Gimė 1948-12-02 Pa­kark­lių k. 2003 dirbo Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimn. pr. kl. mokytoja metodininke. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų s-gos valdybos atsakingoji sekretorė. Valstiečių ir nau­josios demokratijos s-gos partijos narė, Kauno skyr. vald. narė.

 

1955-1959 Pagausančio pr. m-kla, 1959-1967 – Ariogalos vid. m-kla, 1968–1969 – Šiaulių ped. m-kla, 1985–1987 – ŠPI, pr. kl. spec.

 

1968 – Grajauskų pr. m-klos mokyt., 1969–1971 – Šiaulių 1, 17, 20-ojo lopš.-darž. aukl., 1971–1976 – Šiaulių „Nuklono“ g-klos darb., 1976–1978 – Kulautuvos lopš.-darž. aukl., 1978–1985 – Kauno 90-ojo lopš. darž. aukl., 1985–1986 – Kauno 41-ojo lopš.-darž. metodininkė, 1986–1989 – Kauno Panemunės švietimo skyr. metod., 1989–2003 – mokytoja.

 

 

1976 – „Viltim ir meile eik į širdį“,

1996 – „Abėcėlės šventė“

1996 – „Liksiu žemėj su saule“

1997 – „Kai pasibels pirma rugsėjo“

1997 – „Tu prašei atnešti žiedą“

1998 – „Žvaigždžių lanka jaunystė bėga“

1998 – „Vaivorykštės spalvas paliesk“

1999 – „Laukimo ašara spindėsiu“

1999 – „Muzika žiedų ir vėjo“

1999 – „Tavo diena“

2000 – „Rudenėli, kalbėk“

2000 – „Žiemužė snieguolių skraiste“

2000 – „Meilei – širdies šviesa“

2001 – „Mano laikas – visos dienos“

2002 – „Suskambėjo visos natos“

2003 – „Varpelių diena“

 

Apdovanota Los Andželo gyd. Nijolės Bataitytės-Glaže literatūrinio fondo premija už knygeles vaikams. Išleido garso kasetę ir kompaktinę plokštelę „Visos dienos – mano laikas“. III vasaros poezijos šventės lau­re­atė. Vedė vaikams vakaro laidą radijo stoty “Pūkas”. Pagal jos tekstus sukurta 12 dainelių vaikams.

   

 

Gimė 1965-06-29. 1980 baigė Ariogalos vid. m-klą, 1985 – Vilniaus technikos univ., 1995 – NATO Gynybos koledžą, Aukštųjų karininkų kursus Italijoje, 1999 – kursus Varnoje (Bulgarija), 2001 – tarptautinių gynybos resursų vadybos kursus Kana­doje. 1994–1996 LR Krašto apsaugos vi­ce­­ministras, 1996–1999 – LR gynybos ata­šė JAV ir Kanadoje, 1999–2002 LR Krašto apsaugos viceministras, 2002–2004 – LR Krašto apsaugos ministerijos vals­tybės sekretorius.

 

 

Gimė 1936 Žiežmariuose. Baigusi 7 kl. įstojo į S. Žuko dailės technikumą. Jį baigusi pradėjo dirbti Ariogalos vid. mo-kykloje. Mokytojaudama baigė Vilniaus dailės akademiją. Vadovavo m-klos šokių būreliui. Išleido 3 abiturientų laidas. Pratino mo­kinius pamėgti meną, teatrą. Daug ekskur­suodavo. Surengė kelias mokinių piešinių parodas.

Sūnus Valdemaras – LR Krašto apsau­gos ministerijos valstybės sekretorius.

 

„SAULĖS“ DRAUGIJA

 

„Saulės“ Lietuvių švietimo draugija, veikusi 1906–1910 m. Centras Kaune. Stei­gėjai: kun. Konstantinas Olšauskas, kun. Pov. Januškevičius, J. Garalevičius, R. Šliū­pas, T. Žilinskas. Steigė m-klas, skaityklas, organizavo mokyt. kursus, daug gimnazijų (Kaune, Panevėžy, Bir­žuose, Jurbarke, Kra­žiuose, Ramygaloje, Švėkšnoje, Telšiuo­se, Ukmergėje, Ute­noje, Žagarėje). Tada 1908 m. „Saulės“ d-gija įsisteigia ir Ariogaloje. Pirmieji „Saulės“ d-gijos skyriaus nariai buvo Vl. Daugirdas, kun. Gudzinskas ir dr. Ralys. Po 1926 m. daugelį m-klų suvalstybino.

 

 

1. Bersėnas Antanas iš Semeniškių k.

2. Cvirka Kazys iš Čėkuvos dv.

3. Eimutis Pranas iš Rajunciškių k.

4. Gaižauskas Pranas iš Padargupių k.

5. Pertauskas Andrius iš Pakapių k.

6. Petrauskas Kazys iš Pakapių k.

7. Saltonas Vladas iš Čėkuvos k.

8. Tiškus iš Paliepių k.

9. Urba Antanas iš Pigainių k.

 

 

Jurgis Savickis, rašytojas, diplomatas (1890 Pagausantyje–1952 Roquebrune Cap Martin, P. Pranc.). Mokėsi Maskvos gimn., gavęs 6 kl. pažymėjimą, lankė dailės studiją, Var­šuvoje d. ak-ją. 1915 išvyko į Kopenhagą. Išmoko danų kalbą. 1919 at­stovavo Danijai, Švedijai, Norvegijai, Olan­dijai, Suomijai. 1927–1929 dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1930–1937 nepa­pras­tasis pasiuntinys Švedijoje. 1938 – Lietu­vos atstovas Latvijoje. 1939 – Lietuvos dele­ga­tas prie Tautų Sąjungos Ženevoje. Oku­pa­cijos metais pasiliko P. Prancūzijoje, kur Roke­briu­ne 1935 buvo nusipirkęs žemės sklypelį, vertėsi žemės ūkiu, pasi­statė vilutę „Ariogalą“. Išleido novelių rinktines „Šven­tadienio sonetai“ (1922), „Ties aukš­tu sostu” (1928), „Raudoni ba­tu­kai“ (1951), romaną „Šventoji Lietuva“ (1952), J. Rimošiaus slapyvardžiu kelionių aprašy­mus „Atos­togos“ (1928), „Truputį Afrikos“ (1934), „Kelionės“ (1938). Po mirties buvo išleistas jo beletrizuotas dienoraštis „Žemė dega“ (1956).

Jo sūnus – žymus dailininkas Augustinas Savickis.

 

 

Išnykęs kaimas, buvęs šalia Gėluvos ir Padargupių, Žąsinų k., prie Žemaitijos plento.

 

 

Semeniškiuose gyveno Bersėnai,  tur­tingi ūkininkai (jų troba ir dabar tebe­stovi tarp plento ir kelio į Pernaravą). Bijo­da­mas, kad neišvežtųį Sibirą, metė ūkį ir pasitraukė į Žemaitiją. Prie Lietuvos jie turėjo jaują. Toj jaujoj sėmenis spaus­davo. Pas Bersėnus buvo mergina. Ji gu­lėjo ka­ma­roje prie lango. Ji pastebėjo pro langą, kad kažkoks žmogus atėjo ir tyvu­liuojasi prie lango. Ji užsiklojo ant­klode galvą. Ir žinai, po antklode su­tino. Ta mer­gina buvo Cvir­kytė-Velionienė. Rytą atsi­kėlė Ber­sė­nas ir jaujoje rado užsnūdusį Bareikį. Gal Bareikis vaikščiojo po langais? O ką tu žmogus žinai. Visokių žmonių ir pirma bū­davo. Žinai, kad kartais ir miru­siam, ir gy­vam būdavo neramu – ir vietos nerasdavai – ne iš gero gyvenimo

 Pasakojo A. Buivydienė, Žąsinų k., 1967, užr. V. Š.

 

 

Raseinių garbės pi­lie­tis (2005), Raseinių valst. melio­racijos įmonės gen. dir. (nuo 1990). Gimė 1934-07-26. 1955–1957 mokėsi Vilniaus ž. ū. mechanizavimo t-me. 1968–1974 stud. LŽŪA. 1957–1958 – Baltkūniškio MTS vyr. inž., 1958–1961 –Dotnuvos RTS vyr. inž., 1961–1963 – Ario­galos MMS dir., 1963–1990 Raseinių MSV virš. 1965 nusi­pel­nęs melio­ratorius, LŪPP aukso ir si­dab­ro medaliai bei kiti ap­do­vanojimai. Pa­rašė „Ariogalos meliora­toriai“, 1986, 64 p. Žmona Zita, sūnus Adakrius (gim. 1964).

 

          

Gimė 1952-07-03 dar­bi­nin­kų šeimoje, Ariogaloje. Mokėsi Ario­galoje, Lančiūnavos ir Tytuvėnų techni­kumuose, įsigydamas zootechniko spec. Du metus tarnavo ka­riuomenėje. Pora metų studijavo Lie­tuvos veterinarijos akademijoje. 1998 įstojo į Vilniaus Gedimino technikos univ. Iki 1990 m. dirbo žemės ūkio spec. Atkūrus Lie­tuvos ne­priklausomybę, pasinėrė į verslus. Įsteigė UAB „Kirkšnovė“, vėliau – „Skal­vą“ – bend­rą Lietuvos ir Lenkijos įmonę „Skalvit“. 1993 m. tapo Kalnujų auto­ser­viso AB „Mirk­liai“ pagrindiniu akci­ninku,  yra jos direktorius. AB „Mirk­liai“ tie­sia bei remon­tuoja kelius.

Žmona Danguolė – AB „Mirkliai“ bu­hal­terė, duktė Aušra ir sūnus Žydrūnas – Talino ir Kauno aukštųjų m-klų studentai.

 

 

Skapiškių k. 10 km į vakarus nuo Ario­galos, nuo autostr. – 5 km, nuo Juodaičių – 2,5 km. 36 kiemai, 75 gyventojai. Šiame kaime gimė prof. D. Rudzinskas (1866–1954).

 

  

Buvo ištremtas su tėvais 1941 m. į Sibirą. Jo pradinės mokyklos mokytoja, sužinojusi, kad jos mokinį ištremia, greitai kiek galėjo surinko maisto, rūbų ir, pasi­kin­kusi arkliuką, atvežė į Viduklės gelež. stotį (nuo jos mokyklos apie 30 km), ati­duodama daiktus, padovanojo savo nuot­rauką su užrašu antroje posėje: „Ir toli­moje Rusijoje neužmirškit savo Tėvynės Lietu­vos“. J. Skirmantas nuotrauką iš­sau­gojo ir parsivežė iš Sibiro. Parvažiavęs pir­miau­sia aplankė mokytoją, gražiai padė­ko­da­mas.

Gimė 1904-04-13 Ritinėje (Mažeikių r.). Mokėsi Šiaulių m-tojų sem. Nuo 1926 mokytojavo Telšiuose, Ariogaloje, Vilniuje. Redagavo Šiaulių lit. žurnalą „Takas“, „Žemaičių balsas“, bendr. tokiuose laikr.: „Šiaulietis“, Šiaurės Lietu­va“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“. Prasidėjus sovie­tinei okupacijai, moky­to­javo N. Vilnioje ir mokėsi VPI. Įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto organizaciją, buvo pogr. laikr. „Laisva Lietuva“ red., narys ir bendra­dar­bis. Išleido romanus: „Jis ir moteris“ 1931, „Romanas be moters“ 1932, „Savanoriai eina“ 1936, „Mokytojo dalia“ 1937. Juose aukštinama kova dėl Lietuvos nepri­klau­so­mybės ir tautiškumo. 1941 suimtas, išvežtas ir 41 12 18 Gorkyje sušaudytas.

 

 

Vladas Slučka 1945 m. dirbo Ariogalos pašte. Dirbdamas telefonų stoty, gir­dė­davo stribų ir KGB pokalbius. Žinias per­duodavo partizanams. Saugumas su­sekė. Apie su­ė­mimą perspėjo saugume dirbę žmonės. Tapo partizanu. Po kelių savaičių jo būrį apsupo, Vladą paėmė gyvą, nuteisė mirties bausme. Po malonės prašymo bausmę pa­keitė 25 m. lagerio ir 2 m. trem­ties. Lenių stotyje išbuvo 11 metų. Dirbo šachtose. Grįžo 1956, mirė 1985.

 

SMITRIUS Vytautas

 

Gimė 1927-11-18 Rimgailių k. Ilgižių apyl., Betygalos vlsč. 1940 baigė 4 skyr. 1950 m.

Vasario mėn. suimtas, kaltinamas pa­laikęs ryšius su partizanais. Kalėjo Kara­gandoj. 1955-11-18 grįžo. Dirbo įvairius darbus (promkombinate, gaisrinėj ir kt.), paskutiniais metais, iki pensijos – Ario­galos MSV katili­nėje.

Pastatė Ariogalos kapinėse koplytėlę partizanams įamžinti. Koplytėlės sienų ste­lose žuvusių partizanų sąrašas. Pašven­tinta 1991 m.

 

1993 m. Vilniuje, prie KGB rūmų pa­statė atminimo aukurą. Prie Be­tygalos–Krakių kelio, Lapšiškių k. iš akmenų pasta­tė koplytėlę (7×5×7 m).

Rinko prisi­minimus apie partizanus.

 

 

Iš 1837 m. revizoriaus ataskaitos Ario­galos seniūnijoje:

„Dvarą nuo seno tvarko bajoras Bui­novs­kis, kuris tokio valdymo teisei nei su­tarties, nei įgaliojimo nepateikė ir pareiš­kė jų neturįs… Kai kurie iš jų (valstiečių) neturi ūkyje reikalingų gyvulių, tuo tarpu smuklių skaičiaus padidinimas buvo kai kurių vals­tiečių neblaivumo priežastimi. Nors pagal inventorių valstiečiams yra pa­skir­tos vasaros ir žiemos darbo dienos, tačiau ekonomija vartoja jas savavališkai, be apskaitos ir be įrašymo į knygeles, kurios turi būti pas valstiečius, bet kurių jie neturi; Negirvų gi kaimo, esančio netoli Ariogalos miestelio, valstiečiai yra ypač perkraunami lažu – po 5 d. į savaitę nuo kiemo: pėsčiųjų po 3 ir su pora arklių arba jaučių 2 d., bet jeigu nustatytu laiku vals­tiečiai neįvykdytų terminuotų dienų, tai jos yra atliekamos kitu laikui be papildo­mo apkrovimo. Be to, valstiečiai verčia­mi atlikti keliones į Rygą ne nuosa­viems pa­li­varko gaminiams vežti, o žydams prie­šingai jų nuomos sutarties su palivarku dėl vežimo sąlygoms, su per daug dideliu kroviniu. Yra daug valstiečių žemės skly­pų, kuriuos poli­varko valdyba valdo arba atiduoda nuomon pašaliniams asmenims, be to, ji atėmė sa­vo naudai ir pusę sklypų tų žemių, kuriose buvo įkurdinti valstiečiai, nors dvare yra pakankamai šeimų, visai neturinčių žemės, ir todėl priversti arba tarnauti su žmono­mis ir vaikais vals­tie­čiams arba užsidirbti maistą pas paša­linius. Ariogalos miestelio valstiečių gy­vuliams ganyklų nepakanka. Tai įvyko todėl, kad šiam miesteliui pri­klau­sančios pievos yra paimtos palivarko ir atiduotos nuomon pašaliniam asmeniui. Už Dubysos upelio į du valstiečių kiemus, kurių šei­mininkai prieš jų norą palivarko yra perkelti į Ariogalos miestelį, prieš 4 metus įleisti žydai ir tuose kiemuose yra įkurtos 2 smuklės.“

Iš LTSR istorijos šaltiniai, V., 1955, 356.

 

 

Gimė 1967-01-14. 1985 baigė Ariogalos vid. m-klą, 1991 – LKKA. Nuo 2003 – Ariogalos vid. m-klos direktorius.

 

 

Architektė. Gimė 1928 Ariogaloje. 1958 baigė KPI. Nuo 1958 Baldų ir medžio pram. m-jos eksperi­men­tinio konstravimo biuro projektų vyr. konstr. Pagal jos projektus pagaminta: buit. baldų, Resp. bibl. Vilniuje, Vilniaus sporto rūmų salės baldai, Vilniaus operos ir baleto teatro I aukšto barai, miegamojo baldų kompl. „Diana“, „Marija“ ir „Nesi“, sukurta Viln. rest. „Erfurtas“ interjeras ir baldai. Suprojektavo baldus V. universiteto rekto­ratui, Mažajai aulai, teatrui ir interjero medžio dalį gobelenų salei.

 

 

Gimė 1931-06-02 Ariogaloje. 1956 baigė VDA. 1960-1976 dėstė Čiurlionio vid. meno m-kloje, 1976–1979 VDA (dailės inst.). Kūriniuose daugiausia vaizdavo Vil­nių: „Literatų gatvė“ 1965, „Vilniaus uni­ver­sitetas“ 1965, „Senamiesčio geo­met­rija“ 1969, „Gotikos motyvas“ 1970, „Nau­jieji Vilniaus ritmai“ 1972, „Vilniaus Verbos“ 1975, „Keturios variacijos Vilniaus tema“ 1978, cilkas „Baroko skulp­tūros“ 1980-1982. Kūrybai būdinga meta­foriškumas, api­bendrintos trans­for­muo­tos formos, aso­­cia­cijų poetika, pabrėžta muzi­kali ritmika, grafikos ir tapybos elementų jungtis, ko­liažu kuriamos faktūros. Nusi­pel­nęs meno veikėjas.

 

 

Kaimas 5 km į vakarus nuo Ariogalos, prie pat autostrados, už 1-jų Kalniškių. 5 kiemai, 15 gyventojų.

 

 

Gimė 1915 Žvirblaukio k., Vadžgirio apyl., Jurbarko r. Baigęs Vadžgirio pr. m-klą ūkininkavo, dirbo miško žvalgu. Užėjus rusams, surinko kovos draugus, jiems va­dovavo. Partizanavo nuo 1944 m. Pa­upio, Viduklės, Balandinės, Vadžgirio, Girdžių miš­kuose. 1946 stovyklavo Šaltuo­nos upe­lio krantuose. Skundikas, nubėgęs į Erž­vilką, pranešė baudėjams, kurie ap­supo. Žuvo 4. Antaną be sąmonės nuvežė į Erž­vilką. Nuteisė 10 m. lagerio. 1956 grį­žo, vedė B. Škadauskaitę, dirbo Kaune, Ve­liuonoj, Panevėžio girininko pava­duo­toju, Kaune Meno įmonėje. Mirė Ariogaloje 1996-03-04, palaidotas Ariogalos kapi­nė­se.

 

 

Surmantai nuo Ariogalos į vakarus, nuo Verėduvos 2 km, tarp autostrados ir Ke­ry­vų–Juodaičių kelio. 19 kiemų, 47 gyven­tojai.

 

 

Survilai į p. nuo Ariogalos, už autostr., prie Karklės up., 2 km. nuo tilto. 26 kiemai, 54 gyv.

 

 

Svaras yra Rusijos masės vienetas, vartotas iki metrinės sistemos įvedimo (1918). Svaras prilygo 409, 512 g. (1/40 pūdo). Vaistinės svaras buvo lygus 358, 323 g., Lietuvoje iki 1920 vartotas svaras prilygo 365,47 g. Ariogalos apylinkėse sva­ras buvo naudojamas ir po 1920 m., svėrė bez­mėnu-buože, svertuvu. Bezmėnu pa­sver­davo svarais, paskui perskai­čiuo­da­vo į gramus ir kilogramus.

Pūdas prilygo 40 svarų arba 16,4 kg.