į Du­by­są 16,1 km nuo jos žiočių.
Vardo kilmė iš liet. lašiša (Salmo salar).
LKŽ VII, 170
 
LAURINAVIČIŪTĖ-GEGŽNIENĖ Antanina
 
Gimė 1927 m. Ariogalos gimn. mokinė, 1948 m. ištremta iš 7 kl. į Krasnojarską. Dirbo miško paruošos darbus. Grįžo 1958, dirbo statybose ir kt. Gyvena Kėdainiuose.
 
LAŽAS
 
Lažas – priverstinis baudžiauninko dva­re. Į lažą ėjo su savo spragilu, savo šake, savo šluota. Žmonės kalbėjo: „Ne lažas, ne vaikas mažas, kur skubi?“
Lažas, primokėjimas, priedas, keičiant vienus pinigus į kitus, pvz., popierinius į auk­sinius ar sidabrinius: iš žmonių šnekos: kiek gavai lažo? Už auksą, keičiant popie­riniais, gauta kažkiek lažo.
Lažininkas, kuris eina lažą. „Lengvai galėjai atskirti karališkius nuo lažininkų“ (Putinas).
Lažintis, kirsti, eiti lažybų: pvz.: „Lažin­kivos, kiek aš turiu saujoj riešutų.“
Lažysta – baudžiava, iš tautosakos: „Mūsų sunki lažysta, dvarysta, kunigysta. Lažystos gadynėj“. Lažpinigiai. Vietoj lažo ėjimo mokami pinigai. Iš tautosakos:”Jeigu kuris nėjo lažo, tai jis mokėjo lažpinigius, tuo būdu atsipirkdamas nuo lažo“.
 
 Iš 1837 m. revizoriaus ataskaitos:
„Nors pagal inventorių valstiečiams yra paskirtos vasaros ir žiemos darbo dienos, tačiau ekonomija vartoja jas savavališkai be apskaitos ir be įrašymo į knygeles, kurios turi būti pas valstiečius, bet kurie šių neturi. Negirvų gi kaimo, esančio netoli Ariogalos miestelio, valstiečiai yra ypač perkraunami lažu – po penkias dienas į sa­vaitę nuo kiemo: pėsčiųjų po 3 ir su pora arklių arba jaučių po 2 dienas (...), be to, valstiečiai yra verčiami atlikti ke­liones į Rygą ne nuosaviems palivarko gaminiams vežti, bet žydams“.
 
LAŽINSKAS Vytautas
 
Šv. kryžiaus Ariogaloje prie šaltinėlio statytojas ir autorius knygelės „Pamiršta šven­toji medicina“ (K., 1994, 20 psl.). Kny­gelėje aprašo kryžiaus pastatymo 1972-11-22 ir 1989 m. atstatymo istoriją. Kny­gelė, be savo atsiminimų, kompilia­cinis kūrinėlis, su liaudiškais at­si­tikimų aiški­ni­mais, bet parašytas giliai tikinčio žmogaus.
 
LELIUŠIAI
 
Kaimas 3 km į šiaurę nuo Ariogalos, prie Paluonio up. Leliušiuose 1 kiemas, 1 gyventojas.
 
LENČIAI
 
Lenčių k. yra 9 km. į š. nuo Ariogalos, prie Ariogalos–Paliepių kelio, dešinėje pusėje. 17 kiemų, 46 gyventojai.
Lenčių miške 1945-02-15 žuvo par­tizanai:
Baranauskas Ed­var­das, Juozo, gim. 1923 Juodžiuose, Perna­ravos vlsč.;
But­kus Ze­no­nas, Prano, gim. 1921 Kal­niš­kiuo­se, Pabarčiaus būrio partizanas;
Gvildys Kazys, Igno, gim. 1900 Mol­upiuo­se, Čekiškės vlsč., 1944 gyveno Zam­biškyje, ūkininko Visockio sodyboje, netoli miške įruošto bunkerio, kur slėpėsi partizanai. Padėjo partizanams kuo galėjo – arkliu vežė maistą, vandenį, malkas;
Ma­žei­ka Bronius, Kazio, gim. 1912 Šliužiuose, ūkin. šeimoje;
Mažeika Vladas, Kazio, gim. 1919 Šliu­žiuose, ūkin. šeimoje;
Poška Klemensas, gim. 1924 Ilgižiu­kuose, Betygalos vlsč., maža­žemių šei­mo­je, sužeistas 1944-12-16 Paliepių Pušy­nėje, pasitraukė į bunkerį Zambiškio miške, žuvo 1945-02-15 Lenčių-Zambiškio miške apsupties metu;
Gaižauskas Andrius, Apolinaro, gim. 1921 Negirvoje;
Gaižauskas Simas, Apo­li­naro, gim. 1925 Negirvoje;
Galinauskas Anta­nas, Antano, gim. 1926 Pagynėvio-Šliužių k.;
Ylius Julius, Vinco, gim. 1923 Pagy­nėvio k.;
Kiau­kė Antanas, Igno, gim. 1916 Pagy­nė­vyje;
Kiaukė Jonas, Igno, gim. 1912 Pagy­nėvyje;
Mikalauskas Mykolas, gim. 1915 Gudai­čiuose, Krakių vlsč., buvo paguldytas Krakėse ant grindinio.
Stašinskas Vaclovas, gim. 1919 Dau­jotėlių k.;
Beržinskas Jonas, Kazio, gim. 1924 Kalniškiuose, ūkin. šei­moje. Pabar­čiaus būrio partizanas;
Volskis Petras, Jono, gim. 1910 Šliu­žiuose;
Pabarčius Vladas, 1911 Pakark­liuose, Krakių vlsč., karininkas, LLA karys, būrio vadas. 1944-12-16 sumušė rusų įgulos dalinį Paliepių Pušynės miške. Žuvo 1945-02-15 Lenčių-Zambiškio miške mū­šyje su enkavedistais. Jo kūnas gulėjo Krakėse ir Jos­vainiuose su užrašu: „Pabar­čius – ban­ditų vadas“.
 
LESČIAI
 
Lesčiai 12 km  į rytus nuo Ariogalos, į Kauno pusę, prie Žemaičių plento. 1944 m. čia gyveno 200 žmonių, 43 sodybos, šiuo metu – 2 kiemai, 3 gyv. Lesčiai tapo tokia maža gyvenvietė, kad jai nebeliko vietos TLE, jau nekalbant apie MLTE. Ir nepri­klau­somybės laikais jis buvo va­di­namas baž­nytkaimiu. 7 km pietus nuo Per­na­ravos, 30 km į vakarus nuo Kėdainių, 36_km nuo Raseinių. Jei ne Žemaičių plen­tas – tikras užkampis. Prie miestelio buvo pali­var­kas, kaimelis bei viensėdijos.
Lesčiai – sena gyvenvietė. Kryžiuočių kelių apra­šymuose minimi 1384 m. ir vadinami Leste arba Lesten vardu. Vėliau Lesčiai minimi XVII–XVIII a. Ariogalos valsčiaus aktuose. Les­čių dva­ras, kaimas ir vienkiemis XVII_a. priklausė Riomeriams, kurie Lesčius par­da­vė Edv. Šemberiui, o šis 1897 per­leido Jurgiui Rickevičiui. Nepriklausomybės lai­kais Lesčius valdė Matas ir Martynas Ric­kevičiai. Rickevičių giminės palikuonių dar Lietuvoje esama.
 
1789 dvarininkai Rio­meriai padovanojo bažnyčiai 20 dešim­tinių (ž) žemės (21,85 ha), pastatydino Dievo Apvaizdos medinę bažnyčią ir išlaikė kunigą. Ji buvo Ariogalos filija. Jai pa­skir­tas didokas sodas. Apie Lesčius nemaža kaimų buvo aplenkėję, tą pa­ste­bime lan­kantis senose kapinėse – liudija užrašai. Lietuvos laikais kaimai aplietuvėjo, len­kiškai tekal­bėjo senesni žmonės, jaunesni jau nemo­kėjo. Pamaldos buvo atliekamos lietu­viškai. 1826 m. jau veikė parapinė m-kla (vysk. Va­lan­čiaus įtaka).
 
Lesčiuos stovėjo prie­glau­da, kurios pastate veikė paštas, parduotuvė, buvo rengiamos pra­mogos, vaidinimai. 1929 tame pa­sta­te ati­daryta pr. m-kla, kurios vedėja ilgą laiką buvo B. Rickevičienė. Vėliau Pa­aluonio k. įstei­giamas antrasis šios m-klos komp­lektas A. Jankūno na­muose. Ne­toli Lesčių, Prei­kapių k. atida­roma dar viena m-kla. Gyvai veikė pava­sarininkai, jaunųjų ūki­ninkų bū­relis, garsėjo bažnytinis cho­ras vargo­nini­nkų Ado­maičio ir J. Rimkaus va­do­vau­jami. Les­čiuose ilgą laiką klebo­navo J. Un­deris, net 30 m., mirė 1953. Užėjus ru­sams, kle­boniją, ūkinius pastatus, špitolę (baž­nytinių tarnautojų butai) atėmė, ati­da­vė kolūkiui. Klebonas glaudėsi pas ūki­nin­kus. Mokykla buvo iškelta į Preikapių k.
 
LESČIŲ BAŽNYČIA
 
Bažnyčia stovi atokiau nuo gyven­vie­tės, ant kalvos. Bažnyčios šone senos kapinės. Ji laudies architektūros formų, stačiakampio plano, su siaura apside, šonine zakristija ir bokšteliu ant kraigo. Šventoriaus tvora žema, mūrinė. Jame stovi medinė varpinė ir senos kapinės. Kadangi bažnyčia turėjo gerą chorą, tai per šv. Ignaco (liepos 31 d.) susirinkdavo daug žmonių. Parapijos valdytoju 1956-1961 m. buvo Sibiro tremtinys kun. Anta­nas Ylius. Jo rūpesčiu bažnyčia sure­mon­tuota: sienos iš lauko apkaltos lentomis, uždengtas nau­jas stogas, viduje pa­sta­tyta suolų, sure­mon­tuota varpinė. Savo laiku ji buvo Ario­galos, paskui Pernaravos filija. Kai ji buvo pakelta į parapiją, jungė 18 gyvenviečių su 1300 parapijiečių. Pri­klau­sė Veliuonos dekanatui.
Šiuo metu baž­­nyčia neturi kuni­go, ap­tar­nauja Ario­galos kunigas, sekmadieniais atlai­ky­damas šv. Mišias. Pradžioje Lesčių parapijai pri­klausė Duogių, Jučių, Leščiu­kų, Paaluonio, Vincentavos, Lesčių, Prei­ka­pių k. Tai pats didžiausias kaimas, turė­jęs 43 sodybas ir apie 200 gyventojų. Per Prei­ka­pių kaimą eina Nevėžio takoskyra. Molė­tas kal­na­gūbris eina nuo Krakių iki Sere­džiaus. Prei­kapių kalneliuose randama senų kapų. Prei­kapių k. gimė poetas Jonas Minelga (ž), gyvenantis JAV.
Lesčių bažnyčioje yra išlikę pažymėtinų religinio meno bei kulto dalykų: paveikslas „Marija karalienė“ (XVIII a.), Jėzaus Nu­kry­žiuotojo medinės skulptūros (XIX a.). Nepriklausomybės laikais prie bažnyčios gyveno klebonas su zakristijonu ir kitais bažnyčios patarnautojais. Okupacijos lai­kais klebonijon buvo įleisti keli gyventojai. Paskui namas degė, niekas neremontavo. Anuo metu Lesčių gyventojai užsi­sa­ky­davo „Mūsų laikraštį“, „Ūkininką“, „Pa­va­sarį“ (mat buvo daug pavasarininkų).
 
LESČIUOSE ŽUVĘ PARTIZANAI
 
Lesčių apylinkėje, Preikapių k. pas ūki­ninką Bagdoną, ruošiantis švęsti Kūčias, 1947-12-24 žuvo partizanai:
Prelgauskas Antanas-Laivelis, gim. 1924 (1913) Juli­navoje (Montegaičiuose), Čekiškės vlsč., parti­zanas nuo 1944;
Puidokas Justinas, Igno, gim. 1924 Les­čiuo­se;
Sabaliauskas Ignas, gim. 1927 Molu­piuose, Čekiškės vlsč.,
Bagdo­naitė Kazimiera, Kazio, gim. 1930 Preikapiuose.
 
LIEPYNAI
 
Liepynų k. Verėduvos apyl., tarp Didžiu­lių ir Verėduvos, prie autostrados, 3 kie­mai, 4 gyv.
 
LITERATAS
 
„Jaunasis literatas“, dvisavaitinis lite­ra­tūros ir kalbos žurnalas, ėjęs Ariogalos vidu­rinėje 1950 m., kaina 50 kp., rank­raščio teisėmis. Ranka rašytas, kaip rašo, talpin­davo kalbos dalykėlius, savo kūrybos eil., galvosūkius, publ. straipsn. Redagavo K. Jasaitis, redkolegija: B. Kemzūra,
J. Mika­­­lauskaitė, J. Jurgaitytė, Pečiulytė.
 
LUKNĖ
 
Kairysis Dubysos intakas, įtekąs į Du­bysą 54,8 km nuo jos žiočių. Jos intakai: Sand­rava, Srautas. Upelio vardas sietinas su liet. luknas – „kurio ragai eina į šalis“, lukniuoti – „liumpėti, būti klampiam“ (LKŽ VII 678). Šaknies lukn- bendresnė reikš­mė, matyt, buvo „lenkti, linkti“.

 
  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2024 01 16		  
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija