Antroji žygio diena prasidėjo nuo bendros maldos, giesmių ir sočių pusryčių. Paraginti Šventosios Dvasios iškeliavome iš Betygalos į Šiluvą per Kaulakius. Kelionę pradėjome nuo tylios maldos, kurią puikiai užpildė nuostabios rytmečio gamtos grožis. Tada meldėmės rožinį Mergelės Marijos garbei, širdy nešdami savas intencijas. Neapsiėjome ir be muzikos. Iki Kaulakių keliavome su dainomis ir giesmėmis. Kėlėm širdis į Dievą. Kaulakiuose sustojome papietauti. Sutūpę ant žolės pasistiprinome. Mums taip patiko ten būti, kad ilsėjomės dar 20 min. Stebėjome atplaukiančius tamsius debesis, būkštavome, kad nepradėtų lyti. Ilgai laukti nereikėjo – po truputį įsilijo. Subėgome į parduotuvę, kurioje turėjome gražų sutikimą. Maloni pardavėja pasiūlė išgerti kavos. Tuo labai apsidžiaugė keli piligrimai. Mažų dalykų džiaugsmas! Lietus greitai nustojo lyti, tačiau spėjo nuplauti kelionės dulkes. Ir koks gi žygis be lietaus! Tai lyg Dievo malonės išsiliejimas. Toliau mūsų laukė ilgiausia kelionės atkarpa.

 

Iki vakarinių Šv. Mišių turėjome pasiekti Šiluvą. Su nauju entuziazmu pėdinome žvyrkeliais ir keliais vėl šlovindami Dievą giesmėmis bei džiaugdamiesi bendryste. Paskutinius kilometrus įveikėme drąsindami vienas kitą, patikėdami save Mergelės Marijos globai. Vieniems ši kelionė buvo sunkesnė, kitiems lengvesnė. Vieni į kalnus bėgdavo, o kitiems reikėdavo panešėti kuprines, kad būtų lengviau eiti. Dievas surinko skirtingus žmones į vieną vietą, kad savo skirtingumu papildytume vienas kitą. Į Šiluvą atėjome pasikeitę, kažką supratę, ar suvokę, praturtėję dvasioje. Sudėjome savo neštas intencijas Mergelei Marijai po kojų. Ačiū už kartu patirtą tikėjimo nuotykį! Ačiū Dievui, kad mus surinko ir padovanojo bendrystės džiaugsmą, gamtos grožį, maldos laiką, gylius pokalbius, džiaugsmą keliauti. Kartu keliavo: Vytenis Urbonas, Gabrielė Rakašytė, Sigita Gudžiūnaitė, Marija Pabiržytė, Dovilė Jurkevičiūtė, Monika Rakauskaitė, Gintarė Lengvinaitė, Ernestas Žemaitis, Lina Gedvilaitė, Ieva Raugaitė, Viktorija Alisauskaite, Andrius Karčauskas, Kristina Avetisianaitė.

 

Keli iš mūsų pasidalino savo patirtimi:

 

„Į šį žygį ėjau dėl kelių dalykų: pirmiausia nebuvau buvusi Šiluvoje; antra – man labai patinka piligrimystės ir trečia, turėjau kelias asmenines intencijas, kurias norėjau nunešti Marijai. Šis neilgas žygis buvo man tikra atgaiva sielai ir kūnui. Buvo gera ištrūkti iš miesto ir pabūti gamtoje. Man reikėjo kažkokio iššūkio. Ir gavau jį, ir dar kokį! Patyriau nuotykį su Marija šaunių žmonių draugijoje! Dėkoju Dievui už kiekvieną iš jų! Patyriau nuoširdžią bendrystę! Atsigavau. Daug ką apgalvojau. Šį tą išsiaiškinau. Ačiū, Dieve, už šią dovaną!”

 

„Šis žygis man buvo pirmasis, todėl labai būkštavau dėl savo fizinio pasirengimo – ar jis bus pakankamas tokiai kelionei. Bet Dievas yra nuostabus mūsų Tėvas, su kurio pagalba viskas yra įmanoma! Buvo labai smagu keliauti į Šiluvą ir matyti tiek daug nuostabių Dievo kūrinių aplink save. Ačiū Jam ir Mergelei Marijai už viską ką patyriau šio žygio metu. Kartosiu dar ir dar! ”

 

Norėjau savo jėgas išbandyti ilgame pasivaikščiojime su Dievu. Piligriminis žygis, man buvo lyg pabėgimas nuo savo kasdienybės, kur galėjau turėti kitokį maldos laiką. Prisipažinsiu, eiti nebuvo lengva, ypač paskutinius kilometrus, bet džiaugiuosi, kad atsirado jėgų pasiekti Šiluvą. Tas laikas tikrai buvo apsčiai apdovanotas tiek įkvepiančių pokalbių, tiek emocijų ir naujų išgyvenimų. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę eiti į šią piligrimystę.”

 

„Labai patiko žygis. Seniai norėjau nueiti į kokį piligriminį žygį. Gera buvo melstis tyloje ir kartu su visais. Gera buvo kalbėtis, kartu ką nors veikti, tiesiog juoktis, melstis. Labiausiai patiko nuostabus gamtos grožis. Stebėdama laukus ir mškus, išsiryškinau labai dailų Dievo Kūrėjo paveikslą. Jis manęs nenustoja stebinęs... Pagrindinis tikslas, kodėl ėjau žygį, buvo tas, jog norėjau pailsėti ir atsigauti po sunkių darbų pajuntant, jog Dievas niekur nepasitraukė, bet visuomet buvo šalia.”

 

„KTU sielovados žygis buvo  "awesome" laikas, kartu su labai fainais žmonėmis su kuriais galima buvo pabendrauti temomis nuo elektros variklių darbo ypatybių iki teologijos slėpinių. Malda, bendrystė, giesmės, dainos, motyvaciniai padrąsinimai vieni kitiems "dar vienas kalniukas" ir panašiai. Galiu sąmoningai pareikšti, jog galėjau pailsėti nuo visų neišspręstų problemų. Ariogalos, Betygalos klebonų ir Šiluvos sesės Onos svetingumas pastoviai gerino nuotaiką. Ačiū visiems: kun. Petrui už tai, kad suderino iki detalių maršrutą ir suskambino klebonams, Šarūnei, kuri net ir su 38°C temperatūra skambino, klausė kaip sekasi, bei derino grįžimo į Kauną transportą ir visiems šauniems žygeiviams, kad nepabūgo ir nuėjo visą distanciją.”

 

Parengė KTU kapeliono referentė – Šarūnė DAUGERDAITĖ