Tikros vasaros brandos saulėtos ir šiltos dienos atnešė laukiamą ir mielą Žolinės šventę į miestus ir kaimus. Ją su šviesia nuotaika pasitiko ir Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos tikintieji. Saulės spindulių nutviekstomis Ariogalos gatvėmis būreliai žmonių su margaspalvių gėlių puokštėmis rinkosi į parapijos šventovę. O šalia bažnyčios esančioje Taurupio gatvėje nutįso ilgos lengvųjų automobilių eilės.

 

Šventoriuje susitiko giminės, artimieji, iš toliau atvykę buvę kaimynai, pažįstami...  Buvo išsakyta daug šiltų sveikinimų, palinkėjimų, prisiminimų, o kaimo žmonės vieni kitiems linkėjo gero ir gausaus derliaus. Visi džiaugėsi, kad gražiausia vasaros šventė vyksta po giedriu, saulėtu dangumi.

Bažnyčioje skambėjo giesmės Švč. Marijos garbei.

 

Prieš Šv. Mišias kunigas Gintautas Jankauskas kalbėjo:„Žolinė yra tuo vasaros laiku, kai visa gamta žydi, vešliai bręsta, ir atrodo, jog bažnyčioje susirenkame pagerbti žoles, medžius ir kitus augalus. Ši tradicija kilo iš krikščioniškojo tikėjimo, kuris turi daug svarbesnę reikšmę – pagerbdami Švč. Mergelę Mariją mes dėkojame Dievui už sukurtą pasaulį, už tai, ką dabar turime.

 

Prieš Sumos ir Votyvosšv. Mišias buvo šventinami derliaus vaisiai ir žolynai. Šv. Mišios, pagerbiant Švč. Mergelę Mariją, buvo aukojamos už parapijiečius, linkint jiems geros sveikatos, Dievo malonių, Švč. M. Marijos  ir Kristaus globos. Žmonės nuoširdžiai meldėsi už savo šeimos narius, artimuosius, gydytoją, poetą Juozapą Mickevičių, prašydami tikros gyvenimo sėkmės ir sveikatos.

 

Mielai klausėmės kunigo G. Jankausko pamokslo: „Mes kiekvienas turime savo motiną, kuri mus atvedė į pasaulį, išmokė gyvenimo paslapčių.O šiandien Žolinės šventėje išaukštiname viso pasaulio tikinčiųjų Motiną – Švč. M. Mariją, įkurią malda galime kreiptis užtarimo ir pagalbos mums sunkiu gyvenimo momentu. Šiandien Bažnyčia kartoja: „Sveika Karaliene, Gailestingumo Motina“.  Nors Ji iš Žemės paimta, bet ji pasilieka tuo, kuo buvusi: mūsų geroji Motina. Dangus Ją sveikina kaip Karalienę, o mes į Ją kreipiamės kaip į gailestingumo Motiną ir prašome melstis už mus.

Po Sumos prie išstatyto Švč. Sakramento buvo kalbama Švč. M. Marijos litanija.

 

Pasibaigus bažnyčioje šventoms apeigoms Žolinės iškilmės buvo tęsiamos Parapijos namuose, kurios buvo organizuotos vadovaujant kunigui G. Jankauskui.

 

Parapijiečių šventėje dalyvavo kraštietis, žinomas gydytojas ir poetas Juozas Mickevičius. Jis susirinkusius džiugino naujomis ir jaudinančiomis poezijos eilėmis.Savo posmuose klausytoją vedžiojo žemiškais gyvenimo takais, pažymėtais negailestingos laiko tėkmės ir kryžiais, meile ir maldomis Viešpačiui. Jo eilėse su gilia meile išsakytas žodis Mamai, kuris poeto širdyje gaudžia varpo dūžiais, o rankas persmelkia gerumo ir maldos virpesiai. Poeto J. Mickevičiaus eilės klausytojų sielose paliko nepamirštamą dvasinį džiaugsmą, palydėtą gaivios, šventos ir subtilios lyrikos. Štai eilėraštis:

 

Malda

 

Einu aš žemišku taku,

Baltai, juodai aplink nuklotu.

Doram išlikti taip sunku –

Kiek žemėje pagundų duota!

 

Kai širdį negandos suspaus,

Apleis mane jausmai ir žmonės,

Nukreipsiu žvilgsnį link dangaus

Ir melsiu Viešpaties malonės.

 

Malda nuskausmina žaizdas,

Gaivaus suteikia įkvėpimo.

Į dangų pakeliu rankas –

Man širdį alpstančią gaivina.

 

Šiltai buvo sutiktas Raseinių rajono savivaldybės Tarybos narės Onutės Babonienės vadovaujamas senjorų šokių ansamblis „Sugrįžki jaunyste“. Ansamblis dalyvavo Žolinės iškilmėje bažnyčioje ir Ariogalos parapijos namuose. Šio kolektyvo šokėjai yra 3 – jo amžiaus universiteto klausytojai, buvę žinomi, pagarbos nusipelnę rajone darbuotojai. Tai po Lietuvos Nepriklausomybės pirmos Raseinių savivaldybės Tarybos pirmininkas Stasys Letukas,  rajono architektas Algirdas Daunora, gydytoja Stasė Šnaiderienė, teisininkė Vidutė Mickevičienė ir kiti.

 

„Šokis reikšmingas asmens ir visuomenės gyvenime, skatina senjorus dalyvauti kultūrinėje veikloje. Pagyvenę žmonės čia randa nuoširdų, betarpišką bendravimą, dalinasi šokio teikiamu džiaugsmu“, – kalbėjo O. Babonienė. Ansamblio vadovė O. Babonienė pažymėjo, kad į Žolinės iškilmes Ariogaloje atvyko, pagerbiant kunigą G. Jankauską, kuris daugiau kaip prieš dešimtmetį dirbo Raseiniuose ir buvo raseiniškių labai gerbiamas ir mylimas kunigas. Jo geri darbai ir gilus dvasinis žmoniškumas nepamirštami ir šiandien.

 

Malonu buvo žiūrėti į senjorus šokėjus, dainuojančius ir šokančius, įdėjusius į šokio meną daug kūrybinės energijos ir fizinių pastangų. Žiūrovus žavėjo graži žingsnių technika, darnūs šokio sukiniai, atskirų šokio elementų puikūs deriniai. Ryški judesio jėga, šokio nuotaika atsispindėjo šokiuose „Polkutė“, „Ant kalno karklai“, „Greičiukė“, „Padispanas“, „Pjoviau šieną“ ir kt.

 

Ansamblis „Sugrįžki jaunyste“ susirinkusiems dovanojo puikią nuotaiką, šviesias gėrio ir meilės akimirkas gražaus sambūrio aplinkoje.

 

Po gražių kultūrinių pasirodymų vyko agapė, kur visi dalyviai, svečiai vaišinosi, dalinosi iškilios Žolinės šventės įspūdžiais, džiaugėsi, kad šventame renginyje atsispindėjo bendruomeniškumas, meilė savo artimui, pagarba tautos šventoms tradicijoms. Šventės pabaigą vainikavo gražios liaudies dainos, skambios melodijos apie Tėvynę, apie meilę savo gimtinei.

 

Palikome Parapijos namus nuoširdžiai dėkodami kunigui G. Jankauskui už šventiškas ir labai gražias Žolinės iškilmes.