Kitokia buvo lotynų kalba vedama liturgija, papročiai ir apeigos. Besikeičiant kartoms ir čia tarnaujantiems kunigams, tradicijos persiduodavo, bet kai kas užsimiršdavo ar natūraliai nunykdavo.

 

Dabar bažnyčioje esantys altoriai čia stovi tik apie 120 metų. Centrinis su nuleidžiamu paveikslu. Tik niekas negali atsakyti, kodėl nustota nuleidinėti paveikslą, kokiomis progomis jis būdavo pakeltas, o kokiomis nuleistas. Kodėl pasiliko pakeltas apie 60 metų, kad net visi pamiršo už jo stovintį Kristų Nazarietį?

Gal praeito amžiaus šeštam dešimtmetyje ir taip žmonėms užteko savų kančių, nežinios, istorinių lūžių, sumaišties, netiesos, smurtinių netekčių, prievartos, kad jiems sunku buvo žiūrėti į neteisingai kaltinamą ir nukankintą Kristų ir daugiau vilties teikė Marijos atvaizdas? O gal tiesiog neliko žmogaus, kuris tuo rūpinosi? Juk sergant ilgamečiam 30 metų dirbusiam parapijos klebonui Juozapui Underiui (mirė 1953 m.) ir po jo mirties labai dažnai keitėsi parapijoje dirbę kunigai, bažnyčios tarnai, vargonininkai, išsiblaškė parapijiečiai, bažnyčios komitetas.

Į dalį šių klausimų, įdomiai ir plačiai pasakojant ankstesnes Lesčių bažnyčios, ją puošiančių altorių ir paveikslų istorijas remiantis 1805 – 1897 m. inventoriniais ir vizitacijų aktais, atsakė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys, prieš šv. Mišias skaitęs pranešimą  „Altorių slėpiniai”. Jis taip pat išsamiai ir įvairiapusiškai priminė šventojo Ignaco Lojolos gyvenimo faktus, esminius įvykius lėmusius jo tapimą šventuoju, parodė jo nenuobodų spalvingą charakterį, žmogiškumą ir Dievo duotą ištvermę bei malones kelyje į šventumą, gelbėjusias ligose ir nelaimėse.

Jono žingeidumas ir parapijietės Zosytės Ramoškaitės – Steponaitienės iš Preikapės kaimo prisiminimuose minėtas  „Dievas raudonu drabužiu”  paskatino ieškoti, ar yra likusi kokia nors Jėzaus Nazariečio statula Lesčiuose, ar centriniame altoriuje tik tuščia ertmė už Marijos paveikslo. Nes 1962 m. viena, medinė, smarkiai atmosferinių kritulių paveikta Jėzaus Nazariečio skulptūra perduota Lietuvos Nacionaliniam muziejui.

Šių eilučių autorei kartu su šeimos nariais taip pat teko sudalyvauti tose paieškose. Pernai paaiškėjo, kad statula yra, stovi pamiršta ir neapšviesta, nes apie 1967 m. elektrifikuojant bažnyčią, paveikslas nebebuvo kilnojamas. Nerimavom, ar statula nebus pažeista, kol taip ilgai stovėjo užmarštyje, ar pavyks perprasti paveikslo pakėlimo mechanizmą. Laimei, paveikslo pakėlimas sukonstruotas labai paprastai, statula sveika ir stebinanti gerai išsilaikiusia apdaila.

 

Tad šių metų šv. Ignaco atlaidai, kuriuos Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčioje šventėm rugpjūčio 2 d., tapo išskirtiniai tuo, kad vėl buvo nuleistas Marijos paveikslas ir atidengtas senasis, apie 60 metų nematytas centrinio altoriaus vaizdas su Kristaus Nazariečio statula.

Atlaidų šv. Mišias aukojo teologijos mokslų daktaras, Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas Ramūnas Norkus. Jis pamoksle šv. Ignaco pavyzdžiu ragino kiekvieną žmogų kasdien skirti bent kiek laiko maldai. Geriau melstis mažiau, bet iš tikrųjų, negalvojant apie pašalinius dalykus, ir kasdien tuo pačiu metu, kad tai taptų įpročiu. Ragino atsakyti pačiam sau, kas man yra Kristus, koks mano yra tikėjimas, ar aš nesigėdiju viešai pripažinti, kad esu tikintis. Kvietė pasitikėti ne vien savo jėgomis, bet ir Dievo Apvaizda.

 

Kunigo R. Norkaus pamokslas pasižymėjo žmogiška šiluma, paprastumu, atvirumu, realiai įgyvendinamais patarimais, siejosi su Kristaus atvėrimo altoriuje sukeltais jausmais.

Šv.Mišios užbaigtos procesija, kurios dalyviai paliudijo, kad kartu su Ostijoje esančiu gyvuoju Kristumi ir visais šventaisiais visi kartu maldoje ir gyvenime  apvalius metus keliaujame paskui Dievą ir Dievo nurodytu keliu.

 

 Po šv. Mišių vyko tradicinė agape, kurioje netrūko šilto bendravimo, vaišinomės sula, pienu, karštu plovu ir kitomis suneštinėmis gėrybėmis.

 

Atleisk, Viešpatie, mūsų žmogiškas klaidas, užmaršumą ir apsileidimus. Neleisk mums, Kristau, daugiau niekada tavęs paslėpti ir tuo labiau – užmiršti, būk visada šalia, kartu su mumis...