Bažnyčioje buvo šventinė nuotaika. Maloniai nustebino trys jauni savanoriai, kurie stovėjo su Lietuvos vėliava garbės sargyboje. Parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas aukojo šv. Mišias. Su didžiausiu malonumu išklausėme klebono šventinį pamokslą. Jis visus susirinkusius labai nuoširdžiai pasveikino su švente. Parapijiečiams palinkėjo išlaikyti tarpusavio vienybę, neprarasti savo tikėjimo, pagarbos ir meilės.

 

 

Pamoksle klebonas pažymėjo, kad atkūrus valstybę, ši šventė buvo labai svarbi. Žmones buvo labai išsiilgę atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės. Širdys buvo pilnos džiaugsmo. Vėliau to džiaugsmo mažėjo, atsirado susvetimėjimas. Švenčiant šią šventę, derėtų prisiminti, jog Laisvė - tai nepaprasta dovana, skirta pagarbai, meilei ir Dievo artumui. Tačiau žmogus neturėtų Laisvės išsižadėti, o priešingai, kovoti už ją. Žmogaus niekas negali atskirti nuo Dievo meilės. Niekas neturėtų pamiršti, kiek daug žmonių prarado savo gyvybes dėl Lietuvos Laisvės.

 

 

Po šv. Mišių choras ir parapijiečiai sugiedojo Lietuvos himną.

 

 

Vėliau bažnyčioje vyko trumpa meninė programa: klebonas perskaitė B. Brazdžionio eilėraštį „Aš čia – gyva”, Ariogalos parapijos vargonininkė Teresė Vaitekūnaitė atliko kompozitoriaus Algimanto Raudonikio dainą „Kur balti keliai", parapijos gimnazistė Evelina Dubauskaitė, pritariant gitarai, puikiai padainavo dainas „Liepsna” ir „Tėvynė”, kurioms muziką sukūrė ji pati. Skaitovė Danutė Banienė perskaitė Ariogalos bendruomenės pirmininkės Petrutės Stankienės eilėraštį  „Lietuva”, o Teresė Plisienė perskaitė savos kūrybos eilėraštį  „Nemylėti tavęs negaliu”.

 

 

Galiausiai žmones sudainavo vieną iš gražiausių lietuviškų dainų  „Žemėj Lietuvos”. Vėliau visi su gera nuotaika skubėjo dalyvauti iškilmingame minėjime – koncerte RRKC Ariogaloje.

 

Ariogalos parapijos pastoracinės tarybos narė Teresė Plisienė