Viena jos grupė, būtent Tauro apygardos Vytauto rinktinės 4-oji kuopa, veikė ir Lenkijoje, Suvalkų Trikampyje, daugiausia Punsko ir Seinų valsčiuose.

 

Tauro apygarda kaip karinio pasipriešinimo okupantams junginys buvo viena  pirmųjų Lietuvoje.

 

1944–1945 m. veikė pavieniai partizanų būriai, grupės, neturėję savo statutų, nedavę priesaikos, todėl pasitaikydavo drausmės pažeidimų, savivaliavimų ir net labai tragiškų įvykių.

 

Apie Tauro apygardos (apylinkės) štabo įkūrimą 1945 metų liepos 19 dieną Skardupių parapijos klebonijoje Marijampolės valsčiuje Lietuvos partizaninio karo tyrinėtoja Aldona Vilutienė rašo taip: „Kun. A. Yliui teko nugirsti apie apylinkėse įvykdytus kelis nužudymus. Jam parūpo, kas ir kokiu tikslu ir kokia teise tai daro.  Kun.  A. Ylius susisiekė su miško broliais Gavėnais ir kitais būrių vadais  ir tokius veiksmus pasmerkė kaip  tautinę savižudybę.

 

Nutarta imtis rimtesnių žygių. 1945 m. liepos 19 d.  kun. A. Yliaus iniciatyva, Skardupių klebonijoje įvyko slaptas pasitarimas, kurio metu buvo įkurtas apylinkės štabas, o tų pačių metų rugpjūčio 15 d. – Tauro partizanų apygarda, apimanti visą kairįjį Nemuno kraštą.

 

Štabui buvo nurodyta paruošti veiklos statutą. Kun. A. Ylius pareikalavo, kad į Statutą būtų įtrauktas toks  punktas: Be Vyriausios štabo vadovybės raštu duoto leidimo nevalia nieko nužudyti... 

 

Jis pareikalavo visų ten susirinkusių duoti priesaiką ir tik po šio prisaikdinimo sutiko su jais bendradarbiauti”.

 

Posėdyje taip pat nuspręsta užmegzti ryšius su vyriausiuoju partizanų štabu, jeigu toks yra, ir aplinkiniais partizanų daliniais, pradėti koordinuoti pasipriešinimo okupantams veiklą, sutelkus kovotojus po Lietuvos partizanų vėliava, platinti informaciją apie esamą padėtį.

 

 

 

 

 

Nors teka kraujas žeme mūsų,
Lietuvių, karžygių vaikų,
Kentėt išmokom dėl prabočių
Ir mirt, aukotis dėl savų.

Negąsdin mūsų pavergėjai
Žiauria tironija, krauju,
Nes Tauro sūnūs, partizanai,
Veržias kovon su engėju.

Subūrė Tauras mus vieningai,
Šimtus ir tūkstančius vaikų,
Kad sužvangėtų kovai ginklai
Iš ošiančių šalies miškų.

Nors daugel kraujo jau pralieta,
Mūs kraujo žymės vėliavoj,
Bet nenuleiski, Taure, kardo,
Nes Dievas laimins šioj kovoj.

Kovot prisiekėme tėvynei,
Mūs priesaika ir liks šventa,
Krauju įrašėme ant žemės, -
Per amžius būsi tu laisva.

 

Parengė Rita PAULIUKAITEINĖ ir Rimantė PAULIUKAITYTĖ

 

Tauro partizanų apygardos įkūrimo  75-osios  metinės bus minimos šiemet liepos 19 dieną Marijampolės rajone. Vienas šios apygardos įkūrėjų – kunigas Antanas Ylius yra mūsų kraštietis, kilęs iš Lęsčių Dievo Apvaizdos parapijos. Grįžęs iš tremties kun. A. Ylius 1956 metais buvo paskirtas Lęsčių Dievo Apvaizdos parapijos klebonu ir čia ganytojišką veiklą vykdė penkerius metus.

 

Tauro apyagrdos įkūrėjo, Sibiro tremtinio, kunigo Antano Yliaus atminimas buvo pagerbtas pernai minint Lesčių bažnyčios 230 metų sukaktį.

 

 

Ši sukaktis buvo minima per Šv. Ignaco Lojolos atlaidus. Po Šv. Mišių buvo atidengta kun. A.Yliaus atminimo lenta, o per šv. Mišias paminėtos ir jo motinos Marijos-Magdelenos 60-osios mirties metinės.

 

Lesčių parapijos klebonas kun. Gintautas JANKAUSKAS