Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:

 

 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

NAUJIENOS

PARTIZANO SŪNUS ĮAMŽINO PARTIZANŲ ATMINIMĄ

Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje 2013 m. rugpjūčio 3 d. 11 valandą buvo aukojamos Šv. Mišios. Po jų vyko įvairūs renginiai. Pasimeldę šv. Mišiose, išklausę sveikinimų, pasisakymų, muzikinių numerių išskubėjome į Pagynėvio kaimą (Ariogalos seniūnija, Raseinių rajonas), kuriame 15 val., įvyko Paminklinio Kryžiaus, skirto to krašto žuvusiųjų partizanų atminimui, šventinimo iškilmės.

Paminklinis Kryžius, pastatytas paminklo iniciatoriaus ir statytojo, partizano sūnaus istoriko Aurelijaus Noruševičiaus įsigytoje žemėje Pagynėvio kaime. Apie paminklą pradėta galvoti prieš kelis metus. Rasta tinkama vieta ir akmuo įduboje. Įduba aplink akmenį nudrenuota. Puikus A. Noruševičiaus bičiulis tautodailininkas Leonas Juozonis ir kalvis Kastytis Mažonas sukūrė ypatingą Paminklinį Kryžių.

Leonas Juozonis – Paminklinio Kryžiaus autorius

Paminklinio Kryžiaus autorius žinomas Lietuvos tautodailininkas, projektuotojas, meno saviveiklos, kraštotyros žymūnas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, šachmatininkas ir stalo tenisininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos garbės narys Leonas Juozonis (gimęs 1922 m. liepos 24 d. Rokiškio apskrityje Pandėlio valsčiuje, Geniškio II vienkiemyje). L. Juozonis yra pelnęs poeto Jono Aleksandravičiaus – Aisčio premiją (1991), apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1999), tapęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) Garbės nariu (2012), už nuopelnus Kauno miestui apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu (2012).

Renginys prie Paminklinio Kryžiaus

Paminklinį Kryžių šventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Kartu meldėsi Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas ir Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas. Sugiedota giesmė „Marija, Marija“ ir Tautos himnas.

Renginį vedęs jo iniciatorius istorikas Aurelijus Noruševičius, talkinant pagalbininkams, pristatė šiose apylinkėse žuvusius, jau išaiškintus partizanus. Iš įvairių pusių pasigirdo pagarbiai, su pertraukėlėmis skaitomos 22 žuvusiųjų partizanų amžius ir pavardės.

Į Pagyvėnį atvyko daug garbių žmonių: Kalnujų pradžios mokyklos mokiniai, svečiai iš Vilniaus, Kauno, Raseinių, Viduklės, Ariogalos, Kėdainių, Kupiškio... Kalbėjo LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, savo eiles skaitė poetai, prisiminimais dalijosi buvusios partizanų ryšininkės Janina Šliburienė ir Elena Žitkuvienė, Tėvynės pažinimo draugijos garbės pirmininkas dr. Kazys Račkauskas, Partizanų būrio „Nepriklausoma Lietuva“, sunaikinto pačioje užuomazgoje (1945 m. pabaigoje) vieno iš organizatorių Vlado Pajedos dukra, istorijos daktarė Aldona Vasiliauskienė, Lapteviečių draugijos pirmininkas Jonas Markauskas, Lietuvos žurnalistų draugijos vardu jos narys Alfonsas Augulis, Raseinių politinių kalinių ir tremtinių draugijos „Garsas“ pirmininkas Antanas Vizbaras.

Iškilmingą atmosferą pagyvino Kalnųjų pradžios mokyklos vaikai bei skambi poezija iš pačių to krašto poetų lūpų. Visi dalyviai buvo apdovanoti specialiai šiam įvykiui išleista A. Noruševičiaus knyga „Kai Gynėvė raudojo krauju“. Dr. A. Vasiliauskienė perdavė Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės klebono kun. Vaido Vaišvilo specialiai šio renginio dalyviams padovanotus Dievo Gailestingumo paveikslėlius.

Skapiškėnų tremtinių gėlės partizano sūnui

Į šventę su didžiule puokšte gladiolių – kardelių iš Skapiškio atvyko aštuoniasdešimtmetė tremtinė Onutė Gruodytė Leknickienė (gim. 1933 m. birželio 16 d.). Gėles Skapiškyje išaugino kita tremtinė Elenutė Vogulytė – Stuokienė (apie ją rašyta „Lietuvos aide“, 2012. Rugpjūčio 4 d., rugsėjo 12 d.), nors labai nusilpęs regėjimas, tačiau Elenutė sodina gėles, kad pradžiugintų jų mylėtojus. Tad ir dabar – vykstant į šventę, siūlė skintis pačius gražiausius žiedus.

Onutė Gruodytė 1948 m. gegužės 22 d. kartu su tėvais Petru ir Ona Gruodžiais ir broliais Albinu bei Stasiu iš Užpalių parapijos Musteikių kaimo buvo išvežti į Sibirą – Irkutsko srity. Vasarą buvo Bolšaja Rečka, o vėliau vietovėje, kuri vadinosi „Malyškino učastok“. 1957 m. juos paleido. Tačiau Onutė Gruodytė, 1957 m. ištekėjusi už iš Skapiškio kilusio tremtinio Juozo Lenknicko, persikėlė pas vyrą į Karkatajų. Į Lietuvą visi sugrįžo 1958 m. kovo 22 d. Onutė atvyko į vyro gimtinę – Skapiškio kraštą. Taigi tremtinių gėlės buvo įteiktos šventės iniciatoriui ir organizatoriui Aurelijui Noruševičiui ir jo žmonai Alvyrai.

Renginį labai jautriai ir nuoširdžiai vedė Paminklinio Kryžiaus pastatymo iniciatorius Aurelijus Noruševičius, iškilmes vainikuodamas etnografinėmis 1944-1950 metus menančiomis kaimiškomis vaišėmis.

Istorikas Aurelijus Naruševičius

Reikia tik stebėtis, kad vieno žmogaus iniciatyva suburta tokia gausa žmonių, kuriems rūpi, kuriems skauda širdį dėl kadaise už Lietuvos laisvę žuvusių Tėvynės mylėtojų, jos laisvės gynėjų.

O pats renginio Pagynėvio kaime vedėjas ir Paminklinio Kryžiaus pastatymo iniciatorius Aurelijus Noruševičius (gimęs 1946 m. spalio 10 d. Kauno kalėjime ) yra labai arti tų žuvusiųjų. Jo tėvelis Stanislovas Naruševičius (1921 12 13–1948 03 06) vadų priedangos būrio vadas (slapyvardis „Jūreivis“), lydėjęs junginių vadus, buvo nužudytas rusų jūreivių, ankstyvą kovo 6-osios rytą prie Šaltonos upės. Priedangos būrys žuvo, bet į susitikimą lydėti „Kęstučio“ partizanų apygardos vadai sėkmingai pasiekė kelionės tikslą.

Aurelijaus motina Antanina Kliknaitė – Naruševičienė (1921 08 23–2002 05 13), partizanų ryšininkė ir maitintoja 1946 m. buvo suimta ir už „Tėvynės išdavimą“ sovietinių okupantų nuteista 25-eriems, vėliau perteisus, bausmės laikas sumažintas iki 10 metų ir 5 be teisių.

Šešerių mėnesių Kauno kalėjime gimusį Aurelijų atidavė motinos mamai Onai Kliknienei, tačiau močiutė po poros mėnesių buvo nužudyta stribų pakalikų. Tada Aurelijų augino teta Aleksandra Goldbergienė, kuri kaip partizanų ryšininkė žuvo neaiškiomis aplinkybėmis. Nelikus artimųjų partizano Stanislovo abu sūnūs: vyresnysis Aldevinas (1942 05 03–1979 12 20) ir jaunylis Aurelijus augo Viduklėje pas svetimus žmones.

Antanina Kliknaitė – Naruševičienė iš kalėjimo buvo paleista 1955 m., tačiau neturėdama iš ko pragyventi, vėl grįžo į Sibirą ir pora metų padirbėjo anglių kasyklose, kad 1957 m. sugrįžusi į Lietuvą, galėtų auginti vaikus. Apsigyveno Šilutėje, nes turėjo teisę apsigyventi tik 50 kilometrų nuo didesnių miestų. Susirankiojo vaikus, padėkojo geriems žmonėms, juos auginusiems ir ėmėsi motiniškų rūpesčių: dirbo, leido vaikus į mokslus, aktyviai dalyvavo meno saviveikloje, rašė eiles ir straipsnius.

Aurelijus, baigęs vidurinį mokslą Šilutėje (dabar tai Šilutės pirmoji gimnazija) Šilutės proftechninėje mokykloje įgijo aukščiausios kategorijos staliaus kvalifikaciją. Tada vienerius metus studijavo Kauno medicinos institute, vėliau (1967–1973) neakivaizdiniu būdu baigė istorijos mokslus Vilniaus universitete.

Besimokydamas dirbo Užusalių, Karmėlavos vidurinėse mokyklose, vėliau Kauno 4-oje proftechnikos mokykloje. Informacijos inžinieriumi ir sociologu teko pasidarbuoti „Kauno balduose“. Nuo 1993 metų laikraštyje „Noriu“ dirbo reklamos agentu. 1995 m. įkūręs UAB „Kalendorius“ ir šiandieną jai sumaniai vadovauja, parodydamas taip reikalingą iniciatyvą ir atlikdamas daugybę visuomeninių darbų.

Istorijos mokytojas Aurelijus Noruševičius pirmasis pasiūlė Karmėlavos mokyklai suteikti Balio Buračo vardą. B. Buračas (1897 01 18–1972 07 28) – etnografas, fotografas, mokytojas, tautodailininkas, muziejininkas, publicistas, kraštotyrininkas (žymiausias Lietuvos praeities lobių rinkėjas, aistringas liaudies dailės, buities, papročių tyrinėtojas), Lietuvos kultūros istorijoje palikęs ryškų pėdsaką. 1998 metais, švenčiant Balio Buračo 100-ąsias gimimo metines Karmėlavos vidurinė mokykla pavadinta jo vardu, o po dešimtmečio Karmėlavos Balio Buračo vidurinė mokykla tapo gimnazija.

A. Noruševičius – Tėviškės pažinimo draugijos vicepirmininkas nuo pat draugijos įsikūrimo – 1990-ųjų metų. Šią draugija įsteigti pasiūlė archeologas, dailininkas, Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje narys korespondentas, kilęs iš Ariogalos bajorų – Tadas Daugirdas (1852 02 27–1919 11 01). Jo iniciatyva 1919 m. pradėta steigti Tėvynės pažinimo draugija su archeologijos, etnografijos, etnologijos, karo, gamtos ir liaudies meno skyriais, iniciatoriui mirus nebuvo įgyvendinta. Tik 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šią T. Daugirdo idėją įgyvendino istorikas dr. Kazys Račkauskas. 2006 m. Tėvynės pažinimo draugija įsteigė Tado Daugirdo premiją, skiriamą už nuopelnus puoselėjant tautos paveldą.

UAB „Kalendorius“ direktorius A. Noruševičius

1995 m. gegužės 4 d. A. Noruševičius įsteigė UAB „Kalendoriaus“ leidyklą (Kaunas), yra jos direktorius. 2005 m. UAB leidykla „Kalendorius“ už parengtą kalendorių „Bobulės kalendorius“ apdovanotas pirmųjų lietuviškųjų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio (1812 09 15–1881 07 29) premija.

Leidykla „Kalendorius“ skaitytojus jau daugelį metų džiugina asortimento įvairove ir išskirtinumu. Vienas iš pagrindinių leidyklos tikslų – pateikti platų modernių, šiuolaikinius kokybės reikalavimus atitinkančių kalendorių asortimentą. Leidžiamą literatūrą galima suskirstyti į kelias grupes: lietuvių ir užsienio autorių mokslinę, memuarinę, ezoterinę, grožinę, vaikų literatūrą, kitus leidinius.

„Kalendorius“ bendradarbiauja su Tėvynės pažinimo draugija, Lietuvos jaunimo turizmo centru, muziejais, rašytojų sąjungomis, taip pat su daugeliu šalies bibliotekų ir fondų.

Per dešimtmetį leidykla suteikė daugiau kaip ketvirtį milijono litų labdaros: Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos lietuviams, vaikų namams, įvairioms šalies neįgaliųjų organizacijoms. Leidyklos direktorius džiaugiasi galėdamas pasidalinti ir pradžiuginti savo leidiniais.
Leidyklos ,, Kalendorius“ iniciatyva nuo 2007 metų pradėti organizuoti Lietuvos vaikų (iki 12 metų) pasakų konkursai „Lietuvos vaikai kuria pasakas“ (konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Aurelijus Noruševičius). Pasakas rašė daugiau kaip 500 vaikų, apie trisdešimt jaunųjų kūrėjų pasakų išspausdinti knygoje „Lietuvos vaikų pasakos“ Pirmoji vaikų pasakų knyga išleista 2008 m. Organizuojami konkurso dalyvių susitikimai – popietės. Tarkim, 2009 m. leidyklos ,,Kalendorius“ iniciatyva visi mažieji rašytojai buvo pakviesti į padėkos popietę, susitikimą su ,,Vaikų kalendoriaus“ kūrėjais ir jaunaisiais pasakoriais.

Apie penkerius metus istorikas A. Noruševičius dirbo prie vardų chaoso – padarė – sukūrė vardų sistema, kurią pripažino vardų tyrinėtojai, antroponimikai. Tai titaniškas – pirmąsyk pasaulyje padarytas darbas, griežtai naudotasi tik mokslininkų aprobuotais vardais. Dabar A. Noruševičiaus kalendoriuose 4300 vardų (vietoj 200 ar 300 vardų kituose kalendoriuose).

Istoriko A. Noruševičiaus iniciatyva nuo 2010 metų pradėta kurti ir leisti vardo knygų serija „Mūsų vardai“. Pati pirmoji knyga skirta „Jonui“. Dabar jau parašytos ir išleistos 19 populiariausių vardų knygų.

Leidykla „Kalendorius“ be įdomių ir naudingų kalendorių, leidžia mokslines, memuarines, grožinės literatūros knygas. Keletą paminėsime: Violetos Židonytės memuarinis romanas „Liepų medaus nebus“, Leto Palmaičio knyga „Įmintos tūkstantmečio mįslės“, Algirdo Patacko ir Leto Palmaičio knyga „Kas ir kada pagrobė Europą?“, Petro Žemkausko apysakų knyga „Trys bokalai alaus“, Aldonos Meilutytės (gyvenančios Los Angeles, Kalifornija) knygą „Ar įmanoma pagerinti Lietuvos teismų darbą?“, Don Campbell’o išversta „Mocarto muzikos poveikis vaikams“. Ši knyga, kaip kalba A. Noruševičius, reikalinga visiems tėvams, ja naudotis tėvai turėtų nuo pat vaikelio pradėjimo, tada pagal ją augindami – turėtume asmenybes.

Istorikas Aurelijus ne tik knygų sudarytojas, bet ir autorius. Vienoje iš knygų „Jūreivio pėdsakas žemėje“ (2001) jis įamžino savo tėvelio atminimą, o 2013 m. pasirodžiusioje knygoje „Kai Gynėvė raudojo krauju“ autorius A. Noruševičius dėmesį skyrė Gynėvės krašto partizanams.

Jo iniciatyva pagerbtas ir pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvis, Skaudvilėje įkūręs muziejų, rinkęs kraštotyrinę medžiagą, bendrakursis istorikas Dainius Habdangas (1932 11 19–1998 07 26) 2007 m. išleista knyga „Dainotas Habdangas. Kūrybinis palikimas ir atsiminimai“ ir pristatyta Dainiaus gimtinėje Skaudvilėje, paminint jo 75-ąsias gimimo metines. Aurelijaus pastangomis organizuotas ne tik knygos, bet ir kurso draugų – neakivaizdininkų istorikų susitikimas.

Leidykla „Kalendorius“ – Lietuvos parodų ir kongresų LITEXPO dalyvė, kas metai pateikianti platų kalendorių, grožinės literatūros asortimentą ir pristatanti naujausią literatūrą. Tarkim 2013 m. 12-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytas Kristijono Donelaičio kūrinio „Metai“ naujasis leidimas, skiriamas autoriaus 300-osioms gimimo metinėms.

Šventės atgarsiai

A. Noruševičius pilnas įvairių religinių, dvasinių, tautinių, kultūrinių idėjų, kurias siekia įgyvendinti. Paminklinis Kryžius ir jo pašventinimui organizuota graži šventė liudija, ką gali vieno žmogaus iniciatyva, darbas ir pasiaukojimas, visą save atiduodant užsibrėžtam tikslui – tautos istorinės atminties įamžinimui, pagerbimui.

Kryžius, Koplytstulpis, Rūpintojėlis pro kurį praeiname, nulenkiame jam galvą, suvirpina širdį. Ypač brangiais jie tampa, kai gali dalyvauti šventėje, pajusti iškilmingumo svarbą. Kol jie Lietuvoje vis dar statomi, šventinami – kelia mūsų mintis Dievop: maldai – padėkai. Turime visi už ką dėkoti, reikia tik mažiau verkšlenti, dejuoti ir savo pavyzdžiu liudyti gėrį – to linkėjo ir arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius SJ šv. Mišių pamoksle Ariogaloje.

Dr. Aldona Vasiliauskienė


 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 10 22
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija