– Šia Ariogalos krašto žmonėms skirta knyga noriu įprasminti ir savo kunigystės 30-ąsias metines, ir 12 metų tarnystę Ariogalos parapijos tikintiesiems. Tikiuosi, kad ši knyga padės geriau pažinti Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapiją, dar labiau pamilti bažnyčią ir iš naujo atrasti savyje dvasines vertybes.

 

 

– Ariogalos bažnyčios atsiradimas mena iškilią mūsų valstybės istoriją. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, pradėjęs 1387 m. krikštyti aukštaičius, o po 1410 m. Žalgirio mūšio – ir žemaičius, ėmė rūpintis bažnyčių statyba. Jo dėka Lietuvoje buvo pastatytos 26 bažnyčios. 1416 m. Vytauto Didžiojo rūpesčiu buvo pastatyta ir pirmoji Ariogalos bažnyčia.

 

 

– Ypač stipriai nuo gaisro miestelio bažnyčia nukentėjo 1915 metais, per Pirmąjį pasaulinį karą.

Dabartinę Ariogalos bažnyčią pastatė rūpestingas ir darbštus Ariogalos parapijos klebonas kun. Antanas Simanavičius. Bažnyčia pastatyta pagal Šveicarijos architekto Eduardo Peyerio projektą. 1939 metais bažnyčios šventinimo iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

 

 

– Šios metinės bus pažymėtos rugsėjo 28 dieną švenčiant Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo titulinius atlaidus. Kartu bus paminėti ir Šeimos metai.

 

 

– Pirmoji Ariogalos bažnyčia Vytauto rūpesčiu buvo pastatyta 1416 metais. 1542 m. bažnyčia tapo jurisdikcine. Šventovė buvo nuolat prižiūrima, o 1547 m. – pertvarkyta ir atstatyta. Nuo 1560 m. miestelyje veikė parapijos mokykla. 1609 m. Ariogalos tijūnas Sebastijonas Kęstortas, paliepus valdovui Zigmantui Vazai, vykdė baigiamuosius bažnyčios statybos darbus. 1690 m. per gaisrą bažnyčia sudegė, o 1726 m. buvo atstatyta. 1807 m. šventovė vėl sudegė, tačiau 1813 m. nenuilstantys tikintieji ją atstatė. Po 1831 m. miestą nuniokojusio gaisro išliko vos keletas namų, tačiau bažnyčios statyba nesustojo, 1852 m. pastatas buvo pailgintas. Bažnyčia tapo svarbių įvykių centru, lietuvių poetas bei kunigas Anupras Jasevičius 1863 m. joje perskaitė sukilėlių manifestą, už tai buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą.

 

1909–1914 m. Ariogalos bažnyčioje pradėjo veikti ir katalikų blaivybės draugijos skyrius, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, vokiečių - rusų kovų metu, 1915 m. bažnyčia buvo padegta. Kartu sudegė varpinė, brangūs indai ir kiti liturginiai reikmenys. Pokario metais parapijiečiai turėjo melstis kitame mūriniame pastate. Šv. Mišios buvo aukojamos bažnyčioje, įrengtoje grūdų sandėlyje.

 

Iki šių dienų Ariogaloje yra išlikę keli unikalios architektūros mediniai namai. Taip pat galima išvysti jos pasididžiavimu tapusią neobarokinę dvibokštę Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Ariogalos parapiją galima tituluoti viena seniausiųjų visoje Žemaitijoje.

 

 

– Bažnyčios statybos, nepaisant lėšų stygiaus, jau ėjo į pabaigą, tačiau 1937 m. rudenį vis dar nebuvo grindų, durų ir altoriaus. Kaip tik tuo metu Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje sumanyta įvesti amžinąją Švč. Sakramento adoraciją, todėl šventovėje vyko dideli remonto darbai: pašalinti trys presbiterijoje stovėję barokiniai mediniai altoriai. 1938 m. buvo pastatytas baroko stiliaus didysis altorius. Tad, matyt, ariogališkiai su dideliu džiaugsmu priėmė benediktinių nebenaudojamą didįjį altorių.

 

Altoriuje esantys atvaizdai sukurti jau Ariogalos bažnyčiai. Pirmajame tarpsnyje kabo paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, tapytas 1946 m. tuometinio Ariogalos klebono kun. Prano Šniukštos. Antrajame tarpsnyje esantis paveikslas „Šv. Antanas Paduvietis su Kūdikiu“ vaizduoja vieną populiariausių šventųjų, kuriam Ariogaloje meldžiamasi nuo XVII amžiaus.

 

 

– Šoniniai altoriai yra mūriniai, vienodos struktūros. Jie neoklasicizmo formų, baltai dažyti, vietomis paauksuoti. Kairysis altorius tradiciškai skirtas Švč. Mergelei Marijai. Jo pirmajame tarpsnyje patalpinta Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos statula. 1854 m. popiežiui Pijui IX paskelbus Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo dogmą, šis pamaldumas nuolat augo. Tai ryškiai matoma ir Ariogalos bažnyčioje, kurioje beveik visi Marijai skirti kūriniai yra susiję su Švč. M. Marijos Nekaltu Prasidėjimu.

 

Altoriuje abipus Marijos patalpintos dar dvi skulptūros. Kairėje pusėje esanti šv. Barbora vaizduojama su bokštu, kuriame ir buvo kalinta, su tėvo kardu, kuriuo nukirsdinta, ir kankinystę simbolizuojančia palmės šakele. Liaudyje tikima, kad ši mergelė kankinė apsaugo nuo staigios mirties audros metu, nuo žaibo ir ugnies.

 

Dešinėje pusėje vaizduojama Lietuvoje rečiau sutinkama šv. Elžbieta Vengrė – Vengrijos karaliaus duktė (su karūna ir skeptru), garsėjusi labdara, rūpesčiu ligoniais ir pavargėliais. Ji yra pranciškonų tretininkų ordino globėja. Antrajame altoriaus tarpsnyje kabo šv. Lauryno paveikslas.

 

Dešinysis altorius skirtas Jėzui Kristui. Pirmajame tarpsnyje yra medinė Švč. Jėzaus Širdies skulptūra. Pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai Lietuvoje, kaip ir Europoje, pasklido dar XVIII amžiuje, o XX a. pirmoje pusėje tapo dominuojančiu. Abipus Jėzaus Kristaus statulą stovi „Šv. Juozapas“ ir „Šv. Antanas Paduvietis“, abu ant rankų laikantys Kūdikėlį Jėzų. Šie šventieji yra vieni populiariausių Lietuvoje. Antrajame tarpsnyje kabo įtaigiai nutapytas paveikslas „Kristaus Kančia“, skatinantis apmąstyti Jo mirties ant kryžiaus vertę ir prasmę.

 

 

– Bažnyčios sienas puošia įdomūs kūriniai. Presbiterijoje, prie didžiojo altoriaus, kabo žymaus Lietuvos dailininko modernisto Stasio Ušinsko tapytas paveikslas „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“. Jis 1945 m. buvo sukurtas Ariogalos šventovės didžiajam altoriui, bet netrukus buvo pakeistas kun. Prano Šniukštos tapytu paveikslu. Priešais jį – nežinomo tapytojo paveikslas „Pasaulio Išganytojas“.

 

Bažnyčios pagrindinėje erdvėje kabo Kryžiaus kelio stotys, apie 1995 m. perkeltos iš Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčios. 1884 m. šiai bažnyčiai stotis nutapė Lietuvos dailininkas Florijonas Burdanovskis dvarininko Ignoto Romerio užsakymu. Kryžiaus kelio stotis apeidami tikintieji dvasiškai seka paskui Išganytoją, apmąstydami Jo auką.

 

 

– Kilo mintis reikšmingus parapijos įvykius įamžinti atminimo paminklais. Prie parapijos namų augo senas ąžuolas, kurį dėl saugumo teko nupjauti. 2004 m. medžio drožėjas Ričardas Ramanauskas iš jo išdrožė koplytstulpį su Šv. arkangelo Mykolo skulptūra. Ja pagerbtas titulinis Ariogalos bažnyčios globėjas, intenciją įprasminant įrašu: „Šv. Mykolai, globok Ariogalos parapiją -  2004“.

 

Dar vienas paminklas – kryžius su Nukryžiuotoju, Sopulingąja Dievo Motina ir dviem angelais, pastatytas 2012 m. Taip buvo pažymimas mano Ariogaloje dešimtmetis, išreikšta padėka Dievui už 625 metų krikščionišką Lietuvos istoriją ir paminint 2012-uosius, popiežiaus Benedikto XVI paskelbtus Tikėjimo metus. Paminklo autorius – kryždirbys iš Utenos Pranas Kaziūnas.