Lietuva – mažytis taškelis pasaulio žemėlapyje, Baltijos jūros skalaujamų krantų šalis. Kiek kartų šia žeme pražygiavo priešų purvini batai, kiek kartų ji buvo sutrypta.  Tačiau vėl atsistojusi ant kojų ši šalis gali drąsiai pasakyti: „Aš vėl gyva! Aš vėl gyva, kad ir kiek kartų žeminta, aš vėl gyva, kad ir kaip sutrypta, aš vėl gyva, nes esu reikalinga, mylima, aš vėl gyva, nes esu Lietuva.″

 

Ir tą, nepriklausomos šalies, tvirtos, karingos tautos viltį nešame būtent mes, jaunimas. „Mes – Lietuvos viltis” stovykla, ugdanti jaunojo šaulio stiprybę, pasiryžimą, dvasinę bei fizinę ištvermę, uždeganti tikro lietuvio ugnį. Stovykla, jau ketverius metus organizuojama istorijos mokytojo, Ariogalos 13 kuopos vado Andriaus Bautronio, suburia daug gražaus jaunimo.

 

Šiais metais ši stovykla vyko lapkričio 13 – 15 dienomis Ariogalos gimnazijoje. Sugūžėjo 95 jaunieji šauliai su vadovais iš įvairių Raseinių rajono ugdymo įstaigų – Betygalos jaunieji šauliai su vadove R. Adomaitiene, Girkalnio - su vadovu R. Višinsku, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, Nemakščių gimnazijos ir Gylių daugiafuncio centro su vadovu E. Vyšniausku, Ariogalos bei Juodaičių, kuriems vadovauja A. Bautronis. Mokykloje pasklido džiugus klegesys – kas susitiko su senai matytais draugais, kas dalijosi savo patirties akimirkomis, o kas diskutavo, kaip pralėks tas pirmasis savaitgalis, pirmoji stovykla, į kurią taip nekantriai važiavo. O ilgai laukti neteko  - diskusijos virto į mokymus, visi svarstymai adaptavosi į žinių gilinimą, skanduotes, šūkius, dainas.

 

Trispalvė, suplevėsavusi mokyklos kieme, skelbė stovyklą atidarytą. Lietuvos himnas garsiai nuskambėjo kiekvieno susirinkusio lūpose. Nuskambėjo ir Kauno Vytauto Didžiojo 2 – osios rinktinės vado Žydrūno Šadauskio sveikinamoji kalba. 17 valandą, pagrindine miestelio gatve prasidėjo iškilminga eisena į Ariogalos šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, kur šv. Mišias už Lietuvos jaunimą, šaulius, Tėvynės laisvę aukojo klebonas Gintautas Jankauskas. Po šv. Mišių jaunieji šauliai priėmė pasižadėjimą. Startas duotas – užvirė tikrasis jaunojo šaulio gyvenimas. „Kaire, kaire, vienas, du, trys″ – viena koja, viena ranka, vienas garsas – mes visi esame kaip vienas. Vieningi, ryžtingi, tuo pačiu savaip unikalūs, bet degantys ta pačia dvasia kurti gražesnę saugesnę, tvirtesnę, pilietiškesnę, visuomeniškesnę Tėvynę. Gatvė užsipildė jauno šūksnio, girdėjosi kareiviškų žingsnių aidai, visi trimis būriais patraukėme vakarienės link. Išėjome, grįžome su tamsa. Tačiau mokykloje jau mūsų laukė uždegtos šviesos, paruoštos klasės. Mokykla spindėjo žinių šviesa – mums, jauniesiems šauliams, buvo vedamos įvairios paskaitos, kuriose susipažinome su topografijos pagrindais, susipažinome ir praktiškai išbandėme negarsinius signalo perdavimus. Teko pademonstruoti ir kūrybinius, bei muzikinius įgūdžius – atskiros jaunųjų šaulių grupės kūrė savo skanduotes, mokinosi pagrindinę šios stovyklos šaulio dainą. Į valgyklą pirmyn – atgal kelias nebetoks baisus, kai einama su daina.

 

Šeštadienis. Nauja diena – nauji įspūdžiai. Nuo pat labo ryto visa suirutė sukosi pasiruošti pagrindiniam dienos užsiėmimui – orientaciniam žygiui. Susirinkome klasėse prisiminti pagrindinių orientacinių dalykų – kaip naudotis kompasu, radijo ryšiu. Išsiskirstėme į grupeles ir gavę užduotis išsiblaškėme po vietoves. Pagrindinis mūsų tikslas buvo nueiti į vietą, kur mūsų laukia vadai su pietumis. Nueita daug kilometrų, lietaus užklupti buvome ne vieną kartą, tačiau kelias neprailgo – šauliška dvasia, gera daina, skanduojama skanduotė padeda ištverti viską. Finišas pasiektas sėkmingai.   Sugrįžę po vakarienės turėjome pramoginę veiklą – diskoteką  ir vieną iš įdomiausių stovyklos veiklų – naktinį orientacinį žygį. Grįžę naktį į mokyklą nė vieno šaulio mintyse nesisuko kitas žodis kaip „miegas“. Įspūdžiai nerealūs, bet ir nuovargis ne ką mažesnis.

Ir paskutinė stovyklos diena. „Šaudymo varžybos” – jau iš vakaro skambėjo su didžiuliu džiaugsmu jaunųjų šaulių lūpose. Ši stovykla suteikė galimybę save išbandyti visose veiklose – šaudymas, orientacijos sugebėjimai, fizinė apkrova. Ši stovykla suteikė pačių nuostabiausių įspūdžių – neišblėso šypsena, nuoširdus juokas, gera nuotaika, draugiškumas, tuo pačiu ir pastovi drausmė,  supratimas, išklausymas ir vykdymas. Visa tai paskutinę dieną uždarėme bėgant paskutinėms stovyklos akimirkomis. Tačiau niekada neišblės visa tai, ką ši stovykla mums visiems asmeniškai suteikė – nauji draugai, prisiminimai dar ilgai kirbės kiekvieno širdutėje

.

Vienybė, pasiaukojimas, tvirtumas, patriotiškumas – visa tai mes, jaunieji šauliai, dar besiskleidžianti Lietuvos viltis. Nes mes „Vienas būrys – vienas kumštis″.