Šiais metais Šiluvos atlaidai sutampa
su kita mūsų tautai brangia data - lygiai prieš 10 metų
Lietuvos žeme vaikščiojo Popiežius Jonas Paulius II.
Jis meldėsi drauge su mumis, drąsino mus, spaudė mūsų
rankas, laimino mus, Jo širdies troškimai apkabino visų
mūsų viltis ir troškimus, Jo žodžių gelmė buvo prigludusi
prie mūsų tikrovės, dar taip neseniai vergystėje gyvenusios,
bet išsilaisvinti troškusios tautos.
Šiluvos šventovė buvo paskutinioji Popiežiaus
viešnagės Lietuvoje vieta. Vienoje Švč. M. Marijos šventovėje
jis pradėjo šį savo vizitą, kitoje užbaigė. Tai buvo
Aušros Vartai ir Šiluva...
Dievo Motina yra ne tik mūsų dangiškoji
Globėja, bet ir kiekvieno įvykio atnaujintoja - ji gali
padėti prisiminti ne tik taip nesenus, tačiau mūsų atmintyje
jau, regis, beblėstančius įvykius, bet ir tai, kas mūsų
patirčiai gali būti nauja, nors iš tiesų jau seniai
esti Bažnyčios - Mistinio Kristaus Kūno lobyne.
Grįžimo prie tikėjimo šaknų ženklu gali
tapti ir Šiluvos dvasinio centro pašventinimas bei atidarymas
pirmąją atlaidų dieną. Todėl šių metų Šiluvos atlaidai
skiriami Popiežiaus vizito paminėjimui, o baigtas statyti
dvasinis centras bus paženklintas Jono Pauliaus II vardu.
Dalyvaudami Šiluvos atlaiduose prašykime,
kad Mergelė Marija primintų, iš užmaršties prikeltų
visus šiuos įvykius mūsų tikėjimo sustiprinimui. Kartu
melskime Jos motiniškos palaimos rengiantis Kauno arkivyskupijos
Sinodui, atnaujinant ar iš naujo kuriant parapijų bendruomenes,
tobulinant bet kurios srities sielovadą, o kiekvienam
asmeniškai - tikro atsinaujinimo, siekiant meilės tobulumo.
Juk tai mums Dievo Sūnus mirtimi ant Kryžiaus ir garbingu
Prisikėlimu paliko šventumo pavyzdį. Už jį padėkokime
ir Jėzaus Motinai!
|