Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:

 

 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

NAUJIENOS

PAMINĖTA TAUTOS TRAGEDIJA
 
Lietuvių tautos atmintyje kiekvienais metais su širdies skausmu atgyja birželio 14 - oji, kada 1941 metais prasidėjo masiniai trėmimai. Sovietų teroras buvo atviras ir suplanuotas tautos naikinimas, genocidas, jis tęsėsi pokario metais ir iššaukė dešimtmetį trukusį partizaninį karą.
 
Gedulo ir vilties dieną sutelktai pažymėjo Ariogalos gyventojai. Prieš 12 - tą valandą nuo miesto kultūros namų per miestą žygiavo Ariogalos 13 - osios kuopos šauliai (vadas Andrius Bautronis) ir meno kolektyvai į Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčią, kur šv. Mišias už mirusius ir gyvuosius tremtinius aukojo klebonas Gintautas Jankauskas.
 
– Šiandien Lietuva prisimena Gedulo ir vilties dieną. Lenkia galvas prieš nekaltai nužudytuosius ir didvyriškai kentėjusius, - sakė klebonas. – Ji primena kančių, pažeminimų ir nesužlugusios vilties kelią, kurį per pusę amžiaus nuėjo Lietuva. Tai kalba uždegtos žvakutės prie žmonių užkasimo ir išniekinimo vietų, iškeltos žemyn palinkusios gedulo kaspinais perrištos valstybinės vėliavos. 1941 metų birželio 14 - oji amžiams paliks mūsų tautos ir valstybės istorijoje kaip didžiausios tragedijos diena.
 
Po šv. Mišių masinė kolona su meno kolektyvais pasiekė tremtinių kapines, kur prie paminklo „Lietuvos kankiniams“ buvo padėtos gėlės ir žuvusieji tremtyje žmonės buvo pagerbti tylos minute.
 
Kultūros namų vadovė Rasa Sadauskienė pasakė kalbą, skirtą Gedulo ir vilties dienai paminėti.
– Nuo tremties nukentėjo įvairių tautybių šalies žmonės, kurie turėjo savo įsitikinimus, mylėjo Tėvynę, buvo darbštūs ir ištikimi savo idealams. Iš viso per 1940 - 1953 m. iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkstančių žmonių. – Jų auka įpareigoja mus saugoti žmogiškąjį orumą ir visuomet siekti teisingumo. Tegu ši vilties dvasia leidžia tikėti, kad daugiau nepasikartos žiaurumo, negailestingumo, neteisybės, tautos genocido akcijos.
 
 Prie paminklo „Lietuvos kankiniams“ nuskambėjo kaimo kapelos ir liaudiškos muzikos ansamblio atliekamos dainos „Leiskit į Tėvynę“, „Auksinė vasara“, „Brangiausia Žemė“.
 
Savo skaudžiais prisiminimais pasidalino tremtinė Janina Andrijaitienė.
 
Petras URBONAS
 

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 10 13
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija