Saulėtas išaušo rugpjūčio 5-osios rytas, kviečiantis vykti į gražiausią tremtinių metų šventę – sąskrydį „Su Lietuva širdy“ Dubysos slėnyje. Čia kiekvieną vasarą susirenka buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai, gražiausius gyvenimo metus, neįgyvendintas svajones, sutryptus likimus, savo sveikatą praradę prie Laptevų jūros, Igarkoje, Tomske, Krasnojarske, Norilske, Magadane...

 

 

Gera atvykti anksti ir stebėti, kaip pamažu atgyja ir pildosi stadionas, išpuoštas dailininkės Rimutės Skučienės karpiniais, informaciniais stendais ir plakatais. Čia baigiamos statyti palapinės, saugosiančios nuo lietaus ar kaitrių saulės spindulių, dėliojami suolai, derinama garso aparatūra. „Misija Sibiras“ merginos jau kelintą kartą bando išskleisti palapinę, bet rytinis vėjas vis verčia ir verčia ją ant šono, kol jas pastebi ir susipranta padėti šaulių vyrai.

 

Dėmesį patraukia mielai su tremtiniais bendraujantis ir ne kartą dalyvavęs mūsų šventėse solistas Liudas Mikalauskas, dainuojantis čia pat, prie ant suolų susėdusių anksčiau atvykusiųjų. Taipjis tikrina mikrofonų skambėjimą. Visai prie scenos Jungtinio tremtinių choro vadovė Bronė Paulavičienė rūpestingai peržiūri natų pluoštelį, tolėliau būrelis smalsiai apžiūrinėja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos leidžiamų knygų knygynėlį, kuriame pluša Dalia Poškienė ir rašytojas Stanislovas Abromavičius. Raimundas Gleznys Didžiojoje palapinėje skuba sukabinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paruoštą parodą „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“. O nuo kalno leidžiasi kariuomenės orkestro autobusas, greitosios medicinos pagalbos automobiliai – žinai ir jauti, kad bus saugu.

 

Paskutinius nurodymus, ką padaryti, kur pakabinti, ko nepamiršti, komanduoja per stadioną skubanti LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, kuri netrukus persirengs gražiais zanavykų krašto tautiniais rūbais ir bus šio sąskrydžio vedėja kartu su šios šventės režisieriumi Viliumi Kaminsku. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, apžvelgęs  stadioną, įsitikina, kad viskas paruošta laiku ir tinkamai.

 

 

Šventė, kaip įprastai, prasidėjo iškilminga eisena, sudaryta iš visų LPKTS filialų. Lydima Karinio pučiamųjų orkestro Ariogalos gatvėmis ji leidosi į Dubysos slėnį. Eisenos dalyvius prie stadiono vartų pasitiko vedėjo balsas, kuris pristatė ir trumpai papasakojo apie kiekvieną atžygiavusį filialą. Visus dalyvius sutikome džiaugsmingais plojimais. Lietuvos Respublikos vėliava, kurią  nešė LPKTS atstovai, buvo paruošta kėlimui, o jaunieji šauliai, budėję prie vėliavų stovų, perėmė filialų atneštas vėliavas ir jas įstatė į laikiklius.  Savo vietas užėmė chorai, orkestras ir kiti eisenos dalyviai.

 

Sąskrydžio vedėjai R.Duobaitė-Bumbulienė ir V.Kaminskas skelbė sąskrydžio pradžią ir kvietė kelti trijų Baltijos valstybių vėliavas. Skambant Lietuvos Respublikos himnui mūsų šalies vėliavą kėlė LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, Latvijos Respublikos vėliavą kėlė LPKTS Radviliškio filialo pirmininkė Stasė Janušonienė, Estijos Respublikos – LPKTS Joniškio filialo pirmininkas Julius Lukys. Keliant šių šalių vėliavas, jų himnai buvo atliekami Karinio pučiamųjų orkestro. Po vėliavų kėlimo ceremonijos renginio vedėjas kvietė Tylos minute pagerbti kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, negrįžusius iš lagerių ir tremčių. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai išnešė gėles prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse, juos lydėjo šauliai ir jaunieji šauliukai.

 

Ypatinga sąskrydžio dalis yra šv. Mišios. Jas aukojo arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, kunigas Robertas Grigas, Raseinių dekanas kun. Vytautas Paukštis, Ariogalos klebonas kun. Gintautas Jankauskas, diakonas Vincentas Lizdelis, kunigai Kazimieras Skučas, Gintaras Vitkus, Kazimieras Ambrasas. Šv.Mišiose giedojo Jungtinis tremtinių choras ir solistas Liudas Mikalauskas, dirigavo Mindaugas Šikšnius, o Komunijos metu atliekama „Dievo dovana“ skambėjo tiesiog dieviškai.

 

Klausantis giesmių prisiminė pamokslo metu arkivyskupo S.Tamkevičiaus tarti žodžiai: „Istoriją ne tik būtina žinoti, bet ir būtina iš jos mokytis. Tik nereikia, kad širdyje paliktų neapykanta baudėjams. Neapykanta nekuria, bet griauna. Tremtiniai turėjo tikėjimą ir Dievą, ir tas tikėjimas vedė per speigus taigoje, lagerius, padėjo pakelti visas negandas. Dabar didžiausios bėdos – moralinio pamato stygius ir tvirto tikėjimo neturėjimas. Ir emigracijos priežastis – ne tik ekonominės problemos“.

 

Gal giesmių gražumas, o gal nuoširdus dalyvavimas šv. Mišiose vijo debesis tolyn – juk apie 12 val. buvo pranašauta liūtis.

 

 

Kitas reikšmingas sąskrydžio momentas – bėgikų ugnies atnešimas. Anksti ryte ji įžiebta nuo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje degančios Amžinosios ugnies ir atnešta bėgikų iš Kauno, Prienų, kitų miestų, vadovaujant Kauno jungtiniam sveikatos klubui ir jo vadovui Petrui Sventickui. Šventės Aukurą – Amžinos tautos atmintį – uždegė LPKTS garbės pirmininkas dr. Povilas Jakučionis. Lietuvos tremtiniai savo auka atpirko mūsų Laisvę ir Nepriklausomybę. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iššovė tris salves: Lietuvos  politiniams kaliniams ir  partizanams; visiems tremtiniams ir Laisvės kovotojams ir trečioji – Tėvynei Lietuvai.

 

Į sąskrydį atvyko daug garbingų svečių: prof. Vytautas Landsbergis, Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas,LR Seimo nariai Monika Navickienė, Mantas Adomėnas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Kazys Starkevičius, Rimantas Jonas Dagys, dr. Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, prof. Liudas Mažylis, TS-LKD Kauno sueigos pirmininkė Edita Gudišauskienė, tarybos nariai Loreta Kudarienė, Andrius Kupčinskas ir kiti.

 

Sąskrydžio dalyviams sveikinimą atsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jį susirinkusiesiems perskaitė LPKTS pirmininkė R. Duobaitė-Bumbulienė. Pasveikinti tremtinius atvyko LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis perdavė sveikinimus ir padėkas tremtiniams Onai Aldonai Tamošaitienei, Gediminui Uogintui, Juozui Ylai, Zenonui Čerkauskui ir dr. Povilui Jakučioniui. LPKTS pirmininkas dr. G. Rutkauskas, taręs sveikinimo žodžius, pristatė sąskrydžio Rezoliucijas ir pareiškimus. Joms pritarta bendru sutarimu.

 

Plojimais pasitiktas prof. V. Landsbergis. „Sąskrydis yra labai reikšmingas. Jūs – nepataikaujanti ir nepaperkama tauta. Laikom frontą, kaip sakė Antanas Lukša. Dabar ta fronto linija eina per kiekvieno širdį ir protą. Jei ta linija kur nors įlaužiama, tai labai pavojinga“, - kalbėjo profesorius. Pasveikinti šventės dalyvius į sceną buvo pakviestas ir ambasadorius V. Ušackas, prisiminęs, kaip prieš 12 metų čia pirmą kartą pasitiko „Misija Sibiras“ dalyvius, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius. LR Seimo narė, TS-LKD pirmininko pavaduotoja, PKTF pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė perdavė sveikinimus nuo TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio.

 

 

Po oficialios dalies koncertinę programą pradėjo gražiausias baritonas Vytautas Juozapaitis. Kol vyko jungtinio choro koncertas, buvo galima paragauti gardžios kareiviškos košės, kurią skyrė Raseinių rajono savivaldybė, dalyvauti kilnioje akcijoje duodant kraujo tam skirtoje palapinėje.

 

Didžiojoje palapinėje netrūko norinčių pasiklausyti Žygimanto Pavilionio, kalbančio apie socialinę atskirtį, atlyginimus Baltijos šalyse ir kitus aktualius klausimus. Laurynas Kasčiūnas dėstė mintis apie kultūrinį - informacinį saugumą, apie dezinformacijos žalą, politinių įvykių ir istorijos interpretacijas. Šiais klausimais vyko gyva diskusija, jie abu vienas kitą papildė ir noriai atsakinėjo į klausimus.

 

O tuo metu jau skambėjo Jungtinio choro – toks choras vienintelis pasaulyje – atliekama „Lietuva brangi“, kuri jau skelbė šio koncerto pabaigą. Chorų vadovus apdovanojo LPKTS vadovai.Toliau koncertą tęsė bardai Ernestas Kuckailis ir Valerijus Šerelis.

 

Pasiklausius romantiškų gitaros garsų, vyko garbingi LPKTS apdovanojimai. Pirmiausia nuoširdi padėka pareikšta Lietuvos šaulių sąjungai už nuolatinę pagalbą ir bendradarbiavimą. Dėkojama LŠS vado pavaduotojui Žydrūnui Šadauskiui.

 

Kitas gražus apdovanojimas, sąskrydyje daromas retai – LPKTS žymens „Už nuopelnus Lietuvai“ įteikimas. Juo pagerbti filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ kūrėjai: scenarijaus autorius Jonas Banys ir režisierius prodiuseris Donatas Ulvydas. Žymenius įteikė LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas ir LPKTS valdybos pirmininkė R. Duobaitė-Bumbulienė.

 

Po to į sceną buvo pakviesti šių metų „Misija Sibiras“ dalyviai. Ekspedicijos vyksta jau 12 metų, tūkstančiai jaunų žmonių nori prisijungti prie šio projekto. Šįmet ekspedicija vyko į Irkutsko kraštą, aplankė Tulūno, Jevdokimovo, Bogotyriovo ir kitas kapines. Norintieji išgirsti žinias iš pirmų lūpų buvo kviečiami rinktis žalioje palapinėje.

 

Čia ir pakalbinau buvusią Tulūno tremtinę Eugeniją Pyragytę-Daukšienę, išvežtą iš Joniškio 1949 metais. Į Lietuvą sugrįžo 1960 metais. Į sąskrydį atvažiuoja ne kasmet – sveikata neleidžia. Šįmet atvyko tik todėl, kad išgirdo, jog „Misija Sibiras“ buvo Tulūne. „Labai norėjau apie žmones ką nors išgirsti, bet dalyviai nesusitiko su gyventojais, tik kapinaites tvarkė, - nusiminusi kalbėjo Eugenija Daukšienė. – Anksčiau daug tulūniečių buvo, apie 200. Susitikimus darydavome, dabar jau nebesusitinkame“.

 

 

Nors jau buvo gera popietė, sąskrydžio dalyvių laukė dar vienas malonus siurprizas, tai – susitikimas su Vasario 16-osios akto atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Kaip visada, linksmas ir guvus, prof. L.Mažylis šmaikščiai nufotografavo visus nuo scenos. Jis mielai siūlėsi atvažiuoti ir padiskutuoti apie šį svarbų dokumentą. „Kažkaip neišsaugojom to gimimo liudijimo, artėjant šimtmečiui, smagu, kad tą popieriaus lapą turime“, - sakė prof. L. Mažylis.

 

Kol vyko smagus Liudo Mikalausko koncertas, Didžiojoje palapinėje dr. Arvydas Anušauskas kalbėjo apie Markulio išdavystes – knygos „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristatymas. Gerą valandą prieš tai čia su savo knyga „Tylūs žingsniai per samanas“ supažindino Lietuvos kariuomenės viršila Ernestas Kuckailis.

 

Partizanų stovykloje, įsikūrusioje netoli upės, istorijos dr. Darius Juodis ir dr. Ramūnas Skvireckas pasakojo apie partizanų politinius siekius, jų buitį. Čia netrūko norinčių su jais  ar jų ginklais nusifotografuoti.

 

Kai scenoje pasirodė liaudiškos muzikos ansamblis „Ainiai“ su solistais Sandra Lebrikaite, Osvaldu Petraška ir Ryčiu Janilioniu, o vėliau Stasys Liupkevičius su autorine programa, sąskrydžio dalyviai, pamiršę savo metus ir kitas negeroves smagiai šoko, sukosi rateliuose, pritarė dainuodami. O tuo metu palapinėje susikaupę žiūrovai žiūrėjo filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“.

 

Beje, sąskrydį iš oro fiksavo Kazimieras Starkevičius, Seimo nario sūnus. Tai jis darė nemokamai. Žmonėms tai labai patiko, nes čia pat ekrane galėjo matyti šventės akimirkas.

 

Su valstybinių vėliavų nuleidimu skelbiama šventės pabaiga. Susitiksime po metų.