Krikščioniška kryžiaus simbolika siejama su žiaurumą liudijančia Kristaus kankinimo priemone, prisikėlimo dėka jis tapo amžino gyvenimo simboliu. Kartu su krikštu į Lietuvos žemę atėjęs kryžius jau seniai yra mūsų tautinės kultūros neatskiriama dalis. Pakelėse rymantys senieji kryžiai liudija ne tik žmonių pamaldumą, bet ir sunkius XX a. antrosios pusės išbandymus, kai negailestingai buvo naikinami šie tikėjimo ir vilties simboliai. Ypatinga lemtis teko Jurgaičių (Domantų) piliakalniui, kurį visa Lietuva (ir ne tik ji) žino kaip Kryžių kalną. Kelis kartus bandyta jį sunaikinti, ištrinti iš žmonių atminties, tačiau kiekvieną kartą kalne vėl buvo statomi kryžiai.

 

Kryžių kalnas tapo išskirtinės reikšmės simboliu, liudijančiu ne tik krikščionybės kelią į Lietuvą, mūsų krašto pamaldumo tradicijas, bet ir „buldozerinio ateizmo“ pralaimėjimą. Dar didesnę reikšmę šiam unikaliam paminklui suteikė 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II. Daug kas yra buvęs šioje vietoje, tačiau kryžių gausa (jų čia daugiau nei 50000), įvairovė ne visada leidžia pajusti iš kiekvieno, kad ir paties mažiausio ar kukliausio kryželio sklindančią šviesą. Parodoje eksponuojama panoraminė Kryžių kalno nuotrauka ir 42 fotografijų triptikai išryškina detales, padeda geriau pajausti išgrynintą šios unikalios vietovės aurą.

 

Kaip sako pats parodos autorius kun. G. Jankauskas, Kryžių kalno fotosesija skiriama Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui. Gavėnios laikotarpis kaip tik skatina sustoti, susimąstyti apie gyvenimo prasmę, kas mes esame ir kur einame. Du metus fotografuoti kryžiai teikia ramybę ir viltį, įkvepia jėgų. Kun. G. Jankauskas tikisi, kad iki šv. Velykų pavyks parodoje eksponuojamas nuotraukas išleisti atskira knyga.