Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA 
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
 

NAUJIENOS

DŽIAUGSMINGAS POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS LAUKIMAS
 
Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu rugsėjo 22-23 dienomis su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis popiežius Pranciškus. Tai vienas reikšmingiausių pasaulio lyderių ir tvirtas dvasinis bei moralinis autoritetas, skleidžiantis brolybės, meilės artimo ir taikos žinią. Šventojo Tėvo vizito Lietuvoje šūkis – „Jėzus Kristus – mūsų viltis”.
 
Susitikti su Katalikų Bažnyčios vadovu, išgirsti jo nešamą Kristaus evangelijos mokymą ir tiesas susirinks žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir kitų šalių. Popiežių kelionės metu lydės keli šimtai žurnalistų, kurie visam pasauliui pasakos apie mūsų šalį.
 
Apie popiežiaus Pranciškaus laukiamą vizitą kalbamės su Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos kunigu Gintautu Jankausku.
 
Gerb. kun. Gintautai, kas yra žinoma apie vizito iškilmingą ir oficialią pradžią?
 
Pagal Katalikų Bažnyčios informaciją Valstybinis vizitas prasidės Vilniuje dvišaliu Popiežiaus susitikimu su Prezidente. Po jo Lietuvos ir Šventojo Sosto vadovai S.Daukanto aikštėje pasveikins šalies žmones, aukščiausius valstybės pareigūnus, užsienio diplomatus, akademikus, meno ir politinės visuomenės atstovus.
 
Su kuo vizito metu Popiežius susitiks ir kur lankysis?
 
Oficialiais duomenimis remiantis Šventasis Tėvas susitiks su Lietuvos tikinčiųjų bendruomene, jaunimu, neįgaliaisiais, nuo sovietinio teroro nukentėjusiais tremtiniais ir politiniais kaliniais, Holokaustą iškentėjusiais žydų tautos atstovais. Popiežius lankys Aušros Vartus, Švč.M. Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčią, Genocido aukų muziejų, antrąją vizito dieną Kaune aukos Šv. Mišias Lietuvos žmonėms.
 
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė pažymėjo, kad Popiežiaus apsilankymas Genocido  aukų muziejuje turės svarią polinę reikšmę. Tai pagarba KGB aukoms ir mūsų skaudžiai istorijai.
 
Popiežiaus Pranciškaus būsimos kelionės į Lietuvą siekiai ir tikslai?
 
Popiežius važiuoja pas tikinčiuosius, kad juos sustiprintų. Jo vizito koordinatorius kunigas Saulius Runšas sako, kad Popiežius važiuoja aplankyti tų žmonių, krikščionių, kurie kiekvieną dieną bando gyventi pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją ir Jo mokymą. Šventojo Tėvo vizito Lietuvoje šūkis – „Jėzus Kristus – mūsų viltis”. Juo norima pasakyti, kad reikia žengti į priekį, nebijoti šių dienų iššūkių.
 
Popiežius savo veikloje svarbiausiu tikslu laiko visuomenėje skleisti evangelizaciją, artinti žmones prie maldos, kuri yra galingas įrankis tarpusavio santykiams pataisyti.
Popiežius Pranciškus visada kreipiasi į žmones, kviesdamas atverti širdis ir pamatyti šalia esantį kenčiantį žmogų, – pastebi arkivyskupas Gintaras Grušas. Popiežius primena, kad jeigu atstatysime savo santykį su Dievu, tada bus teisingi ir žmonių tarpusavio santykiai. Popiežiaus apsilankymas Lietuvoje paliks gilius pėdsakus apie jo skleidžiamą Dievo gailestingumą, skiepijamą meilę Dievui, skatinimą mylėti vieni kitus. Jo mokymas, kaip Jėzaus Kristaus – mylėti Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu. Ir mylėti artimą kaip save patį.  Giliai tikiu, kad Popiežius tikinčiųjų širdyse įžiebs meilės ugnį, sustiprins tikėjimą ir norą gyventi džiaugsmo kupiną krikščionišką gyvenimą pagal Kristaus Evangeliją.
 
Lietuva, kaip ir Europos šalys, susiduria su socialiniais, ekonominiais, šeimos iššūkiais, kurie rūpi popiežiui. Jį jaudina opūs klausimai, susiję su Bažnyčios vaidmeniu, skleidžiant pakantumo ir gailestingumo žinią visuomenėje, skatinant jaunimo pašaukimą ir raginant juos būti pasišventusiems tikėjimui.
 
Popiežiaus Pranciškaus vizitas turės dėkingą įtaką Lietuvos visuomenei stiprinant valstybę, geriau įvertinant savo politinius, kultūrinius ir socialinius tikslus. Tikintieji stengiasi pasirengti dvasiškai, nes tai yra galimybė atnaujinti savo tikėjimą, pagalvoti  apie tikrąsias žmogaus dvasines vertybes.
 
Kokie popiežiaus Pranciškaus asmenybės bruožai būdingi santykiuose su eiliniais piliečiais ir žurnalistais?
 
Bernardinai.lt  vyriausiasis redaktorius D. Puslys pažymi, kad keičiasi Popiežiaus keliavimas ir jo kelionėse bendravimas su žmonėmis. Ankstesniais metais, kaip pažymi Lietuvos valstybės nepaprastoji ambasadorė prie UNESCO meno ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė, popiežių pasisakymai būdavo neasmeniški, atidžiai suredaguoti, patikrintas kiekvienas žodis. Pranciškus yra pirmasis popiežius, kuris duoda interviu į mikrofoną. Jis negali atsistoti prieš asmenį kaip instituciją, – tikina I. Vaišvilaitė.
 
Popiežius Pranciškus gyvenimo kriterijumi pasirinko tikėjimą, apgaubtą Dievo meilės ir gailestingumo. Gerb. kun. Gintautai,  skaitytojams priminkite keletą faktų apie Popiežiaus asmenybę ir jo kilnią veiklą.
 
Popiežius Pranciškus gimė 1936 m. gruodžio 17 d. Argentinos sostinėje Buenos Airėse imigrantų iš Šiaurės Italijos šeimoje. Tikrasis vardas – Jorge Mareo Bergoglio. Išrinktas popiežiumi 2013 m. kovo 13 d. Iki išrinkimo popiežiumi buvo Buenos Airių arkivyskupas. Šias pareigas ėjo nuo 1998 m. Kardinolu tapo 2001 m. Tai pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos, Jėzaus draugijos (jėzuitų) narys, pasirinkęs Pranciškaus vardą. Moka ispanų, italų, anglų, prancūzų, vokiečių kalbas.
 
Iškart po išrinkimo Bergoglio sukūrė aštuonių kardinolų patarėjų grupę, kurios uždavinys – padėti vykdyti Romos kurijos reformą. Vėliau prie jos prijungė Valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną, ir taip atsirado garsusis „K9”, posėdžiavęs jau daugiau nei 20 kartų.
 
 
Popiežius skelbė kovą prieš nepilnamečių seksualinį išnaudojimą bažnytinėje aplinkoje ir visuomenėje. Ryžtingai pasisako už efektyvius ir skaidrius seksualinių išnaudojimų atvejų tyrimus ir prevenciją.
 
Gerai žinomos popiežiaus Pranciškaus iniciatyvos visuotinei Bažnyčiai. Negalima nepaminėti ypatingojo Gailestingumo Jubiliejaus (2015 m. kovo 13-oji). Popiežius kvietė geros valios žmones nelikti abejingiems dėl epochinio migracijos iššūkio ir migrantų dramų.
 
Verta prisiminti Popiežiaus pastangas dėl taikos ir žmonių santarvės, kreipiantis į visų religijų išpažinėjus: musulmonus, budistus ir kitus. Prisiminkime keliones į Šventąją Žemę, Turkiją, Bosniją, Kubą, Centrinės Afrikos Respubliką, Šri Lanką ir kt.
 
Popiežiaus Pranciškaus pontifikate taip pat įrašytos dvi istorijoje išliksiančios datos, kurios liečia ekumeninį dialogą: tai daug kam netikėtas 2015 metų susitikimas Kuboje, su Maskvos ortodoksų patriarchu Kirilu. Tai buvo pirmasis Romos Bažnyčios ir Maskvos patriarchato galvos susitikimas istorijoje. Kitas įsimenantis įvykis buvo popiežiaus, liuteronų Bažnyčios vyresniųjų ir kitų protestantų lyderių 2016 spalio susitikimas Lunde, Švedijoje, atgailos pamaldose, bendrai pradedant Reformacijos 500 metų sukakties minėjimus.
 
Popiežiai Jonas Paulius II, Benediktas XVI daug dėmesio skyrė Europos klausimams. Kokia popiežiaus Pranciškaus laikysena palaikant santykius su Europa?
 
Jis ragina Europą atsibusti, suvokti savo vietą pasaulyje, savo atsakomybę ir savo pašaukimą. Tačiau Popiežius mano, kad be krikščionybės ES to padaryti negali.
 
Šiandien, pasak popiežiaus, didžiausias indėlis, kuriuo krikščionys gali prisidėti prie Europos ateities kūrimo, yra priminimas, kad esame ne skaičiai ir institucijos, bet asmenys. O būdami asmenys, esame tarpusavy susiję, ir sudarome bendruomenę. Iš čia teka ir antras labai svarbus krikščionybės indėlis į Europos ateitį – priklausymo bendruomenei atradimas. Neteisingai suprantame laisvę, jei ją suvokiame kaip pareigą būti patiems, laisviems nuo bet kokio ryšio, - sakė Pranciškus.
 
Krikščionys supranta, kad vienas esminių jų tapatybės elementų yra santykis su kitu žmogumi, sąveika. Krikščionys save suvokia kaip kūno, Bažnyčios narius. Panašiai asmenų tarpusavio sąveika pasireiškia ir visuomenės gyvenime.
 
Šiandien matome krikščionių ir musulmonų dialogo poreikį. Dialogo reikia visose sferose. Ypač reikia įveikti vis dar gajų laicistinį požiūrį, kuris nesuvokia pozityvaus religijų indėlio į visuomenės gyvenimą, reikalaudamas jas uždaryti vien privačių įsitikinimų ir jausmų sferoje. Krikščionys yra pašaukti prisidėti prie politinio dialogo, turi padėti susigrąžinti orumą politikai, suvokiamai kaip tarnavimą bendram gėriui, o ne valdžios savinimąsi.
 
Pasak Popiežiaus migracijos reiškinys privalo būti tvarkomas pagal aiškias taisykles, tačiau ir neturi būti statomos sienos. Taip pat ir migrantai turi pareigą pažinti ir gerbti, asimiliuoti juos priimančios šalies kultūrą ir tradicijas.
 
Kitas svarbus popiežiaus minimas krikščionių indėlis į Europą – tai solidarumo vertybė, įpareigojanti rūpintis silpnais visuomenės nariais, vargšais, neturinčiais darbo ir senais žmonėmis. Svarbi šios vertybės pritaikymo plotmė yra santykiai tarp skirtingų kartų. Būti solidaria visuomene taip pat reiškia branginti praeitį, jos vertybėmis praturtinti dabartį ir perduoti jas būsimoms kartoms.
 
Popiežius kalba apie globalinį Europos vaidmenį ir atsakomybę už viso pasaulio pažangą. Europa turi būti pažangos ir vystymosi generatorė; taip pat ir už savo ribų turi skleisti taikaus sambūvio dvasią. Europa turi būti vieninga ir darni bendruomenė tautų, kurios siekia kartu vystytis ir taikiai gyventi.
 
Už vilties ir padrąsinimo žinią Europai, siekiant globalios taikos, gailestingumo skleidimą, tolerancijos ir solidarumo vertybes popiežiui Pranciškui 2016 m. įteiktas vienas garbingiausių pasaulyje Karolio Didžiojo apdovanojimas.
 
Prieš 25 m. Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II Lietuvai ką tik atgavus nepriklausomybę. Jis buvo pirmasis istorijoje Lietuvą aplankęs popiežius. Kokius dėmesio ženklus paliko Lietuvai popiežius Jonas Paulius II?
 
Lietuvoje popiežius Jonas Paulius II lankėsi 1993 m. rugsėjo 4-8 dienomis. Pagrindinė apaštališkosios kelionės tema buvo: „Liudykime Kristų, kuris mus išvadavo”. Susitikęs su kunigais, vienuoliais, vienuolėmis, klierikais priminė, kad evangelizacija ir laisvės sąlygomis „visados išliks kaip Kristaus kryžius, tas kryžius, kuris kyla virš šventovių ir turi būti įspaustas į kiekvieno tikinčiojo širdį”.
 
Vilniuje Vingio parke laikė Šv. Mišias ir kalbėjo apie Krikšto esmę, ragino savo sielos gelmėje atrasti visus vienijančią Šventąją Dvasią. VU šv. Jonų Bažnyčioje susitikęs su kultūros ir mokslo darbuotojais popiežius ragino ieškoti kelių  tarp tikėjimo ir kultūros, puoselėti mąstymo etiką, nepamiršti kad „protui nebūtų užtveriamas kelias, vedąs link paslapties”.
 
Kaune Dariaus ir Girėno stadione Popiežiaus klausėsi apie 30 tūkstančių jaunimo atstovų. Šventasis Tėvas sakė norįs, kad jie būtų laimingi, ragino juos vengti klystkelių, savo sielose puoselėti Dievo žodį, praktikuoti sakramentus, nepamiršti Bažnyčios. Popiežius jaunuoliams linkėjo būti tikėjime veikliems, stipriems, kupiniems šventos liepsnos.
 
Lankydamasis Kryžių kalne Popiežius aukodamas šv. Mišias dėmesį skyrė kryžiaus slėpiniui. Kryžių jis pavadino „Apvaizdos dovanota palaimos versme, žmonių susitaikymo ženklu”.
 
Kalbino Petras URBONAS

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2018 09 17
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija