Lapkričio 22-ąją Bažnyčia mini šv. Ceciliją – mergelę kankinę. 

Ši šventoji yra laikoma bažnytinės muzikos, vargonininkų, choristų, dainininkų, poetų, muzikos instrumentų gamintojų globėja. Paveiksluose šv.Cecilija vaizduojama grojanti vargonais, arfa arba smuiku.

 

Skamba, aidi švelnūs tonai

tai Cecilijos giesmė.

Nenutyla Jos vargonai,–

Meilės Jos gili versmė!” - užgiedojo choras prieš vakarines šv. Mišias.

 

Jų metu meldėme šv.Cecilijos globos ir užtarimo mūsų bažnyčios chorui. Meldėmės už mūsų vargonininkę Teresę Vaitekūnaitę, už ilgametę vargonininkę Marytę Vaitekūnienę, už visus buvusius ir esamus choristus. Už visus pas Viešpatį iškeliavusius choristus.Taip pat prisiminėme buvusius vargonininkus Joną Sadauską ir Povilą Juzonį. Sukalbėjome šv. Cecilijos litaniją. Homilijos metu klebonas kun. Gintautas Jankauskas supažindino su šventosios gyvenimo ir kankinystės istorija.

 

 

Po šv. Mišių aukos padėkojome ir pasveikinome savo vargonininkę,  įteikdami puokštę rožių. Meldžiamės ir dėkojame, kad savo vadovavimu chorui, savo balsu ir giesmėmis padeda kelti dvasią į Viešpatį.

 

Šventę pratęsėme susirinkę į piceriją, vaišindamiesi karšta arbata ir puikaus skonio sumuštinukais. Aidėjo juokas, skambėjo dainos iš mūsų choro repertuaro. Puikiai užbaigėme eilinius liturginius metus ir jau sekmadienį  įžengsime į Adventą, palaimintą laukimo laikotarpį.

 

Savo mintis baigsiu malda: „Šventasis arkangele Mykolai, saugok ir gink mūsų parapiją nuo velnio nedorybių ir žabangų! Šventoji Cecilija, globok mūsų vargonininkę ir visą chorą, kad savo balsais ir giesmėmis galėtume dėkoti, šlovinti ir garbinti Viešpatį!”