Pasirodo, knygą apie klasikinį šokį galima parašyti ir gyvenant Ariogaloje, kurioje niekas neužsiima šiuo meno žanru. Intriguojanti istorija buvo papasakota spalio 23 dieną Ariogalos miesto bibliotekoje. Čia buvo pristatyta nauja Livijos Gulbinaitės knyga „Neprarastas laikas. Petras Skirmantas. Laiškai“. Knygos autorė – profesionali choreografė, baleto istorikė, didžiausią savo gyvenimo dalį pragyvenusi Vilniuje, puikiai pažįstanti LNOBT baleto trupę, jau išėjusius ir esamus baleto artistus.

 

Su baleto primarijumi Petru Skirmantu ją sieja seni, bičiuliški ryšiai. Taip Livijai ir gimė mintis parašyti apie šį artistą. Ne skyriais „Vaikystė“, „Baleto mokykla“, „Stažuotės“, o laiškais. Subtilesniu, jautresniu tonu papasakoti vaiko virsmą baleto šokėju, baleto artistu, primarijumi. Petras mielai sutiko, ir į Livijos namus Ariogaloje buvo atvežta galybė archyvinės medžiagos, dienoraščių. To nepakako, – reikėjo išsiaiškinti daug faktų, detalių, todėl vis sukdavosi diktofono juostelė ar skubriai užrašomos artisto pasakojimo eilutės. Taip pamažu visa tai gulė į laiškus (autorė juos rašė pirmuoju asmeniu, tarsi juos būtų rašęs pats knygos herojus) „Išblukęs laiškas vaikystei“, „Gimtinei“, Neišsiųstas laiškas žmonai...“ ir kt.

 

Tų laiškų susirinko nemažas pluoštas, mąstant juos sudėti į knygą. Užkliuvo vienas  „bet“... Leidyklos nebepriėmė ranka rašyto rankraščio, o Livija neturėjo nei kompiuterio, nei mokėjo juo spausdinti. Atsitiktinai sutikusi Ariogalos miesto bibliotekos darbuotoją Daivą Ališauskienę paprašė jos pagalbos, nes bibliotekoje buvo stacionarūs kompiuteriai. Daiva mielai sutiko pagelbėti. Taip prasidėjo „kryžiaus keliai“, – Livija iš pradžių vienu pirštu, vėliau kiek skubriau spausdino savo būsimos knygos tekstą. Šalia su didžiausia kantrybe sėdėdavo Daiva ir mokė „pirmokę“ spausdinti. Kuomet trūkdavo mokytojos kantrybė, ji pati sėsdavo prie kompiuterio, o Livija diktuodavo tekstą. Spausdindavo ir kita bibliotekos darbuotoja Dalė Kveškevičienė bei elektroniniu paštu siuntė tekstus „Krantų“ leidyklai ir Petrui Skirmantui.

 

Tai buvo tikras „pas de trois“, (šokis trise), kurio metu jos geranoriškai susidraugavo. Tai ir buvo konkreti kūrinio pradžia, kurį vainikavo nauja Lietuvos baleto literatūroje pasirodžiusi knyga. Be laiškų, joje daug profesionalių fotografijų, bibliografinių faktų. Spalio 12 dieną ji buvo pristatyta Vilniaus rotušėje. Ta proga P. Skirmanto iniciatyva buvo surengtas koncertas, o ištraukas iš knygos skaitė aktorė Nelė Savičenko.

 

Praėjus mažiau nei trims savaitėms ariogaliečiai taip pat buvo sukviesti į Ariogalos miesto biblioteką naujos knygos pristatymui. Daiva Ališauskienė pristatė knygos autorę Liviją Gulbinaitę, kuri ir prisiminė dabar juoką keliančią knygos spausdinimo pradžią, tolesnius vargus ir pagaliau gimusią knygą. Autorės pasakojimus keitė moksleivės Skaistės Jurkšaitytės dainos, gitara jai pritarė Šarūnas Kvietkus. Laiškų ištraukas skaitė Daiva Ališauskienė, Dalė Kveškevičienė, moksleiviai Laimonas Petraitis ir Eimantas Žadeika.

 

Rita Kišonienė pasidžiaugė, kad ranka rašomi laiškai dar neužmiršti. Ant stalų išbarstyti rudeniški lapai tarsi kvietė mąstyti, jog pabaigus vieną darbą, autorei gal kils naujų minčių rašyti vėl apie nuostabų klasikinio šokio pasaulį.

 

Bibliotekos skaitytoja Džeirana Rudaitė