Birželio 14 d. Lietuvoje minima Gedulo ir Vilties diena. 1941 m. birželio mėn. prasidėjo pirmieji masiniai lietuvių trėmimai į Sibirą. Siekiant pagerbti visus, kuriuos palietė siaubinga tremties dalia, Lietuvoje vyksta įvairūs minėjimai.

 

Ariogalos miesto bendruomenė kartu su visa Lietuva, taip pat visuomet pamini šią svarbią datą. Minėjimas prasidėjo nuo pat ryto iškeliant trispalves su perrištu juodu kaspinu. Vėliau Raseinių r. Ariogalos gimnazijos bendruomenė, kartu su mokytojais, mokiniais bei jaunaisiais šauliais iškilminga eisena pajudėjo į kapines. Prie paminklo tremtiniams, buvo uždegtos žvakutės, mokiniai skaitė jautrius tremtinių atsiminimus. Vėliau visi pajudėjo prie partizanų kalnelio, kur tylos minute pagerbė visus žuvusius už Lietuvos laisvę.

 

18.00 val. Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvą, už visus žmones, kurie nukentėjo nuo sovietinių represijų. Klebono kun. Gintauto Jankausko pasakytas jautrus pamokslas leido dar giliau įsisąmoninti šios dienos svarbą.

 

Po šv. Mišių klebonas kun. Gintautas Jankauskas visus parapijiečius pakvietė į Parapijos namus, kur vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimo tęsinys. Ariogalos kultūrinių renginių organizatorė Rasa Sadauskienė renginį pradėjo jautriomis eilėmis apie sunkią tremtinių lemtį. Iš karto po to, buvo rodomas dokumentinis 2001 m. R. Kaminsko filmas „Birželio ledas“.

 

Jame pasakojama apie fizinį ir dvasinį lietuvių tautos naikinimą pirmosios sovietų okupacijos metais ir 1941 m. birželio trėmimus. Gyvi liudytojai Irena Valaitytė-Špakauskienė, Ričardas Vaicekauskas, Rytė Merkytė ir kiti dalijasi prisiminimais apie tremtį prie Laptevų jūros. Jų pasakojimus papildė Gintauto Martinaičio piešiniai. Filmą šiam renginiui parūpino Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas ir šaulių kuopos vadas Andrius Bautronis. Renginyje dalyvavo Ariogaloje gyvenantys tremtiniai. Parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas dėkojo visiems susirinkusiems už buvimą kartu vienoje dvasioje, už prisiminimus, pamąstymus ir patirties perdavimą jaunajai kartai.

 

Minėjimui pasibaigus visi išsiskirstėme su ašaromis akyse ir pagarba visiems, kuriuos palietė sunki tremties lemtis. Jie tikėjo, jie kovojo, jie gyveno su viltimi grįžti į laisvą Lietuvą. Mums tai jau realybė, už kurią turime būti dėkingi visiems, dėl jos kovojusiems. Mažų mažiausiai, ką mes galime dėl jų padaryti, tai saugoti tą laisvę ir niekada nepamiršti vardų tų, kurie dėl jos atidavė brangiausią ką turi – savo gyvybę.

 

Renginio dalyvės:

Laimutė Neverdauskienė

Dovilė Vileikytė - Bautronienė