Liepos 22 d. 11.30 val. Šiluvos Švč. M. Marijos paveikslas pasiekė 33 – čiąją piligriminės kelionės vietą – Ariogalą.

 

Šiam įvykiui buvo ruoštasi labai aktyviai: suburta pasirengimo grupė, parapijos internetinėje svetainėje paruoštas naujas skyrelis „Pasirengimas Šiluvos jubiliejui“. Jame yra Ariogalos šv. arkang. Mykolo parapijos švenčių ir renginių 2007 m. kalendorius ir Šiluvos Švč. M. Marijos paveikslo apsilankymo Ariogaloje programa.  Ši programa buvo išsiuntinėta šeimoms. Skelbimų lentose iškabinti plakatai, kviečiantys į paveikslo sutikimo iškilmę ir apie 800 šeimų šią informaciją gavo mobiliųjų telefonų pagalba.

 

Belaukiant paveikslo Žemaičių plento ir Taurupio gatvių sankryžoje, rikiavosi iškilminga procesija, būriavosi šventiškai nusiteikę parapijiečiai. Tą dieną danguje švietė skaisti saulė, ore tvyrojo ramybė tarsi pabrėždama šio įvykio svarbą ir dvasingumą.

 

Netrukus iškilminga procesija su Šiluvos Švč. M. Marijos paveikslu ir bažnytinėmis vėliavomis pajudėjo Taurupio gatve. Joje dalyvavo Ariogalos pastoracinės tarybos, sinodinės grupės nariai ir labai gausiai susirinkę parapijiečiai. Šventinį iškilmių džiaugsmą pajuto ir svečiai: Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Mykolaitis, Raseinių rajono savivaldybės meras Kęstutis Skamarakas, Raseinių rajono savivaldybės narys Antanas Vizbaras ir kiti. Vadovaujant Ariogalos parapijos choristams procesijos metu buvo giedamos Švč. M. Marijai skirtos giesmės. Per išpuoštą šventorių gėlėmis, skambant varpams, paveikslas buvo iškilmingai įneštas į bažnyčią ir pastatytas šalia didžiojo altoriaus iš anksto parengtoje vietoje.

 

Paveikslo apsilankymo proga Sumos šv. Mišias aukojo klebonas kun. Gintautas Jankauskas. Per pamokslą jis papasakojo apie Šiluvą, Švč. M. Marijos paveikslo kilmę, jo meninį įtaigumą. Klebonas sakė: „Dauguma apie Šiluvą rašiusių autorių samprotauja, kad šis paveikslas veikiausiai atrastas po Marijos apsireiškimo iš žemės iškastoje skrynioje su vadinamuoju Šiluvos bažnyčios lobiu. Ten jis neva buvęs paslėptas Šiluvoje įsigalėjus kalvinams ir sunykus katalikų bažnyčiai. Ši paveikslo kilmės hipotezė atrodo gana įtikima, paaiškinanti kai kuriuos sunkiai suprantamus arba nežinomus dalykus, pavyzdžiui, kaip taip greitai šis paveikslas išgarsėjo. Taip pat šia istorija Dievo Motinos paveikslas vykusiai susiejamas su Marijos apsireiškimu”.

 

Pamokslo pabaigoje klebonas kvietė visus šiomis dienomis aktyviai dalyvauti bažnyčioje liturginėse apeigose, sakydamas: ”Šiandien, kaip brangus svečias, keliaujanti Šiluvos Marijos paveikslo reprodukcija atvyko ir į mūsų bažnyčią. Aukokime Švč. M. Marijai savo gyvenimą, išpažinkime šventąjį tikėjimą kaip dera tikriems katalikams. Ne be reikalo Marijos garbei liturginiuose metuose skirti net du mėnesiai. Gyvenkime šiomis dienomis gegužės ir spalio mėnesių dvasia, dovanokime jai skirtas giesmes, Rožinio maldą ir Švč. M. Marijos litaniją“.

 

Prasidėjus Aukos liturgijai Raseinių raj. savivaldybės atstovai įteikė Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčiai dovaną – baltą arnotą su Šiluvos Švč. M. Marijos atributika. Po šv. Mišių aukos jis buvo pašventintas.

 

Vadovaujant Ariogalos vidurinės mokyklos tikybos mokytojai Laimutei Neverdauskienei Švč. M. Marijos garbei moksleiviai pagiedojo giesmes. Ariogalos šv. arkang. Mykolo parapijos, pasirengimo Švč. M. Marijos Apsireiškimo Šiluvoje 400 m. jubiliejui grupės narys Antanas Kišonas perskaitė savo sukurtas Švč. M. Marijai eiles.

 

Iškilmių pabaigoje visi sugiedojo Maironio žodžiais giesmę „Lietuva brangi“.

 

Nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 5 d. kasdien su nedidele vidurdienio pertrauka  buvo kalbamas Rožinis, giedama Švč. M. Marijos litanija, vyko Švč. Sakramento adoracija.

 

Vakarais šv. Mišių metu buvo sakomi Mariologiniai pamokslai ir kiekvieną dieną meldžiamasi  skirtinga intencija, o Švč. Sakramento adoracijoje aktyviai dalyvavo parapijos jaunimas.

 

Per dvi savaites Dievo Motinos paveikslą aplankė daugybė žmonių.