Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:
 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

NAUJIENOS

PUOSELĖKIME SANTUOKINĖS ŠEIMOS TRADICIJAS

Petras URBONAS
 
Jau antras mėnuo vyksta diskusijos apie tai, kas yra šeima. Vieniems šeimą sudaro oficialiai santuoką užregistravę žmonės (vyras ir moteris), kitiems skirtingų lyčių partneriai (sugyventiniai).
 
Konstituciniam teismui paskelbus nutarimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos Seimas suskilo į dvi stovyklas: vieni Seimo nariai kritikavo neapskundžiamą Konstitucinio teismo nutarimą, kiti puolė tuos, kurie nusivylė Konstitucinio Teismo (KT) išvadomis.
 
Apie šeimos sukūrimo problemas mūsų šalyje kalbasi Petras Urbonas su Ariogalos šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonu kun. Gintautu Jankausku.
 
Rugsėjo mėnesio pabaigoje KT paskelbė, kad 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeimą pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai. KT pareiškė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu. Pagal KT, svarbu ne forma (santuokos registracija), o turinys (jausmai). Šeimai sukurti užtenka jos narių tarpusavio supratimo, emocinio prieraišumo, laisvo apsisprendimo prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
 
Kaip Jūs vertinate KT nutarimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatas?
 
Konstitucinio teismo pripažinimas, kad šeimos samprata grindžiama santykių turiniu, o santykių išraiškos forma reikšmės neturi, prieštarauja krikščioniškai moralei ir lietuviškos šeimos tradicijoms. Santuoką atskirti nuo šeimos nori asmenys, besidžiaugiantys tariama „gyvenimo laisve“ ir bijantys atsakomybės. Santuokinio įsipareigojimo negali pakeisti nei emocijos, nei simpatijos, nei prieraišumas.
 
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius skelbia, kad šeima visuomenės pamatu gali tapti tik tuomet, jei ji kuriama atsakingai. O atsakomybė negali būti grindžiama tik emocijomis ar neapibrėžtu įsipareigojimu.
 
Vengimas tuoktis panašesnis ne į laisvės skelbimą, o į atsakomybės vengimą. Santuoka – tai valingas aktas, kuriuo liudijamas jausmų brandumas ir kuriuo gaunamos teisės ir pareigos. Jei vyras ir moteris nesugeba įteisinti savo santykių – jie bijo ar negali kurti šeimos.
 
Mes neturime į Lietuvą importuoti iš Europos šeimos institucijos griovimo pavyzdžių. Mes, katalikai, saugokime ir ginkime Dievo mums padovanotą šeimą, kurioje augame, mokomės pažinti gėrio pasaulį, mylėti tėvus ir savo artimuosius. Kviečiu su meile ir pagarba puoselėti krikščioniškos šeimos tradicijas.
 
Konstitucinio teismo šalininkai teigia, kad šiais laikais šeima galima laikyti ir du nesusituokusius žmones. Juk geriau, kai šeimoje ramybė, negu moralinis ir fizinis teroras, nuo kurio labiausiai kenčia vaikai. Antra, per pora dešimtmečių visuomenėje įvyko didžiulių pokyčių. Lietuva pagal skyrybų skaičių Europoje pirmauja. Todėl kalbėti apie lietuviškos šeimos vertybes yra sunku.
 
Ką manote apie tokių argumentų pagrįstumą?
 
– Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, – sakoma 2008 metų Šeimos koncepcijoje. Visų pirma pagalvokime, ar gyvename sveikoje, puoselėjančioje kultūrines, moralines ir tautines vertybes, valstybėje.
 
Kiek nelaimių, kančių, girtavimo, žudynių, palaido gyvenimo situacijų vyksta nesantuokinėse šeimose – matome televizijos laidose, skaitome žiniasklaidos puslapiuose. Sugyventinių (partnerių) dariniai virsta asocialiomis šeimomis, kuriose vaikai mato tėvų rietenas, kenčia socialinį nepriteklių.
 
Santuokinių šeimų skyrybų statistikos nepaslėpsime, bet kas skaičiuoja „susimetusių žmonių“ išsilakstymą ir vienišus vaikus? Ar susimąstome, kodėl tiek daug globos namų mūsų šalyje, tiek daug nelaimingų, be dvasinės šilumos augančių vaikų?
 
Tik pašlijusią žmonių moralę ginantis įstatymas gali nesantuokinę dviejų žmonių sąjungą laikyti valstybės ir visuomenės pagrindu.
 
– Tik santuokos ir šeimos įstatymas įkūnija amžinas vertybes, užtikrinančias žmogaus gyvenimo istorinį prasmingumą,– teigia M. Romerio universiteto prof. S. Arlauskas.
 
Pasirinkus gyvenimą nesusituokus yra paprasčiau, mažiau įsipareigojimų, atsakomybės ar pasižadėjimų. Nepatiko – durys užsivėrė ir šeimos nebėra.
 
Partnerystės šalininkai nerimsta. Jie sako, kad 2008 metų Šeimos koncepcija poveikio visuomenės gyvenimui neturėjo: kaip iki šio teisės akto priėmimo, taip ir po jo Lietuvoje apie trečdalis vaikų per metus gimsta nesusituokusiems tėvams.
 
Ar nerodo šis faktas, kad viso žmonių gyvenimo negalima valdyti teisiniais nutarimais, politinėmis priemonėmis kelti tautos moralę?
 
Į šį klausimą galima atsakyti arkivyskupo S. Tamkevičiaus žodžiais: Jeigu kai kurie žmonės nori turėti tik šeimos imitaciją be aiškaus meilės įsipareigojimo tarp tėvų ir tėvų vaikams, tebūnie jie laimingi ir tegyvena pagal savo supratimą. Nors KT pareiškė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, tačiau pripažino, kad santuoka turi išskirtinę vertę visuomenės gyvenime bei užtikrina tautos ir valstybės gyvybingumą. Reikia nepamiršti, kad egzistuoja prigimtiniai įstatymai, nuo kurių priklauso žmonių likimai, dvasinės vertybės.
 
Santuokos ryšys, kuris sujungia vyrą ir moterį, savo prigimtimi yra skirtas sutuoktinių labui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui; tą ryšį tarp krikščionių Viešpats Kristus iškėlė į sakramento garbę. Šv. Raštas mums sako: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“
 
Mūsų tikslas – dvasines vertybes perduoti ateinančioms kartoms. Laikydamiesi šių nuostatų sukursime sveiką šeimą ir tvirtą valstybę. Šeima, ta mažytė žmonių draugija, turi labai svarbų ir kilnų uždavinį: du žmonės – tėvas ir motina pažadina naują gyvybę, ją paruošia gyvenimui. Todėl reikėtų nepamiršti vieno svarbaus dalyko: kokia šeima, tokia ir valstybė. Valstybės ateitis priklauso nuo to, kokios šeimos joje gyvena. Šeima yra valstybės ląstelė. Jei sirgs ląstelės, sirgs ir valstybė.
 
Viešoje erdvėje po KT nutarimo pasigirdo įvairios nuomonės ir argumentai, neva politikai turi suprasti, kad ten, kur visuomenė sutaria dėl įvairių gyvenimo formų, būtų žalinga dirbtinai sukurti valstybinėje teisėje šeimos sampratą, iškeliant statusą ir formą prieš turinį.
 
Ar „visuomenės sutarimai“ dėl įvairių bendro gyvenimo formų neprilygsta žmogaus atspindžiui kreivame veidrodyje?
 
Iškreipti vaizdai kreivuose veidrodžiuose neretai perkeliami į gyvenimą. Jei visuomenėje egzistuoja ne santuokos pagrindu gimusios bendro gyvenimo formos, tai įstatymų leidėjai nebūtinai turi su tuo taikstytis ir lygiaverčiai pripažinti visas šias formas šeimomis. Šiuo atžvilgiu derėtų pastebėti, kad teisės paskirtis yra saugoti visuomenėje sąmoningai skleidžiamas vertybes. Teisė negali aklai paklusti stichijai. Priešingu atveju, būtų pateisinami nusikalstamo turinio socialiniai reiškiniai: narkomanija, prievartavimas ir kt.
 
Civilinės teisės specialistai nurodo, kad Šeimos koncepcijos klausimu egzistuoja Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos Lietuva privalo vykdyti. Pagaliau Lietuvai nevalia ignoruoti „Strazbūro teismo“ praktikos.
 
Gal Jums žinomi konkretūs Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai Šeimos koncepcijos klausimu?
 
Netiesa , kad Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai draudžia mūsų šaliai turėti savo nacionalinę šeimos politiką. Europos Žmogaus Teisių Konvekcijoje nurodoma, kad „Vyrai ir moterys, sulaukę santuokinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą pagal šią teisę reguliuojančius valstybės įstatymus“. Šeimos narių santykių reguliavimą pagal valstybių įstatymus patvirtina ir Lisabonos ES Žmogaus Teisių Chartija.
 
Žiniasklaidos kanaluose pasigirsta Lietuvos teisininkų siūlymas – KT sprendimą reikia tikrinti referendumu. Kokia jūsų nuomonė dėl tautos referendumo?
 
Jei visuomenėje sukelia dvejonių Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos arba nesiliauja ginčai Seime dėl šeimos politikos – išeitis viena – šeimos konstitucinio statuso patikslinimo klausimą spręsti referendumu.
 
KT teisėja R. Ruškytė pareiškė, kad teismo nurodyti samprotavimai nėra konstituciškai pagrįstai argumentuoti, kartais jie vienas kitam prieštarauja. Kokius jus įžvelgiate KT dėl Valstybinės šeimos politikos konstitucijoje prieštaravimus?
 
Prieštaravimus aiškiai nusakė KT teisėja R. Ruškytė. Konstitucinis teismas iš vienos pusės pripažįsta neatsiejamą santuokos ir šeimos ryšį, tačiau tuo pačiu teigia, jog konstitucinė šeimos samprata grindžiama santykių turiniu, o ne santykių išraiškos forma.
 
 

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 12 11
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija