NAUJIENOS

• 2024 09 27 Šv. arkangelo Mykolo tituliniai atlaidai
• 2024 07 06 Valstybės dienos iškilmė

Praėjusį šeštadienį į Ariogalą sugrįžo tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Tai didžiausias mūsų rajone vykstantis renginys, sutraukiantis tūkstančius dalyvių, pagerbiamas aukščiausios šalies valdžios atstovų, Bažnyčios hierarchų. Šiųmečiame sąskrydyje, jau 33-iajame, pirmą kartą lankėsi ir svečiai iš Austrijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos.

Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com

Priimtos dvi rezoliucijos

„Mes jau 33 kartą susirenkame Ariogaloje, prie Dubysos slėnio, visi kaip broliai ir seserys, ne tik pasimatyti, pabendrauti, bet ir aptarti politinių aktualijų. Mumyse dar gyva Lietuvos rezistencijos dvasia“, – pagrindinius susibūrimo tikslus priminė vienos iš jo organizatorių – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas.

Sąskrydis prasidėjo tradiciškai – šventine eisena nuo Ariogalos šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Dubysos slėnio link, Lietuvos ir Ukrainos vėliavų pakėlimo ceremonija. Šv. Mišias tremtiniams, politiniams kaliniams ir laisvės kovotojams pagerbti Dubysos slėnyje aukojo Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Susidomėjimo sulaukė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda ,,Laikom frontą!“, skirta legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolio, dimisijos kapitono Antano Lukšos-Arūno 100-osioms gimimo metinėms.

Vyko susitikimai su Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento nariais, buvo pristatomi dokumentiniai filmai apie Lietuvos partizanus.

Kasmet sąskrydžio dalyviai priima rezoliucijas aktualiausiais šaliai klausimais. Šįmet, kaip ir ankstesniais metais, pasirašyti du dokumentai.

„Pirmoji rezoliucija – dėl karo Ukrainoje. Mes didžiuojamės ir remiame mūsų Vyriausybę, kuri palaiko Ukrainą, tikime, kad karas pasibaigs jos naudai – Ukraina bus laisva ir nepriklausoma šalis, Europos Sąjungos, NATO narė. Akcentuojame ir tai, kad mes, politiniai kaliniai ir tremtiniai, esame jau pergyvenę okupaciją ir žinome, kokie yra jos padariniai. Jeigu Lietuva nebūtų buvusi okupuota, dabar gyventume kaip to nepatyrusios Vakarų Europos šalys“, – pristatydamas rezoliuciją „Dėl karo veiksmų Ukrainoje“ kalbėjo G. Rutkauskas.

Taip pat pasirašyta rezoliucija dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) nusikalstamos veiklos.

„Šiame dokumente pabrėžiame, kad LKP kalta dėl lietuvių tremčių, Sibire patirtų vargų, visų karo ir pokario netekčių. Pritariame tiems Seimo nariams, kurie iškėlė šį klausimą ir paruošė įstatymo projektą, kuris, deja, nuolat atidėliojamas. Mūsų bendruomenei tai vienas pagrindinių klausimų. Noriu pabrėžti, kad mes, kaip ir įstatymo projekto kūrėjai, siekiame žinoti tų žmonių vardus ir pavardes, bet nereikalaujame jokių represijų, draudimų dalyvauti politikoje, užimti aukštus postus ar panašiai“, – rezoliucijos esmę aiškino LPKTS pirmininkas.

Sulaukta užsieniečių, valdžios atstovų

Anot G. Rutkausko, šįmet į sąskrydį susirinko du tūkstančiai dalyvių, ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais.

„Iki šiol mūsų būrys tik mažėjo. Žmonės silpsta, nebegali atvažiuoti, galų gale miršta, tokie yra gyvenimo dėsniai, nors dar ne taip seniai vos tilpdavome Dubysos slėnyje. Bet džiugu, kad jau ne pirmi metai tenka matyti jaunų veidų, vaikų – į sąskrydį atvykstama šeimomis, vadinasi, tradicija bus tęsiama“, – kalbėjo G. Rutkauskas.

Sąskrydis šįmet pirmą kartą sulaukė svečių iš užsienio. Tarptautinei organizacijai sovietų nusikaltimams pasmerkti (Inter-Aco), kurios būstinė įsikūrusi Vokietijoje, atstovavo šešių asmenų delegacija. Jiems padarė didelį įspūdį ketvirtą dešimtmetį skaičiuojanti sąskydžio tradicija, tęsianti laisvės kovų istoriją, neleidžianti jai nugrimzti į užmarštį. Savo emocijas jie išsakė kaip pasididžiavimą lietuviais, kurie išlaiko vienybę ir sugeba būti girdimu balsu valstybės gyvenime.

„Džiaugiamės, kad atvyko lenkai, atstovaujantys Sibiriečių organizacijai. Su jais ne taip seniai užmezgėme ryšį, kurį dabar sutvirtinome, aptarėme ateities planus. Buvo latvių tremtinių atstovai, taip pat ukrainiečių“, – vardijo G. Rutkauskas.

Kalbėdamas apie Dubysos slėnyje apsilankiusius valdžios atstovus, jis pabrėžė, kad atvyko įvairioms politinėms partijoms priklausantys politikai – Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos socialdemokratų partijai.

Su sąskrydžio dalyviais bendravo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Buvo perskaitytas prezidento Gitano Nausėdos kreipimasis į sąskrydžio dalyvius.

FAKTAI

Sovietinės okupacijos metu buvo ištremta daugiau kaip 130 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Dar apie 156 tūkst. žmonių buvo įkalinta.

Taigi bendras deportuotų asmenų skaičius priartėjo prie 300 tūkst.

CITATOS

Gitanas NAUSĖDA
Lietuvos Respublikos prezidentas
„Kiekvieną rugpjūtį šis renginys visai Lietuvai liudija nepalaužiamą Jūsų dvasią ir ryžtą niekada nesitraukti iš Lietuvos sargybos“, – rašoma šalies vadovo sveikinime sąskrydžio dalyviams.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai, drąsiai sutikę jiems tekusius išmėginimus ir išsaugoję žmogiškąjį orumą, paliko neišdildomą tvirtumo įspaudą lietuvių tautos sąmonėje. Jų pavyzdys itin svarbus šiomis dienomis, tęsiantis Kremliaus režimo agresijai prieš laisvę mylinčią ir ją žūtbūtinai ginančią Ukrainą.
„Jūsų kartai su kaupu teko patirti aukų, kurias ant savo laisvės aukuro dabar deda ir mūsų broliai bei sesės ukrainiečiai. Kaip dėl Jūsų pasiaukojimo Lietuva tapo laisva, taip, tikiu, ir ukrainiečių kova baigsis laisvės pergale. Jūsų pavyzdžio įkvėpta, Lietuva ir toliau atkakliai rems tuos, kas priešinasi blogiui ir prievartai“.

*

Ingrida ŠIMONYTĖ
Ministrė pirmininkė
„Kiekviena karta turi savą kovos už laisvę misiją, – tardama sveikinimo žodį Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vykusiame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ kalbėjo premjerė. – Mes semiamės stiprybės iš istorijos, tačiau čia ir dabar turime liudyti savo neišsenkamą drąsą ir pasiaukojimą. Šiandien visokeriopa parama didvyriškai kovojančiai Ukrainos tautai yra itin svarbi mūsų laisvės auginimo dalis.“

Ministrė pirmininkė sąskrydžio dalyviams priminė liepą Vilniuje vykusį NATO viršūnių susitikimą, jo metu Lietuvai skirtą dėmesį ir buvimo visaverčiais galingiausių tarptautinių struktūrų nariais svarbą bet kokios galimos agresijos atveju.
„Itin reikšminga, kad pagaliau vertinama mūsų skaudi istorinė patirtis ir jos subrandinta geopolitinė išmintis“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė kalboje taip pat akcentavo tiek pagalbos Ukrainai, tiek savo galios stiprinimo svarbą, visuotinio pilietinio pasipriešinimo gebėjimų ugdymą.
„Susirinkome su Lietuva širdyje – ir tegu ji stiprėja. Neabejoju, kad už šį stiprėjimą turime būti ypač dėkingi tiems, kurie atsilaikė prieš sovietines represijas, labai daug ištvėrė ir išliko visoms ateinančioms kartoms įkvėpimo ir tvirtybės šaltinis“, – padėkos žodžiais kalbą baigė ministrė pirmininkė.

*

Rasa JUKNEVIČIENĖ
Europarlamentarė
„Ačiū, kad esat, kad sugrįžot, kad buvot pati svarbiausia jėga, kai mes visi kartu prieš 33 metus susigrąžinom savo valstybę, - susirinkusiems tremtiniams kalbėjo R. Juknevičienė. –
Ir nereikia čia susirinkusių klaidinti - mes turime vis stiprėjančią valstybę! Jos niekur nereikia grąžinti! Jūs geriausiai suprantate, ką reiškia jos netekti. Esame laisvos Europos laisva šalis.

Man EP Atminties tema yra viena svarbiausių.
Europos solidarumui labai svarbu, kad totalitariniai režimai būtų laiku ir tinkamai įvertinti. Neįvertinti ir nepasmerkti sovietiniai nusikaltimai šiandien atgimė kruvinu putinizmu ir vėl žudo žmones.

Noriu pasidžiaugti - sovietinės tremtys nuo šių metų bus kasmet birželį EP minimos ištremtųjų pavardžių skaitymu. Estų, latvių, lenkų, čekų, moldavų, rumunų, suomių, slovakų, ukrainiečių, baltarusių, daugelio kitų tautybių ir aišku, mūsų, lietuvių.

Su Lietuva širdy laisvoje ir taikioje Europos Sąjungoje!
Kaip sakydavo Antanas Lukša, Laikom frontą!
Laikom frontą čia, laikom Briusely ar Strasbūre ir Slava Ukraini!“

PARAŠAI

Sąskrydžio dalyvius sveikino prie jo organizavimo prisidedančios Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius.

LPKTS pirmininko G. Rutkausko rankoje – nuo amžinosios ugnies Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune įžiebtas deglas, nuo kurio netrukus įsiliepsnos sąskrydžio aukuras.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir ministrė pirmininkė I. Šimonytė Ariogaloje vykstančiame tremtinių sąskrydyje lankosi ne pirmą kartą.

Karta, kuri žino, kas yra okupacija ir kokie jos padariniai. Kuri niekada nesutiks, kad tai vėl pasikartotų ar Lietuvoje, ar Ukrainoje.

Į sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ tradiciją kasmet vis aktyviau įsilieja jauni žmonės. Tai jų dėka dalyvių skaičius, ne vienus metus mažėjęs, šįmet viršijo pernykštį.

Tarp jauniausios kartos dalyvių – ir Tarybos nario Andriaus Bautronio dvynukės Ieva ir Liepa, kurias atlydėjo mama Dovilė Bautronienė.

Šv. Mišias tremtiniams, politiniams kaliniams ir laisvės kovotojams pagerbti Dubysos slėnyje aukojo Kardinolas Sigitas Tamkevičius.

>>> Naujienų archyvas