Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:

 

 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

NAUJIENOS

Apie senąją Ariogalos monstranciją

Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčia gali džiaugtis ne viena iš senųjų laikų išlikusia sakraliojo meno vertybių. Vieni kūriniai tebekelia tikinčiųjų žvilgsnius ir širdžių maldas į Viešpatį ir į jo šventuosius, daugybę metų naudojami liturginių veiksmų išpildymui. Kiti tampa istoriniais sakraliojo meno ženklais primenančiais apie senosios bažnyčios tradicijas ir savo funkciją iš utilitariosios pakeičia į estetinę. Funkcijos kaitą galime matyti vienoje iš Ariogalos bažnyčios monstrancijų. Šis ilgai tarnavęs, vienas reikšmingiausių bažnyčios liturgijos reikmenų,  savo naują vietą rado Kauno arkivyskupijos muziejaus Bažnytinio meno skyriuje, kur nuo šiol yra saugojamas, tiriamas ir ateityje atsiradus galimybei bus įtrauktas į muziejaus ekspoziciją.
 
Švč. Sakramentą saugojęs kūrinys pasižymi baroką XVIII a. II p. pratęsusio rokoko meno stiliui būdingais puošybos elementais.  Liturginis reikmuo buvo sukurtas XVIII a. 3 ketvirtyje. Tokią išvadą leidžia daryti detali charakteringų detalių menotyrinė analizė.
 
Monstrancija baroke išplitusio glorijos pavidalo tipo. Jos pėda dviejų paapvalintų pakopų, ovalui artimo karpyto kontūro plano. Pakopas į keturias dalis skaido auksuotos plačios į viršų siaurėjančios juostos. Pakopų plačiosios dalys neauksuotos, kalstytos, puoštos festonais, sudarytais iš kriaušes primenančių vaisių ir gėlių žiedų. Galinės dalys  simetriškais rokailiniais elementais. Pėdą užbaigia kūgio formos gūbrys. Auksuota kojelė sudaryta iš baliustros su kriaušės pavidalo nodusu ir patisono pavidalo elemento jos apačioje. Nodusą skaido keturi vertikalūs rumbeliai, tuo tarpu apatiniame elemente keturi skaidantieji rumbeliai sutrigubinti. Tarp šių dviejų elementų įkomponuotas karūnos formos žiedas su pjūklo formos smailiais dantukais.
 
Monstrancijos vainikas glorijos tipo. Apskritą Komunijos langelį supa ažūrinis, kalstytas, fragmentiškai auksuotas apvadas, sudarytas iš rokailių, javų varpų, stilizuotų šakelių su žiedais ir vaisiais. Po apvadu įkomponuotas nedidelis, sparnus plačiai išskleidęs, Šv. Dvasią vaizduojantis balandis. Jį supa nedidelė Šv. Dvasios dieviškumą simbolizuojanti atskira spindulių glorija. Virš langelio įkomponuota Apvaizdos akis taip pat spindulių glorijoje. Virš jos yra lambrekenu (dantytas puošybos elementas) ir kutus vaizduojančiais elementais puoštas baldakimas su užuolaidų draperijomis šonuose. Auksuoti glorijos spinduliai kalti ir karpyti, išdėstyti dviem plokštumomis. Monstrancijos viršutinėje dalyje prie spindulių pritvirtintas kalstytas Dievo Tėvo reljefinis pusfigūris atvaizdas. Dievas Tėvas išnyra iš apvaliais pliūpsniais pulsuojančių debesų, plačiai išskleidęs rankas atveria savo mylintį glėbį, už jo plevėsuoja auksuotas apsiaustas, galvą supa trikampis nimbas. Monstranciją vainikuoja viso tūrio uždaro tipo karūna, jos šeši lankai laiko rutulį, virš kurio yra kvadratinis kryželis. Tokiu būdu per simbolius deklaruojama kryžiaus ir dangaus pergalė pieš žemišką, nuodėmės pakasto pasaulio gyvenimą. Karūną iš šonų tarsi laiko du kalstyti reljefiniai aukštai auksuotus sparnus pakėlę angeliukai.
 
Monstrancija meninėmis formomis itin artima to paties laikmečio Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios monstrancijai, kurią liturginius reikmenis tyręs menotyrininkas Gintas Žalėnas priskiria Žeimių Šv. Kryžiaus relikvijoriaus meistrui. Ariogalos pavyzdys greičiausiai kiek vėlesnis, nes čia jau nebėra Rokiškio monstrancijoje tebeesančių regentystės ornamentikos elementų - tarp augalinių motyvų (dažniausiai akanto lapų) besiraizgančių aštriais kampais laužytų juostelių. Labai tikėtina, kad tai to paties provincijoje dirbusio meistro kūrinys.
 
Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos žingsnis, išsaugotą, tačiau liturgijoje jau nebenaudojama vertybę perduoti į arkivyskupijos muziejų yra sektinas pavyzdys ir parodo turimą aukštą atsakomybės jausmą. Ši vertybė kartu su kitomis iš įvairių arkivyskupijos bažnyčių į bažnytinį muziejų keliaujančiomis, jau liturginėms reikmėms nenaudojamomis vertybėmis, bus naujai įprasminama muziejinėje erdvėje, kur bylos apie turtingą Bažnyčios praeitį, jos tradicijas ir be kita ko pasitarnaus Bažnyčios evangelizacijos darbe.
 
Kauno arkivyskupijos muziejus
Bažnytinio meno skyrius
Vyr. fondų saugotojas Darius ŽUKAUSKAS

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 10 13
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija