Kaimas į šiaurę nuo Ariogalos, nuo Milašaičių 2 km. 37 kiemai, 82 gyventojai.

 

 

Tauručių k. yra 8 km į šiaurę nuo Ario­galos, 2 km nuo kelio Pagojys–Paliepiai. Nuo Paliepių – 4 km.  10 kiemų, 20 gyven­tojų.

 

 

Taurupio k. 1 km į šiaurę nuo Ariogalos, Ariogalos priemiestis. 77 kiemai, 174 gyventojai.

Taurupio vardo kilmė. Žodis sudurtinis, pirmojo kilmė „laukinis galvijas, mūsiškių galvijų protėvis (Bos primigenius)“ (DLKŽ). Spėjama, kad čia kažkada laikytasi taurų. Dubysos ir Taurupio santakoje rastas me­zo­lito raginis durklas.

 

 

Buvusiuose Čėkuvos dvaro rūmuose, išsikėlus vidurinei ir gerai paremontavus, buvo įkurta respublikinė tbc ligoninė su 100 lovų. Gydėsi ligoniai iš visos res­pub­likos. Dirbo 4 gyd., 10 med. seselių, 25 sanitarai. Ją iškėlus, dvaro rūmai liko be šeimininko.

 

 

1916 vokiečiai prie Lyduvėnų per Duby­sos slėnį buvo pastatę tuo metu vieną didžiausių pasaulyje medinių tiltų. Jis tu­rėjo tarnauti Rygos–Tilžės gele­žinkeliui. Dėl savo didumo ir aukštumo (35 m) nebuvo tvirtas ir buvo pradėtas naujas gele­žinis. Užbaigtas 1919 m. Tai 9 angom, po 63 m kiekviena, su 8 taurais ir 2 rams­tais. Tiltų ilgis tarp rams­tų siekė 570,2 m. Bėgiai padėti ant 42 m virš Dubysos. Tiltas pavadintas maršalo Hin­den­burgo vardu. Tuo laiku tai buvo di­džiausias tiltas Lietuvoje. Prie tilto buvo pamink­lėlis, išbuvęs iki 1932 m. 1944 vokiečiai tiltą susprogdino. Po karo rusai su vokiečių belaisviais tiltą atstatė, bet medinį.

Dabar pastatytas naujas ir geres­nis už buvusius.

 

 

Gimė 1945-09-10 Kasiulkaimyje, Ilgižių apyl. Baigęs Ariogalos vid. m-klą, studijavo lietuvių k. ir literatūrą Vilniaus univ. Kurį laiką moky­tojavo. Prozininkas. Dirbo Varė­nos raj. laik. „Raudonoji vėliava“ redak­cijoje. Išleido humoreskų rink. „Jausmų sutramdymas“ 1980, aforizmų išspausdinta humoro ir sa­tyros almanache „Velnio tu­zi­nas“ 1977, aforizmų rinkiny „Mintys minta mintimis“ 1983.

 

 

Gimė 1906 Paliepiuose, mirė 1985 Vilniuje. 1948 baigė VU., 1947–1952 VVPI (dabar ped. univ.) dėstytojas, 1952–1958 mokytojavo. Parašė : „Popieriaus lanks­tymas“ 1957, „Popieriaus dirbiniai“ 1960, „Žaidimai savo darbo žaislais“ 1960, „Da­žo­masis apipurškimas“ 1962, „Popie­riaus lankstiniai” 1989.

 

 

Gimė 1913-12-02 Paliepiuose. Augo vienuolikos vaikų šeimoje. Baigė Kėdainių gimn. 1933 įstojo į VDU Humanitarinių mokslų fak. Istorijos skyrių. Be istorijos studijavo pedagogiką ir filos. 1937 išlaikė baig. egzam. Studijų gilintis išvyko į Pary­žių, Vieną, Varšuvą. 1939 grįžo, dėstė Vilniaus univ. Karui baigiantis atsidūrė V. Vokietijoje. 1949 persikėlė į JAV. Mokė­damas daug kalbų – liet., rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų, lotynų, espe­ranto – gavo darbo Kongreso bibliotekoje, kur išdirbo 28 m. 1982 iš Vašingtono apsi­gyveno Santa Monikoje šalia Los Andželo

Liet. k. išėjo jo „Napoleonas – Baltija – Amerika”.

 

 

Turbinavos k. 2 km į š. nuo Ariogalos, už Dubysos. 19 kiemų, 50 gyv.

 

 

Pirmoji turgavietė buvo skvere prieš vals­čių. Ten rusai palaidojo žuvusius ka­rius. Vėliau jie iškelti už senųjų kapinių. Antroji turgavietė buvo Slėnio g. deši­nėje pusėje, skvere. Visa turgavietė buvo išgrįsta lauko akmenimis. Trečioji ilgą laiką buvo prie „Šatrijos“ siuvimo kombinato, prie Turgaus g.

Ten ūkininkai pardavinėdavo javus, gy­vulius, maisto produktus. Ją panaikinus, tur­gelis įsikūrė prie buvusios autobusų sto­telės. Dabar turgavietė gerai įrengta: pa­dirbti stalai prekėms susidėti, uždengtas stogas.

 

 

Turkšlė – dešinysis Dubysos intakas, įteka į Dubysą 16,6 km nuo jos žiočių. Vardo kilmė iš liet. turkšti – snapu vandenyje naršyti, turlyti.