Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:

 

 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

NAUJIENOS

25-asis sąskrydis Ariogaloje

25-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Ariogaloje įvyko jubiliejinis 25-asis Lietuvos buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis.
 
Šiais metais jis truko dvi dienas. Pirmoje, Jaunimo dienoje, Daugėliškių miške ir prie atstatyto partizanų bunkerio vyko partizanų mūšio inscenizacija „Didvyriai išlieka mūsų širdyse“. Partizaninės kovos rekonstruktoriai, vadovaujami istoriko dr. Dariaus Juodžio, pavaizdavo Lietuvos partizanų ir slaptosios sovietų policijos NKVD mūšį Daugėliškių miško prieigose, už kelių kilometrų iki Ariogalos. Užklupusi liūtis nesutrukdė rekonstruktoriams, o suteikė mūšiui autentiškumo. Partizanų pergalę stebėjo į stovyklą „Su Lietuva širdy“ susirinkę jaunieji šauliai, buvę partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai ir net svečiai iš JAV.
 
Antrąją, Susitikimų dieną, į Lietuvą mylinčių žmonių šventę susirinko bendro likimo žmonės iš visos Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos, skautijos, kitų visuomeninių patriotinių organizacijų atstovai, „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai, garbingi svečiai.
 
Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestro vedama sąskrydžio dalyvių kolona 25-ąjį kartą leidosi į šventiškai papuoštą Dubysos slėnį. Tarsi Dubysa tekėjo, vingiavo, nešini plazdančiomis LPKTS filialų, buvusių tremtinių ir politinių kalinių chorų bei kitų organizacijų vėliavomis, šypsenomis nušvitusiais veidais, besidžiaugiančiais būsimais susitikimais, kasmet dovanojančiais nepakartojamų išgyvenimų ir prisiminimų. Stadiono prieigose eisenos dalyvius pasitiko ir pristatė renginio scenarijaus autorius ir režisierius Vilius Kaminskas.
 
Šventės vedėjai Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas, pasveikinę susirinkusiuosius, pakvietė Teresę Ūksienę (Šilalė), Primą Petrylienę (Anykščiai) ir Algirdą Blažį (Panevėžys) pakelti Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų vėliavas.
 
Sąskrydžio dalyviams buvo primintos prieš 70 metų vykusios nuožmios kovos su okupacine kariuomene, kuriose žuvo dešimtys Laisvės kovotojų: Panaros– 1945 m. vasario 28 d.,  Kiauneliškio – 1945 m. kovo 11–12 d., Ažagų–Eimuliškių – 1945 m. kovo 27 d., Kalniškės – 1945 m. gegužės 16–17 d., Varčios – 1945 m. birželio 14 d. ir 1945 m. birželio 23 d., Virtukų – 1945 m. liepos 22 d., Žuvinto palių – 1945 m. rugpjūčio 6–15 d. Tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, negrįžusieji iš tremties, nukankintieji ir nužudytieji. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, LPKTS atstovai, skautai išlydėti padėti gėlių prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse.
 
Iškilmingiausia sąskrydžio dalis – šv. Mišios Dubysos slėnyje. Jas aukojo J.E. arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas ir J. E. arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas sakė, kad gausiai susirinkę sąskrydžio dalyviai savo meilę Lietuvai paliudijo ne žodžiais, o savo gyvenimu. Jis atkreipė dėmesį į džiaugsmą, sklindantį iš ugnį praėjusių, skausmą, netektis išgyvenusių, daugybę išbandymų ištvėrusių tremtinių.
 
Šv. Mišių pamoksle arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sveikino buvusius tremtinius, kad šie nepasidavė nevilčiai ir gyveno viltimi sugrįžti namo: „Žmonėms tremtyje išgyventi padėjo tikėjimas ir viltis, be šių dalykų žmonės būtų palūžę. Jis pabrėžė, kad ne mažesnio tikėjimo reikia ir šiandienos žmonėms, apgailestavo, kad šiandien šalyje yra itin daug individualizmo, o tapę individualistais žmonės nebeturi į ką atsiremti. „Todėl labai branginu visas progas, panašias į šį sąskrydį, per kurias žmonės susiburia draugėn“, –  sakė arkivyskupas S. Tamkevičius.
 
Šv. Mišiose giedojo jungtinis buvusių tremtinių ir politinių kalinių choras, diriguojamas Mindaugo Šikšniaus, ir solistas Liudas Mikalauskas.
Po šv. Mišių įnešta šventinė ugnis. Ugnies fakelais nešini į slėnį įbėgo Kauno „Jungtinio sveikuolių klubo“ nariai, vadovaujami Petro Sventicko, ir Prienų sporto centro moksleiviai, vedami Jono Ivanausko. Sąskrydžio ugnį, įžiebtą Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje nuo Amžinosios ugnies aukuro ir Veiverių „Skausmo kalnelyje“ nuo Tauro apygardos partizanų amžinosios ugnies, bėgikai iš rankų į rankas perdavė LPKTS Garbės pirmininkui Antanui Lukšai ir ilgamečiam LPKTS pirmininkui Povilui Jakučioniui, kuris ir įžiebė sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ aukurą.
 
Jubiliejiniam 25-ajam buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiui atminti atidengtas skulptoriaus Adolfo Teresiaus sukurtas koplytstulpis, kurį pašventino arkivyskupai Sigitas Tamkevičius ir Lionginas Virbalas.
 
Nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių salvės už Tėvynę Lietuvą, už Lietuvos tremtinius, politinius kalinius ir Laisvės kovotojus, už 25 laisvės metus, kai čia, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyksta sąskrydis.
Jubiliejinį sąskrydį pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak Prezidentės, masiniai trėmimai visada išliks tautos atmintyje, nes jiems nėra jokios senaties.
 
„Atplėšti nuo savo žemės, namų ir gimtosios kalbos Jūs išsaugojote meilę Lietuvai kaip didžiausią vertybę. Okupantams nepavyko nurašyti nė vieno – nei tų, kurie liko tolimoje svetimoje žemėje po lietuviškais kryžiais, nei tų, kurie, ištvėrę badą, šaltį ir pažeminimus, sugrįžo namo“, – sakė šalies vadovė.
 
Pasak Prezidentės, iš tremties taip ir negrįžusius žmones Lietuva prisimins su amžinu netekties ir skriaudos jausmu, o tuos, kurie grįžo ir išliko, visada brangins ir didžiuosis. Valstybės vadovės teigimu, tremtinių ir politinių kalinių išgyvenimai yra labiausiai įkvepiantis pavyzdys visada ginti mūsų valstybę ir kurti stiprią ir gražią Lietuvą.
 
LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė Prezidentei įteikė 1-ojo laipsnio LPKTS žymenį „Už nuopelnus Lietuvai“.
 
LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas savo sveikinimo kalboje trumpai pristatė sąskrydžio rezoliucijas (kalbą ir rezoliucijas spausdiname atskirai). Sąskrydžio dalyviaijoms pritarė bendru sutarimu.
 
Nuskambėjo šventinė Jungtinio tremtinių ir politinių kalinių choro ir solisto Liudo Mikalausko dainų programa. „Leiskit į Tėvynę“, „Kritusiems Lietuvos partizanams“, „Dievo dovana“, „Į gimtinę grįžtam mes“, „Lietuva brangi“ ir kitos mums visiems brangios ir nepamirštamos dainos aidėjo slėnio šlaitais, pasiekdamos kiekvieno čia atvykusiojo jautriausias širdies stygas.
Po jungtinio choro koncerto sąskrydžio dalyvius sveikino garbingi svečiai, Europos Parlamento, Vyriausybės, Seimo atstovai bei „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai.
 
Sąskrydžio dalyvių džiugiai sutiktas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis stebėjosi, kad ir dabar dar atsiranda žmonių, tvirtinančių, kad gyventi nelaisvėje buvę geriau. Jis apgailestavo ir dėl šiuo metu lietuvių tautoje paplitusio siekio laimės ieškoti svetur. „Graži mūsų tautos išmintis, sakanti, kad gera ten, kur mūsų nėra. Bet ar mes tikrai suprantam šį sąmojį,“ – klausė V. Landsbergis. Jis priminė, kad laimė yra ten, kur žmogus jaučiasi laimingas ir norinčius tuo įsitikinti kvietė pažvelgti į tikrai laimingus susirinkusiuosius į Lietuvos buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“.
 
Jubiliejinį sąskrydį šventiniu koncertu papuošė Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestras.
 
Šventės pabaigoje gražiausias lietuviškas estradines dainas atliko Antanas Čapas.
 
Sąskrydis baigėsi, nors dar daug jo dalyvių nenorėjo skirstytis.Todėl vėl pasižadėjome susitikti kitąmet.
 
Jolita NAVICKIENĖ

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 10 13
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija