Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:
 
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
    

 

NAUJIENOS

PALAIMINTASIS TEOFILIUS MATULIONIS
 
T. Matulionis paliko švento gyvenimo liudijimą Rusijos ir Lietuvos Žemėje. Dvasininko kankinystė Rusijos ir Lietuvos kalėjimuose atvėrė kelią į beatifikaciją. Kunigas T. Matulionis drąsiai ir pasiaukojamai ginė katalikų teisę į religijos išpažinimą. Dievo tarno T. Matulionio kontaktai su savo ganytojais liudija jo ištikimybę Evangelijai, meilę Bažnyčiai ir tikintiesiems.
 
Artėjant arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) iškilmėms Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos kunigas klebonas Gintautas Jankauskas balandžio 30 d.  po šv. Mišių sukvietė maldininkus į Parapijos namus susipažinimui su Dievo tarno T. Matulionio asmenybės bruožais, jo krikščioniško gyvenimo realijomis, sudėtingu kankinio likimu.
 
Kunigas G. Jankauskas susirinkusiems kalbėjo: Popiežius Pranciškus 2016 m. gruodžio 1 d. paskelbė džiugią naujieną. Lietuva susilaukė dar vieno palaimintojo, Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio. Paskutinį kartą Lietuvoje palaimintuoju buvo paskelbtas vyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais. Jo paskelbimo iškilmės vyko Romoje.  Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio iškilmė vyks šiais metais birželio 25 d. Vilniuje.
 
Kuo skiriasi palaimintasis nuo šventojo? Skiriasi paskelbimo būdai: beatifikacijos iškilmėse skelbiamas palaimintasis, o kanonizacijos –  šventasis. Palaimintasis priklauso vietinei Bažnyčiai, o šventasis – visuotinei Bažnyčiai. Paskelbimas arkivyskupo Teofiliaus Matulionio palaimintuoju yra nepaprastai svarbus įvykis ne tik tai Kaišiadorių vyskupijai, bet ir visai Lietuvai.
 
Įdomi – viena detalė apie susidomėjimą arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimu. Dar 2015 m. Kaišiadorių ir kitų parapijų Gyvojo rožinio draugijos nariai dalyvavo trijose kelionėse. Pirmoje kelionėje aplankė arkivyskupo Teofiliaus tėviškę, jo tėvų kapus.
 
Antroje kelionėje aplankė Kaune  Benediktinių vienuolyną. Šiame vienuolyne vyskupas Teofilius Matulionis gyveno sugrįžęs iš Rusijos kalėjimo. Gyvojo rožinio draugijos nariai aplankė ir Birštoną. Čia vyskupas Teofilius Matulionis dar po devynerių metų, praleistų Mordovijos kalėjime, atvyko pasigydyti. Čia jis savo kambarėlyje slaptai koncekravo kun. Vincentą Sladkevičių vyskupu.
 
Taip pat keliauninkai aplankė ir Šeduvą. Čia arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo tremtyje iki savo mirties. Dabar apie tai byloja ant išorinės namo sienos pakabinta marmurinė lenta su užrašu: „ Šeduvos Arkivyskupo  Teofiliaus  Matulionio parapijos namai“. Šiame name 1958-1962 m. gyveno tremtinys ir kankinys arkivyskupas Teofilius Matulionis.  Gyvojo Rožinio draugijos nariai aplankė Kryžių kalną ir kitas vietas.
 
Keliauninkai tų pačių metų rudenį aplankė tas vietas Latvijoje, kur Teofilius klebonavo.
 
Kviečiu susirinkusius moksleivius, besiruošiančius Pirmajai šv. Komunijai, ne tik susipažinti su filmuota medžiaga apie arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą, bet ir apsilankyti, kur jo gyventa ir dirbta – Kaišiadorių Katedrą, Birštono ir Šeduvos klebonijas, Kaune benediktinių vienuolyną.
 
Mokytojas, poetas Vytautas Šulskis savo pasisakyme gyvais pavyzdžiais patvirtino maldos reikšmę skaudžiais  įžymių žmonių gyvenimo momentais: Jis perskaitęs eilėraštį „Prisikėlimas“,  atskleidė buvusio Lietuvos užsienio ministro Urbšio prisipažinimą, kad, būdamas kalėjimo vienutėje, daug melsdavosi, kas jam suteikė jėgos išlikti gyvam ir sąmoningam.
 
Padeklamavęs eilėraštį „Velykų šviesa“, papasakojo apie operos solistą Antaną Kučingį jo žodžiais: „Prieš migdamas sėdžiu ant savo gulto, viešai persižegnoju ir sukalbu maldas, kokias mama išmokė“. Barake pasigirsdavo balsas: „Nutilkit, Antanas meldžiasi!“ Taip kaliniai gerbė operos solistą ir jo maldą. V. Šulskis, padeklamavęs eilėraštį „Velykos“,  papasakojo apie Nobelį, kuris išsirinko giliai tikintį padėjėją, mokėjusį apginti savo tikėjimą, tardamas: „Man reikalingi žmonės, turintis tvirtą nuomonę“.
 
Kunigas G. Jankauskas susirinkusius pakvietė pažiūrėti kino filmą „Palaimintasis kankinys“. Kino juostoje slinko kraupūs vaizdai apie T. Matulionio praleistus metus Rusijos kalėjimuose, apie gyvenimo ir  dvasinės veiklos herojiškumo momentus po 1940 m. Lietuvos okupacijos. Su juo kalėję dvasininkai J. Jonys, J. Pilka pasakoja, kad laimė buvo sutikti garbingąjį Teofilių, su juo maloniai bendrauti, kuris visą gyvenimą paskyrė tarnauti Bažnyčiai ir apaštalauti, skelbti artimo meilę ir rūpintis tikėjimo skleidimu.
 
Apie T. Matulionį, kuris liudijo žmogaus orumą, sąžinės laisvę, įsitikinimų laisvę, ištikimybę Dievui ir Bažnyčiai, plačiau papasakojo šio rašinio autorius:
 
T. Matulionis Lietuvos visuomenei žinomas kaip dvasininkas visa širdimi atsidavęs sielovadinei veiklai, tikėjimo vertybių sklaidai, kalėjimuose praėjęs sunkų kankinystės kelią.
 
T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantos parapijoje (Molėtų r.) 1900 m baigė Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge, įšventintas kunigu. Kunigavo Latvijos parapijose.  1910 m. Teofilius skiriamas Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios vikaru. Jam pavesta organizuoti Švč. Jėzaus Širdies parapiją ir rūpintis bažnyčios statyba.
 
Po 1917 m. Spalio revoliucijos Rusijoje valdžią paėmus komunistams kunigų sielovadinei veiklai imta visaip trukdyti. 1923 m. kun. T. Matulionis nuteisiamas 3 m. kalėti Maskvos kalėjime.
 
1928 m. gruodžio 8 d. popiežius Pijus XI nominavo ir konsekravo T. Matulionį tituliniu Matregos vyskupu.1929 m. vasario 9 d. vyskupas A. Maleckis Peterburgo Švč. Marijos Širdies bažnyčioje dalyvaujant dviem liudytojams slapta konsekravo T. Matulionį vyskupu.
 
1934 m. vyskupas Teofilius lankėsi Romoje, dalyvavo šv. Jono Bosko kanonizacijos iškilmėse ir audencijoje pas popiežių Pijų XI, kuris pasakė: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“. T. Matulionis lankėsi JAV, susitiko su lietuvių bendruomenėmis, grįždamas į Lietuvą aplankė Egiptą ir Šventąją Žemę.
 
Po Lietuvos okupacijos 1940 m. šalyje buvo agresyviai persekiojami kunigai, vyskupai bei vienuoliai. T. Matulionis tapo viena pirmųjų šio represinio režimo aukų: patyrė spaudimą, persekiojimą, buvo ne kartą suimtas. Po okupacijos Lietuvos Katalikų bažnyčia, nepaisydama persekiojimo, spaudimo, priimti sovietams naudingus sprendimus valdymo, hierarchijos  srityse, darė didelę įtaką visuomenės gyvenime. Lietuvoje vyko ginkluotas pasipriešinimas, trėmimai, o Bažnyčia buvo autoritetas, žmonėms teikdavęs daugiau vilties. Buvo suimti, įkalinti 362 kunigai, 4 vyskupai, uždaryti visi vienuolynai. Uždaryta apie 130 bažnyčių ir koplyčių, palikta viena kunigų seminarija.
 
Nuo 1942 m. T. Matulionis Kaišiadorių vyskupas. Ginė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo TSRS okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo griežtas kunigų drausmės klausimais.
 
1946 m. TSRS okupacinės valdžios areštuotas, ne kartą tardytas, nes nesutiko su ja bendradarbiauti. 1947 m. nuteistas 7 m. kalėti ypatingo režimo kalėjime Vladimire.
 
1957 m. Birštone slapta konsekravo vyskupu kanauninką kunigą V. Sladkevičių.
 
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikia arkivyskupo titulą. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d. arkivyskupo bute  Šeduvoje daroma krata, kurios metu arkivyskupui suleidžiama neaiškios sudėties injekcija. Praėjus 3 dienoms, rugpjūčio 20-ąją arkivyskupas Teofilius miršta.
 
1990 m. T. Matulioniui pradėta beatifikacijos (skelbimas palaimintuoju) byla. Buvo atliktas sudėtingas tiriamasis darbas, istorinė analizė,  surinkti ir įvertinti žmonių liudijimai. Medžiaga, kurios apimtį sudarė 800 puslapių, 2008 m.  buvo išsiųsta į Šventųjų skelbimo kongregaciją.
 
2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873 – 1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju.
 
Kodėl Bažnyčia T. Matulionį skelbia palaimintuoju?  Aiškinama, kad šio dvasininko dorybės pastangos buvo išskirtinės, nepaprastos, laikomas krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu, o sąlygos, kuriose kunigas, vyskupas gyveno ir dirbo buvo priešiškos elementariam žmogiškumui, kentėjo nepakeliamą fizinį ir dvasinį režimą kalėjimuose. Garbingojo arkivyskupo Teofiliaus skelbimas palaimintuoju yra šventa dovana Lietuvos žmonėms.
 
Garbingojo Teofiliaus Matulionio gyvenimas liudija drąsą ir tvirtumą, kuriais paprastas žmogus gali atsilaikyti prieš sąžinės ir religijos laisvę niekinančią sistemą. Šešiolika metų kalėjime ir ketveri  –  namų arešte arkivyskupui buvo skirti ne už nusikaltimus, bet iš neapykantos krikščioniškajam tikėjimui. Savo kankinyste arkivyskupas Matulionis paliudijo ištikimybę Evangelijai ir meilę Bažnyčiai. Jį gerbdama Bažnyčia prisimena ir pagerbia visus krikščioniško tikėjimo ir sąžinės kankinius, ateistinio komunizmo aukas, tremtinius, kurių gyvenimo auka už tikėjimą ir Tėvynės laisvę nėra taip plačiai žinoma.
 
Dievo tarnas T. Matulionis patarnavo visiems žmonėms, neatsižvelgdamas į jų tautybę: latviams, lenkams, baltarusiams, lietuviams. Jis pasižymėjo ypatinga ištikimybe Bažnyčiai, sovietmečiu atsisakė kurti nacionalinę Lietuvos Katalikų bažnyčią. Nors buvo nuolat persekiojamas, patyrė įvairių represijų, dvasininkas T. Matulionis pasitikėjo Dievu ir atkakliai  laikėsi apsisprendimo vykdyti Dievo valią.
 
Dvasininkas yra pavyzdys, kaip gyventi savo tikėjimu, liudyti Dievą, kuris suteikia jėgų beviltiškose situacijose. Matulionio asmenybėje išugdytos tikro ganytojo, atsidavusio kunigo savybės. Jis liko tremtyje su žmonėmis, nors daugeliu atvejų galėjo išsigelbėti. T. Matulionio skausmingi gyvenimo etapai liudija žmogaus orumą, sąžinės laisvę, įsitikinimų laisvę. Dauguma jų buvo ne tik religinio, bet ir ideologinio persekiojimo aukos.
 
Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos- skelbimo palaimintuoju-datą. Iškilmės vyks 2017 m.  Birželio 25 d.  Vilniuje. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.
 
„Šis palaiminimas yra lemtingas mūsų valstybei ir tautai, – sako menininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas, turėdamas omenyje artėjantį valstybės atkūrimo šimtmetį. Istorikas, LR Seimo narys Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad nors Rusijoje katalikams tarnavęs lietuvis kunigas vienas pirmųjų patyrė sovietinio režimo pastangas pavergti Katalikų Bažnyčią, tačiau išliko nepalaužiamas. Šios mintys buvo išsakytos Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Beginklė tiesa“, siekiant kuo plačiau nušviesti Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju reikšmę šiandien. Beatifikacijos iškilmės Lietuvoje tai ne tik istorinis įvykis, bet ir kvietimas gyventi  Evangelija šiandienos iššūkių akivaizdoje.
 
Gražaus ir šilto renginio pabaigoje dalyvių laukė maloni agapė. Prie puodelio arbatos gyvai vyko diskusijos apie išskirtinį istorijos laikotarpį, apie įvairius šiuolaikinius tikinčiųjų spaudimo būdus, Bažnyčios tvirtas pozicijas ginant religijos laisvę. Skambėjo dainos apie Lietuvą, Tėvynę, Maironio poezijos tekstais ir kt.
 
Petras URBONAS

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2017 12 11
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija