Visi Antanai ir Antaninos bažnyčioje buvo pasitikti su šiltais klebono sveikinimais. Nešioti šventojo vardą yra didelė garbė ir kartu įsipareigojimas nepamiršti Dievo gailestingumo, būti tvirtai tikinčiu kataliku, kad Visagalio žodis visada skambėtų jų lūpose ir būtų nepamirštos Dievo tiesos ir įsakymai. Iš tiesų, tai yra mūsų visų pareiga – niekada nenusigręžti nuo Dievo, juk tai mūsų gyvenimo esmė, kurios taip atkakliai gyvenimo taku eidamas žmogus ieško.

 

Dar vieną naujieną katalikiškąjame pasaulyje pamokslo metu pranešė susirinkusiems žmonėms klebonas – birželio 11 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus priėmė Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus atsistatydinimą iš pareigų ir naujuoju Kauno arkivyskupu metropolitu paskyrė dabartinį Panevežio vyskupą Lionginą Virbalą, kuris į tikinčiuosius kreipėsi tokiais žodžiais: „Prisipažinsiu, kad nedrąsu vykti į Bažnyčią, turėjusią tokius didžius Ganytojus kaip kardinolas Vincentas Sladkevičius ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Suprantu, kad tikintieji lauks tokio pat atsidavimo, maldingumo ir uolumo, kokius matė iki šiol. Paklusdamas Šventajam Tėvui ir pasitikėdamas Dievo malone, priimu šį paskyrimą. Drąsina tai, kad arkivyskupijoje matau didelį būrį atsidavusių kunigų, vienuolių ir aktyvių pasauliečių. Tik kartu su jumis ir jums padedant galėsiu atlikti savo pareigas.“ Naujojo Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo ingresas į Kauno arkikatedrą vyks liepos mėnesio 11 dieną, šeštadienį, 12 valandą. „Apaštalas Paulius ragino visada gyventi susivienijus su Kristumi. Jo žodžius pasirinkau savo vyskupišku šūkiu, kuris drauge skatina ir drąsina.“ – teigė vyskupas Lionginas Virbalas.

 

Bažnyčia birželio 14 – ąją ne tik pakyliai šventė, bet ir su skausmu prisiminė įvykius, kurie vyko Lietuvoje prieš 74 – erius metus, kai prasidėjo masinės tremtys, areštai, represijos, persekiojimai, vyrai buvo atskiriami nuo šeimų, vykdomos fizinės bausmės. Kiek tada nukentėjo vaikų, kurie savo vaikiškomis svajonėmis tenorėjo apkabinti savo tėvus, matyti juos besišypsančius, laimingus ir ramius, žaisti su tėčio dovanotais žaislais, valgyti iš mamos atkišto šaukšto, vakarais užsispyrus priešintis eiti miegoti tik tam, kad mama ilgiau pastovėtų prie lovelės, o gal pasektų pasaką, padainuotų lopšinę. O vietoj to turėjo savo lekiančią vaikystę matyti per gyvulinio vagono lentų plyšius, susidurti su tėvų, artimųjų netektimis, kęsti atšiaurias Sibiro gyvenimo sąlygas. Gedulo ir vilties dieną paminėjo ir bažnyčia savo maldomis, prašant Dievo amžino poilsio ir ramybės amžinąjame gyvenime tremtiniams, kurių žiaurus likimas paženklino visą Lietuvos istoriją.

 

Šiai tragiškai dienai prisiminti buvo suorganizuotas ir paminėjimas 12 valandą tremtinių kapinėse, kur prie paminklo „Lietuvos kankiniams“ buvo padėtos gėlės ir žuvusieji tremtyje žmonės buvo pagerbti tylos minute. Šį paminėjimą jau ne pirmus metus organizuoja kultūros namų direktorė Rasa Sadauskienė ir Ariogalos 13 – osios kuopos šauliai, kuriems vadovauja Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Andrius Bautronis. Kiekvienam privalu atminti šią tremtinių auką, kuri įpareigoja mus saugoti žmogiškąjį orumą, siekti teisingumo. Jų įnašas yra neįkainojamas, juk būtent dėl darbų tautai jie buvo deportuoti iš Lietuvos. Tokiomis mintimis prie memorialo dalijosi ne vienas pašnekovas – Rasa Sadauskienė, Jonas Vazgys, Aloyzas Sadauskas, Andrius Bautronis. Klebonas, aukodamas Votyvos Šv. Mišias, su parapijiečiais taip pat kreipėsi į Visagalį, prašydami ramybės žuvusiems tremtiniams, prisimindami jų auką, visą išgyventą skausmą ir netektį, matant, kaip iš gyvenimo išeina artimiausieji žmonės.

 

Mišių metu, kaip įprastai, kunigas po Evengelijos pranešė pačius svarbiausius dalykus, kurie aktualūs kiekvienam tikinčiąjam. Buvo atsakytas vienas iš aktualiausių klausimų: „Ar krikšto tėvais gali būti asmenys tik nuo 16 metų amžiaus?“ Klebonas paaiškino, kad be Sutvirtinimo sakramento tai yra neįmanoma, o nesulaukę šešiolikos metų, tikriausiai, šio sakramento jaunuoliai priėmę dar nebus.

 

Klebonas nepamiršo ir akcentavo vieną iš svarbiausių jaunimo švenčių – Lietuvos Jaunimo dienas 2015. Jis kreipėsi į tikinčiuosius prašydamas pagalbos: „Ruošiasi šiame renginyje dalyvauti ir grupelė jaunimo iš Ariogalos, kuriai vadovaus tikybos mokytoja Laimutė Neverdauskienė. Jiems reikalinga 8 vietų transporto priemonė. Padėkite mūsų jaunimui nuvykti į šį renginį. Būtume labai dėkingi.“ Tokiame renginyje Ariogalos jaunimas dalyvauja ne pirmą kartą. Patirti įspūdžiai jaunimo dienų, kurios vyko 2013 metais Kaune, dar vis dabar pakutena širdį. Ilgai laukta šventė pagaliau atėjo ir birželio 27 – 28 dieną visus vėl kviečia susiburti jau Alytuje ir ieškoti lobio kartu. Tikimasi, kad tuos įspūdžius bus galima patirti iš naujo, sudalyvaujant tokiame dideliame ir gražiame renginyje – Lietuvos Jaunimo Dienos 2015 „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“.

 

Neseniai baigėsi Ariogalos parapijos bažnyčios didžiosios navos rekonstrukcijos. Buvo nudažytos lubos, skliautai ir juose esantys langai, kolonos, grindys ir suolai. Sekančiais metais yra planuojama sutvarkyti ir likusias bažnyčios patalpas ir šonines navas. Atliekant šiuos remontus buvo reikalinga materialinė parama. Galime pasidžiaugti, kad mūsų tikintieji ir jų noras šv. Mišias švęsti atnaujintoje bažnyčioje, padėjo įgyvendinti jau seniai vyravusią svajonę – bažnyčia jau eina savo šviesenį etapą – atrestauruotas ir sutvarkytas ne tik kiemas, bažnyčios išorė, bet ir vidus. Klebonas Mišias aukojo už visus geradarius, kurie savo auka ir malda prisidėjo prie bažnyčios remonto darbų. Buvo meldžiamasi už Grajauskų, Didžiulių, Gėluvos ir kitų Ariogalos parapijos gyventojų aukotojus, taip pat už Ariogalos miesto aukotojus ir visus, parėmusius auka bažnyčios remontus. „Nuoširdžiai dėkoju visiems prisidėjusiems prie bažnyčios remonto darbų savo aukomis. Nuoširdžiai dėkoju ir rinkusiems aukas.“ – tokiais žodžiais į aukotojus kreipėsi klebonas. Žmonėms, kurie surinko daugiausiai aukų – Genutei Kringelienei, Eugenijai Poškienei ir Bronei Bendžiuvienei, Elytei Vaičiulienei ir Antaninai Danauskienei, Carito pirmininkei Daliai Petkevičienei, Aloyzui Sadauskui, Vytautui Lukošiui, Antanui Šilaičiui, Jonui Vaizgiui ir Raimondai Pankienei, Alfredui Masaičiui, Teresei Plisienei – prisiminimui buvo padovanota kunigo knygelė – albumas „Kryžių kalnas tikėjimo šviesoje“, o daugiausiai lėšų surinkusiai Genutei Kringelienei pridėjo suvenyrą su popiežiaus Pranciškaus atvaizdu.

Baigiantis atlaidams klebonas iš visos širdies padėkojo visiems susirinkusiems ir prisidėjusiems prie šventės – šv. Antano atlaidų – organizavimo: „Taip pat dėkoju visiems už širdį ir meilės jausmą įlietą šių atlaidų iškilmėse.“

 

Po iškilmingos procesijos aplink bažnyčią, kurią lydėjo giesmės, maldos, plevenantys vėjyje vėliavų kaspinai, šv. Mišias kunigas užbaigė sugiedodamas kartu su visais parapijiečiais Lietuvos himną. Baigėsi dar viena iškili bažnytinė šventė. Šventė, kuri subūrė vėl mus visus bendrai maldai, prisimenant visus šv. Antano padarytus darbus gilinant tikėjimą, pasisemiant jėgų siekiant skleisti gėrį ir šilumą aplinkui, apmąstant tremtinio dalią ir dėkojant Dievui už laisvą Tėvynę, už tai, kad galime vėl ir vėl sugrįžti į bažnyčią, kur mūsų čia sudėtas visas gyvenimo šaltinis – Jėzaus meilė ir pasiaukojimas.