Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:

 

 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

NAUJIENOS

Nuodėmė, žaltys ir Kristus

Vasarį prasidėjo gavėnia. Jau pirmąjį jos sekmadienį, kaip kasmet, Vatikane prasidėjo gavėnios rekolekcijos. Jose dalyvavo Šventasis Tėvas, jo artimiausi bendradarbiai bei Romos kurijos kardinolai, vyskupai ir prelatai.

Rekolekcijos – tai laikotarpis, kai palikus visus įprastus darbus susitelkiama tik dvasiniam gyvenimui. Noras pažinti save ir savo santykį su Dievu. Jau Jėzaus pavyzdys, kai jis pasitraukė į dykumą ir keletą naktų praleido maldoje, atskleidžia krikščioniškųjų rekolekcijų pagrindą.
 
2015 m. kovo 15 d. Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje vyko gavėnios rekolekcijos. Votyvos Šv. Mišias aukojo, per Votyvos ir Sumos šv. Mišias sakė pamokslus Kauno šv. Vincento Pauliečio parapijos vikaras kun. Andrzej Biniek OFM Cap.
 
Kun. Andrzej Biniek OFM Cap Votyvos Šv. Mišių pamoksle sakė:
 
„Girdėjome Evangelijoje kaip Jėzus, kalbėdamas su Nikodemu, lygina save patį su žalčiu. Tai labai netikėtas palyginimas, nes gi mes žìnome, kad žaltys Bìblijoje simbolizuoja velnią. Kodėl tada Jėzus lygina save su žalčiu?
 
Jėzus tame palyginime primena vieną įvyki Izraelio kelionės per dykumą metu. Skaičių knygoje skaitome:
 
4 Nuo Horo kalno jie leidosi į kelionę Nendrių jūros keliu, norėdami apeiti Edomo kraštą. Bet pakeliui žmonės neteko kantrybės. 5 Jie kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: „Kodėl išvedei mus iš Egipto numirti dykumoje? Juk čia nėra nei maisto, nei vandens, – mes bjaurimės tuo niekam tikusiu maistu“. 6 Tada VIEŠPATS pasiuntė žmonėms ugningus žalčius. Jie gėlė žmones, ir nuo to daug izraeliečių mirė. 7 Žmonės ėjo pas Mozę ir sakė: „Nusidėjome, nes kalbėjome prieš VIEŠPATĮ ir prieš tave. Užtark pas VIEŠPATĮ, kad atimtų nuo mūsų žalčius“. Mozė tad meldėsi už žmones. 8 VIEŠPATS tarė Mozei: „Pasidirbk ugningą žaltį ir pridėk jį prie stulpo. Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgęs į jį liks gyvas“. 9 Mozė tada padirbo varinį žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kada tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į varinį žaltį ir likdavo gyvas.
 
Žydai dykumoje kentė alkį, kelionės per dykumą sunkumus, nežinojimą dėl ateinančios dienos. Tos problemos, senos kaip pasaulis, yra ir mums žinomos. Jie toje situacijoje priešinosi. Nepaisant to, kad patirdavo labai trokštamos laisvės, tai įsitikino, kad laisvė nėra lengva.
 
Dievo bausmė už jų nepaklusnumą buvo žaltys, kuris atsirado jų stovykloje ir mirtinai juos kando. Tada izraelitai pripažino savo kaltę, atėjo pas Mozę ir maldavo, kad juos užtartų pas Dievą, kad Dievas pašalintų žalčius. Dievas išklausė jų prašymo, tačiau ne tokiu būdu, kaip jie norėjo. Žaltys nedingo iš stovyklos, toliau juos kando, nuodai toliau nešė mirtį. Bet Dievas davė jiems išgelbėjimą.
 
Dievas liepė Mozei padirbti varinį žaltį ir uždėti jį ant aukšto stulpo. Kiekvienas, kurį įkando, jeigu tik pažvelgs į žaltį, nenumirs. Bet tai ne varinis žaltys gelbėdavo nuo įkandimo. Žaltys puldavo visus, be jokios išimties. Tačiau tas, kuris pažvelgė į varinį žaltį, jeigu prisiminė Dievo įsakymą, tada pats Dievas gelbėjo tą žmogų. Kas tai turi bendro su Evangelija ir Kristumi?
 
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
 
17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.  Jn 3,16-17
 
Kristus buvo išsiųstas pas kiekvieną mūsų, kad mus išgelbėtų. Išgelbėjimas mums yra reikalingas, nes visi esame nusidėjėliai. Nuodėmė liečia kiekvieną iš mūsų. Taip pat kiekvienas iš mūsų patiria blogio, kuris yra aplink mus pasaulyje. Blogis yra kaip kandantis žaltys. Puola kiekvieną.
 
Nei vienas iš mūsų nepabėgs nuo nuodėmės. Net didžiausieji šventieji patirdavo silpnumą. Mes turim išgelbėjimą. Dievo Sunūs, Jėzus Kristus leidosi būti už mus nužudytas, leidosi būti pakabintas ant kryžiaus medžio. Buvo išaukštintas kaip Mozės varinis žaltys. Kaip Mozės žaltys simbolizavo žydų nuodėmę dykumoje, taip Kristus mums tapo nuodėme ant kryžiaus medžio.
 
Todėl kiekvienas, kuris su tikėjimu pažvelgs į Jį, ir atsidus, maldaudamas pagalbos, nenumirs. Nuodai, kurie yra nuodėmė, bus sunaikinti, taip pat kaip vienas žvilgsnis į varinį žaltį neutralizavo žalčių nuodus. Dievas nenori mūsų pasmerkti. Jis myli mus iš visos savo širdies. O Jo meilės ženklu yra kryžius. Tai mūsų išgelbėjimo ženklas. Be Kristaus kančia ir kryžius netenka prasmės – tai didelis absurdas. Bet su Kristumi tai yra mūsų pergalė prieš šio pasaulio blogį, nes Jis nugalėjo mirtį.
 
Todėl Jo didžiausias troškimas yra, kad būtume išganyti. Bet mes mėgstame vaikščioti savo keliais, priešinamės prieš Išganytoją, o tada nuodėmė veda mus į mirtį.
 
Tačiau Dievas nenori nusidėjėlio mirties, todėl atsiuntė savo Sūnų ir leido, kad Tas būtų išaukštintas ant kryžiaus, kad per tą mirtį ir prisikėlimą kiekvienas žmogus būtų išgelbėtas.     
 
Tad nebijokime blogio ir nuodėmės didingumo. Nenusivilkime tuo, kad nuolat puolame, kad nesugebame išsilaisvinti iš mažesnių ir didesnių priklausomybių. Pažvelkime su tikėjimu ir pasitikėjimu į Tą, kuris buvo pakabintas ant kryžiaus medžio. Tik Jis yra mūsų vienintelis Viešpats. Išpažinkime šitą tiesą, ir tikrai nemirsime. Jame ir su Juo yra amžinasis gyvenimas”.

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 10 22
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija