UAB „DŽEIRANA“ – žemės ūkio bendrovė. Savo veiklą pradėjo nuo žemės apdirbimo paslaugų teikimo, paskui vertėsi medienos apdirbimu. Turi užmezgusi ryšius su Veng­rija, Baltarusija ir kt. šalimis. Prekiauja traktoriais „Belarus“. Nuo 1999 bendrovės apyvarta siekia apie 15 mln. Lt.

(Remtasi J.Brigio „Per Raseinių kraštą, 2003,156 psl.)

 

 

Gimė 1971-04-21 Prienuose. Mokėsi Ariogalos ir Kėdainių J. Paukštelio vid. m-klose. 1994 baigė LŽŪA, įsigydamas ekonomisto spec. Dirbo BĮ „Litmos“ bu­halteriu-kasininku, UAB „Litlotas“ vyr. finansininku, nuo 1998 – „Litmos“ dir. prekybai, nuo 1999 – gen. dir. Naujosios sąjungos narys, Raseinių r. tarybos narys, 2002 – meras. Žmona Rūta – Raseinių konsultacinės poliklinikos gyd. oftal­mo­logė. Sūnus Dominykas.

 

 

Upeliai prie Ariogalos yra šie:

Paluonas,

Gynėvė,

Šilaupė,

Kirkšnovė,

Šventupis, įteka prie Ugionių.

 

 

Kair. Dubysos intakas, įteka į D. ties Ugioniais. 35, 9 km. nuo jos žiočių. Trum­putė, apie 1 km ilgio. Lietuvoje 9 upės tokiu pavadinimu.

 

 

Gimė 1960-09-25 Ariogaloje. 1979 m. baigė Ariogalos vid. m-klą, 1985 – LŽŪA. NRTV laidos „Gimtoji žemė“ redaktorius.

 

Gimė 1927-03-07 Šliužių k. 1944 įstojo į Ariogalos gimn. 1949 Pradėjo studijuoti VDU, vėliau pavadintu KPI. Įstojo į VDS (ž). 1952-10-31 areštuotas. 1952-12-23–27 vyko teismas. Nuteisė 25 m lagerio. Atsi­dūrė Karagandos Steplagerio 3 lagery. Statė gyv. namus. Dalyvavo ir pergyveno kalinių sukilimą, kuris trūko 40 parų. Suki­limą numalšinus, perkėlė į Magadaną. Sta­tė namus. 1955-06-17 paleistas. Grįžęs tęsė studijas. Gavo inž. diplomą. Dirbo ir gyveno Kaune.

 

 

Gimė 1935 m. Juodaičių apyl. Mišiūnų k. Baigęs Ariogalos vidurinę, įstojo į VU istor.-fil. fak., baigė 1958. Nuo 1973 m. Pane­vėžio 2 vid. m-klos dir. Nuo 1975 m. m-kla yra humanitarinės krypties. Nuo 1993 m. ji – Panevėžio V. Žemkalnio vidu­rinė, o nuo 1995 m. – ji tapo gimnazija, ku­­rioje E. Urbonas direktoriavo iki 2004 m. Direktorius organizavo tautosakines eks­pe­dicijas, parašė istorinę knygą „Me­dek­ša“ (1992), sudarė knygelę vaikams „Panevėžio krašto mįslės ir skaičiuotės“ (1995), inicijavo knygų „Panevėžiškiai šne­ka“ (1992) ir „Panevėžio mergaičių gim­nazija“ (1992) leidimą. Nuo 1991 m. atku­riamos mergaičių klasės.

 

 

Gimė 1755-06-05, mirė 1828-03-20, palaidotas Nemakščiuose. Liet. filologas, kultūros veikėjas. Kur jis mokėsi, nėra ži­nios, tačiau studijų reikalais buvo apsi­lan­kęs Vokietijoje. Kurį laiką tarnavo kariuo­me­nėje. buvo Raseinių apsk. pilies teismo raštininkas. Mokėjęs daug kalbų: lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, ispanų, graikų, lotynų, hebrajų. Be savo tarnybinių pareigų, daugiausia skirdavo Lietuvos pra­eities (numizmatikos) ir lietuvių kalbos stu­dijoms. Apie 1822 m. kilus idėjai Vilniaus universitete steigti lietuvių katedrą, buvo reko­men­duojamas jos vedėjo pareigoms. Buvo parašęs platų rankraštį apie Lietuvos nu­miz­matiką. Jam mirus, rankraštis pateko į jo kaimyno Einikio rankas. Apie tą rank­raštį daugiau nieko nežinoma. K. Kant­rimas, univ. sekretorius, Vilniaus uni­ver­sitetui nurodė, kada jis rašąs senosios ir naujosios liet. k. žodyną. Rankraščio liki­mas nežinomas.

 

 

Uždubysio k. yra tarp autostr. ir Žem. pl. 21 sodyba, 41 gyv. Vardo kilmė aiški: vietovė už Dubysos.

 

 

1942-1943 m. A. apylinkėse veikė rau­donųjų partizanų būrys „Už tėvynę“, vadas G. Dvaladzė. Apie jų veiklą plačiau rašo­ma „Dvaladzė – Lietuvos partizanas“, V. 1965, 19 p., su iliustr.