MAŽOJI
ARIOGALOS ENCIKLOPEDIJA
Vytautas Šulskis
P
PADARGUPIAI
Kaimas 7 km nuo Ariogalos, prie AriogalaPernarava kelio. Per kaimą teka Taurupys (kitas Taurupys prie Ariogalos), kaimo gyventojai iškeldinti, laukus apsodinant obelimis. Ūkius apėmė sodininkystės tarybinis ūkis. Liko 10 kiemų, 26 gyv.
Padargupiuose gimė poetė Z. Gaižauskaitė-Vokietaitienė (1951), išleidusi apie 10 knygelių vaikams.
Padargupių k. gyventojai iki 1948 m.
1. Blusius Juozas,
2. Budrys Antanas,
3. Budrys Mykolas,
4. Čepas Stasys,
5. Gaižauskas Bronius,
6. Gudžius Antanas,
7. Gulbinas Juozas,
8. Džiaugys Juozas,
9. Džiaugys Pranas.
10. Karašauskas Stasys,
11. Kuilčiauskas Juozas,
12. Pocius Antanas,
13. Pacius Kazys,
14. Povilaitis Antanas,
15. Povilaitis Bronius,
16. Povilaitis Stasys,
17. Raziulis,
18. Viščius Antanas,
19. Viščius Kazys,
20 Viščius Matas,
21. Višinskas Kazys,
22. Žiaukas Stasys,
23. Liaudenskas Juozas.
PADUBYSYS
Kaimas į vakarus nuo Ariogalos, už Dubysos, 5 kiemai, 5 gyventojai.
PAGAUSANTYS
Kaimas už Butkiškės, apie 12 km nuo Ariogalos, į Juodaičių pusę, 1,5 km į rytus nuo Kylupių k. 11 kiemų, 20 gyv. Pagausanty gimė rašytojas J. Savickis (ž).
PAGYNĖVYS
Pagynėvio k. 10 km į šiaurę nuo Ariogalos, nuo Paliepių 3 km. 10 kiemų, 18 gyventojų. Pagynėvio k. laukuose yra buvę senkapiai. Seniau, baudžiavos laikais, čia buvusios ir kartuvės. Šioje vietoje dvarininkai ar jų tarnai (užvaizdai) plakdavę baudžiauninkus, kitus net pakardavę ir čia pat palaidodavę.
Pagynėvio k. gimė partizanai:
1. Ylius Julius, Vinco 192345-02-15.
2. Ylius Vytautas, Vinco 1925-45.
3. Mykolaitis Feliksas, Antano 1922-1944-12-16.
4. Mykolaitis Matas, Antano 1914 1944-12-16 subadytas durtuvais.
5. Mykolaitis Stasys, Juozo 19171944-12-16.
6. Mykolaitis Vaclovas Antano, 1920-1944, prie Betygalos subadytas durtuvais.
7. Montvilaitė Ona 18901944-12-16, sušaudė rusų kareiviai.
PAGOJAUS TARYBINIS ŪKIS
Pagojaus t. ū. pagrindinė ūkininkavimo kryptis veislinių galvijų (Lietuvos juodmargių) ir kiaulių auginimas. 1951 m. buvo 77 karvės, 1961 285 karvės. 1955 buvo 444 kiaulės, 1960 1412 kiaulių. Buvo Plembergo, Lesčių, Gėluvos skyriai. Tarybinio ūkio direktorius J. Butkevičius. Plembergo skyriaus vedėjas J. Lašas, Lenino ordininkas.
PAJAKALIŠKĖS
Pajakališkės k. už Dubysos, už Šaltinėlio. 8 kiemai, 10 gyv. Pajakališkės k. gimė Pranas Čižas.
PAKARKLIAI
Pakarklių k. į pietus nuo Butkiškės, prie Karklės upelio, įtekančio į Gausantę. 7 kiemai, 12 gyventojų.
PALIEPIAI
Paliepių gyvenvietė 12 km į šiaurę nuo Ariogalos, 30 km nuo Kėdainių, 14 km nuo Krakių, prie Paliūtės upelio. Miškinga apylinkė, čia Lapkalnio-Šilainio miškai. 1923 buvo 558 gyventojai, 1953 303, 1996 480. Apie 1923 m. buvo pastatyta 4 kompl. m-kla, paštas, policijos punktas, kelios parduotuvės, net restoranas, didžiulė lentpjūvė, motorinis malūnas. 1754 pastatyta medinė šv. Kryžiaus vardo medinė bažnyčia. Pastatyta pačių parapijiečių lėšomis, nes fundatorius nenustatytas. 1840 ji padidinta, paskirtas kunigas, tapo Betygalos filija. Šiuo metu kunigo neturi, aptarnauja Betygalos klebonas. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienavė, su mažais bokšteliais, duris dengia žemas prieangis su 4 kolonų portiku (atviru prieangiu su kolonomis). Šventoriuje trijų aukštų varpinė. Aplink bažnyčią kapinės, einančios į nuolydį. XIX a. buvo m-kla, prieglauda. 1853 m (Valančiui vyskupaujant) buvo 16 mok. Pirmoji m-kla įsteigta 1916 m., pirmasis mokytojas .
V. Cibulskis. Vėliau buvo įsteigtas II kompl. 1921 buvo 58 mok., 1932 77, šiandien 77, senesniais laikais yra buvę virš šimto. Nepriklausomybės laikais, sakydavo prie Smetonos, buvo veiklūs šauliai, turėjo gerą chorą, dūdų orkestrą, buvo geri saviveiklininkai.
Tiek B. Kviklys, tiek J. Brigys pasakoja, kad Paliepiai vardą gavę nuo čigono romantiškos meilės ūkininkaitei. Jie susitikinėdavę po liepa, bet, tėvui neleidus vesti, jis ją nužudęs po liepa ir likę pavadinimas, kiti spėja, kad pirmasis pasistatęs trobesius po liepomis, iš čia kilęs vardas. Kaip ten bebuvę, bet vardas gražus, tam kraštui charakteringas. Šiuo metu mokyklai vadovauja gabus ir energingas direktorius B. Siliūnas, m-kla turtinga mokomąja medžiaga.
PALIEPIŲ PARTIZANAI
1945 sausio mėn. Lapkalnių miške partizanai buvo įsikasę bunkerius. Daliniui vadovavo pusk. V. Pabarčius. Partizanus išdavęs Paliepių gyventojas Urbonas, pasiprašęs leidimo į namus pasikeisti baltinių. Partizanai kėlėsi į naujus bunkerius. Juos besikeliančius apsupo keli šimtai rusų bei istrebitelių dalinys, atvestas Urbono. Daug vyrų iš apsupties prasiveržė. Rusai daužė tuščius bunkerius. Išsilaisvinę partizanai puolė rusus. Mūšis tęsėsi 46 val. Pavakariais rusai pasitraukė. Partizanai neteko 22 vyrų. Žuvo vadas V. Pabarčius. Prieš mirtį prašė: Vyrai, aš mirštu, nušaukite mano arklius. Jis juos labai mylėjo. Nušovė. Lavonus rusai vežiojo po Paliepius, Ariogalą, Kėdainius, Josvainius. Nuvežė lavonus apnuogintus. Rusai rūbus nudraskė nuo sušalusių lavonų. Kad būtų baisiau mūsų žmonėms stebėti. Gal išsigąs ir neis į miškus, o patys į juos suvarę. 1944 m. liepos 6 d., eidama namo, prie Paliepių miško alėjos žuvo Paskerdumio pr. m-klos mokytoja Anelė Martinaitytė, vienuolė. Rusų kareiviai įpykę šaudė kiekvieną sutiktąjį. Taip buvo įpykę ant lietuvių partizanų. Rusai grįždami į Paliepius taip elgėsi.
PALIEPIŲ pagrindinė mokykla
1903 Paliepiuose įsteigta pr. m-kla. Ją įkūrė ūkininko troboje. 1933 pastatyta dviaukštė medinė m-kla, vėliau atidaryta gimnazija. 1953 vidurinė m-kla, 1963 reorganizuota į aštuonmetę. 1991 perkelta į naujas buvusio darželio patalpas. Šiandien ji-pagrindinė m-kla. Mokyklai sumaniai vadovauja dir. B. Siliūnas. Jo iniciatyva m-kloje intensyviai diegiamos informacinės technologijos. Gauna paramos iš tarptautinių fondų. 2003 76 mokiniai, 12 mokytojų, iš jų 2 metodininkai, 3 vyr. mokytojai. Veikia lėlių teatras, darbščiųjų rankų, kompiuterinio raštingumo, literatų, sporto, gamtininkų būreliai. Mokykloje lankosi žurnalistas J. Kojelis ir verslininkas L. Kojelis (JAV).
PALIEPIUKAI
Paliepiukų k. yra 9 km nuo Ariogalos, 3 km nuo Paliepių. 4 kiemai, 6 gyv.
PALIŪNĖ
Paliūnės k. 3 kiemai, 6 gyventojai. Vardo kilmė sietina iš liet. paliūnė, paliūnis vieta prie liūno, pelkės kraštas; šlapia, drėgna pelkėta vieta (LKŽ, 9, 267)
PALIŪNAS
Stribo M. Bariso knygelėje Paskutinis šūvis (išl. 1976), skirtoje kulkos neišvengusį miškinių išdaviką išgarsinti, yra melagingų teiginių, sąmoningų nutylėjimų, siekiant apjuodinti Raseinių, Kėdainių apsk. apylinkėse besislapsčiusį miškinį Juozą Paliūną.
Pasijutęs išduotas, priešų apsuptas, jis degino partizanų būrio dokumentus, neprašė priešų malonės, neišdavė draugų. Nusišovė.
Knygelėje primygtinai bandoma skaitytojui įteigti, net miškinių dialogą prasimanant, kad J. Paliūnas buvęs dvarininkas. Bet nurodoma, kad jis kilęs iš Tilindžių kaimo, netoli Ariogalos. Dvarininkas iš kaimo, ne iš dvaro. Nutylima, kad jis buvo pusvalakininko Juozo Paliūno gausios šeimos atžala. Ūkininkavo jis minėtame kaime, bandė nesikišti į hitlerininkų pjautynes su staliniečiais. Nutylima, kad stribai jį užpuolė, išardė jų gyvenamą namą, įsirengė jame sau būstinę, o jį patį išvežė į Betygalą. Dvaras ir jo likimas pateko per brolienę Stefą Paliūnienę. Tai ji nusipirko netoli Tilindžių kaimo buvusį Žibulių dvarą, kai grįžo iš Amerikos į Lietuvą su kapšu pinigų. Ją buvo vedęs minėto miškinio brolis melioratorius Kazys Paliūnas. Išvežė į Sibiro vergiją Kazį ir Stefą 1941 m. birželį, išvežė tada apylinkės pirmininkui Vaitiekūnui užrodžius dar ir minėto dvaro ūkvedį Vladą Paliūną. Nuo to laiko ir atsirado Juozo Paliūno priešiškumas stalinizmui ir staliniečiams. Jau po karo išvežė į Sibirą dvare ilgiau ūkvedžiavusį Mečių Paliūną. Juozas Paliūnas taipogi buvo tame dvare ūkvedys, bet nuo kada ūkvedžiai tampa dvarininkais, norėtųsi paklausti lengvai titulus dalinančio raštininko Bariso.
Iš Kėdainių garsas, 1990 rugpj. 30
Patalkininkaukime istorijai, Soteras Ragauskas.
PALONAS
Kair. Dubysos intakas, įtekąs į Dubysą ties Kunigiškiais, 29,5 km nuo jos žiočių. Teka per Grajauskų, Pagojo, Nolėčių, Leliušių, Pataklėlių k. Vardo kilmė sietina su liet. palios užakusių ežerų vietoje didelės pelkės, tyrumai (LKŽ IX 265)
PALUKŠTYS
Kaimas už Milašaičių, 2 km į š. v. nuo Ariogalos. Palukščio k. 9 kiemai, 26 gyv.
Vardo Palukštys šaknis lukšta kildinama iš liet. lukštynas, lukštynė vieta, kur auga daug lukštų (LKŽ VII 681). Lukšta pelkinė puriena (Caltha palustris).
PANAIKINTI KAIMAI
1976 m. panaikinti šie kaimai: Adatiškių, Ąžuolytės, Čėkuvos, Marijonavos, Paulinavos, Semeniškių, Zactiškių vs., Žalandžių vs.
PANKIENĖ Raimonda
Ariogalos kaimiškosios seniūnijos seniūnė. Gimė Panevėžyje 1943-11-18. 1950 pradėjo lankyti Žąsinų pr. m-klą. 1961, baigusi Ariogalos vid. m-klą, įstojo į LŽŪA. 1966, baigusi akademiją, dirbo Vilniaus Tarprajoniniame susivienijime Liet. žemės ūkio technika agronome. 1970 ištekėjo, vyrą pašaukus į kariuomenę, Maskvoje dirbo ekonomiste, 19721978 vyr. inžiniere, o nuo 1978 Raseinių MSV ekonomiste, inžiniere, juriskonsulte. Nuo 2000 Ariogalos seniūnijos seniūnė. Ariogalos seniūnija didžiausia rajone. Jos teritorija beveik 30000 ha, 4800 gyventojų, 96 kaimai. Todėl reikia viską aprėpti, suprasti, išsiaiškinti, visus pažinti, visur suspėti. Labai vertina bendravimą su žmonėmis. Išsirinko 12 visuomeninių seniūnų, aštuoniose stambiausiose gyvenvietėse įsteigtos kaimo bendruomenės, lapkričio pab. organizuojama padėkos diena: seniūnas dėkoja savo pagalbininkams kaimuose. Įsteigtos padėkos taurės. Taure Šauniausia Ariogalos seniūnijos visuomeninė seniūnė apdovanota D. Kaupaitienė iš Didžiulių, o Z. Dubinskui iš Paliepių įteikta taurė Šauniausias Ariogalos seniūnijos kaimo bendruomenės vadas. R. Pankienės planuose pagrindiniai punktai: kad turėtų daugiau lėšų, kad būtų normalūs į gyvenvietes keliai, kad gyvenvietės būtų asfaltuotos, apšviestos, kad žmonės norėtų tvarkingiau, gražiau gyventi, kad vyrai negertų, nesiskųstų dėl mažmožių.
Duktė Aušrinė (1973) baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, įgijo magistrės laipsnį, dirba Vilniaus AB Limeta.
PARAPIJINIS KOMITETAS
Parapijinis komitetas įsisteigė 1917 m. gruodį, dar Lietuvoje vokiečiams okupantams neišsikrausčius. Jo būstinė buvo Taurupio k. ūkininko Sirvydo bute. Komiteto nariai: Navickas Jonas iš Šliužių k., Sirvydas Antanas iš Taurupio k., Digrys Juozas iš Semeniškių k. Jis davė pradžią valsčiaus savivaldybei. Tiek į Parapijinį komitetą, tiek vėliau į rinktą savivaldybės valdybą gyventojai žiūrėjo su baime. Taip jie okupantų buvo išgąsdinti.
PARCELIACIJA
Parceliacija žemės dalijimas atskirais sklypais. 1922 m. paskelbus žemės reformos įstatymą, ŽŪM jos matininkai nusavintus plotus (iš rusų nusisavintų ir dvarų) išmatavo ir suskirstė ref. įstatyme numatyto dydžio sklypais, kurie buvo išdalinti bežemiams ir mažažemiams. Pirmiausia žemę gavo savanoriai taip jiems buvo žadėta, paprastai jiems išskirdavo 1215 ha. Išparceliuota 11 dvarų 8567 ha. Dvarininkams buvo palikta 80 ha, kas liko, išdalino. Vėliau dvarininkams leido valdyti iki 150 ha. Tuo pačiu laiku žmonės kėlėsi iš kaimų į vienkiemius. Kėlimasis ėjo labai pamažu. 1930 m. Ariogalos vlsč. dar buvo 9 kaimai, kurie nenorėjo ar negalėjo keltis. Juose gyveno 186 ūkininkai.
PARTIZANAI
1. Andraitris Kazys, Stasio (19181944). Gimė Rajinciškiuose, ūkin. šeimoje, žuvo gruodžio mėn. Grajauskų mūšyje.
2. Armonas Antanas-Vasaris (19261948). Gimė Milašaičiuose, žuvo prie Kalupių, rastas negyvas ant arklio.
3. Barkauskas Kazys (19181945). Gimė Pajakališkiuose, sušaudyti Pigainiuose visi keturi broliai prie kryžiaus, pastatyto 1928 Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga. 1945 m. draugai čia pasodino keturis ąžuolus, o 1988 paminklas.
4. Barkauskas Mečislovas (19271945), Barkausko K. brolis.
5. Barkauskas Vytautas (19241945), Barkausko K. brolis.
6. Barkauskas Zenonas (19171945), Barkausko K. brolis.
7. Beišys Kazys, Stasio 19321948 Milašaičiuose, stovyklavo Diržioniuose (Betygala) pas ūkininką Petrą Barauską. Enkavedistų apsupti traukėsi Žibulių link, žuvo su juo A. Kisielius ir J. Kurmauskas. Kartu žuvo abu šeimininkai.
8. Brazauskas Alfonsas (19201947 Birbiliškės miške), kartu žuvo brolis Vytautas, K. Stirbys ir mokytojas iš Veliuonos.
9. Brazauskas Vytautas (19231947), Brazausko A. brolis.
10. Budrys Zigmas, Martyno (19201945) Surviluose, suimtas 1945 Vozbutų kautynėse, sušaudytas ties Veliuona.
11. Butkus Zenonas, Prano (19211945). Gimė Kalniškiuose, žuvo 1945-02-15 LenčiųZambiškio miške.
12. Digrys Vytautas, Jono (19021945). Gimė Bažavalėje, nukankintas Girkalnio kalėjime.
13. Gaižauskas Andrius, Apolinaro (19211945). Gimė Negirvoje, žuvo Lenčių miške.
14. Gaižauskas Antanas, Apolinaro (19121945). Gimė Negirvoje, žuvo Lenčių miške.
15. Gaižauskas Simas, Apolinaro (19251945). Gimė Negirvoje, žuvo Lenčių miške.
16. Gaižauskas Jeronimas, Apolinaro (19231945), žuvo netoli namų kartu su Gudžiu Kaziu.
17. Galinauskas Antanas, Antano (19261945) Šliužių k., žuvo Lenčių miške.
18. Galinauskas Stasys, Adomo (19241945). Gimė Pagynėvyje, žuvo Rusinuose (Klaipėdos r.)
19. Grabauskas Ignas, Stasio (19241945). Gimė Milašaičiuose, dirbo Milašaičių pašte.
20. Gudžius Kazys, žuvo Negirvoje kartu su Gaižausku J.
21. Ylius Julius, Vinco (19231945) Pagynėvio (Šilų) k., žuvo Lenčių miške.
22. Ylius Vytautas, Vinco (19251944). Gimė Pagynėvyje, žuvo Ariogaloje, turgaus dieną bėgdamas nuo stribų.
23. Ivoška Kazys, Motiejaus (1920 (1926?)1945). Gimė Stenioniuose, 1944 mobilizuotas, tų metų pabaigoje pabėgo, slapstėsi, sušaudytas kartu su broliu Pranu.
24. Ivoška Pranas, Motiejaus (19231945-01-06). Sušaudytas be teismo su broliu Kaziu.
25. Jokimas Zenonas. Gyveno Pagausantyje. Jo namuose buvo Vaidoto rinktinės štabas. Suėmė 1948, vežant į lagerį mirė vagone, kūnas išmestas Akmolinsko stoty.
26. Juodaitis Kazimieras (19161945). Gimė Didžiuliuose, suimtas 1945, žuvo Karagandoje.
27. Juškevičius Tadas, Vlado (19231945). Gimė Pagojyje, žuvo Ruseiniuose, Mažeikių sodyboj (Kėdainių apskr.)
28. Juškevičius Vladas, Vlado (19261946). Gimė Pagojyje, žuvo kartu su 11 partizanų Labūnavos mūriniame bokšte.
29. Kačiulis Stasys, Vinco. Gimė Negirvoje. Pabėgo iš sovietų kariuomenės, žuvo netoli namų.
30. Kalvaitis Pranas, Stasio (19141945). Gimė Butkiškėje, suimtas 1944, sušaudytas 1945-06-01.
31. Kiaukė Antanas, Igno. Gimė 1916 Pagynėvy, žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.
32. Kiaukė Jonas, Igno (19121945). Gimė Pagynėvyje, žuvo karu su broliu.
33. Liaudenskas Antanas (19201944). Tarnavo pas ūkininką Gaižauską, žuvo Šliužiuose ant Gynėvės ledo.
34. Lukošius Vladas, Vinco (19091944). Gimė Grajauskuose, žuvo Grajauskų mūšyje. Buvo stalius.
35. Masaitis Stasys (19221946). Gimė Negirvoje, žuvo Paliepių miške. Partizanas nuo 1944.
36. Masalskis Boleslovas iš Molupių k. Žuvo savo namuose, klojime įrengtoje slėptuvėje, stribams padegus klojimą. Apdegusius palaikus žmona palaidojo Lesčių kapinėse.
37. Maselskis Bolesas Antano (19231946). Gimė Baukiuose, žuvo sudegintas savo uošvių sodyboje, daržinėje.
38. Mažeika Bronius, Kazio (19121945). Gimė Šliužiuose, žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.
39. Mažeika Vladas, Kazio (19191945). Gimė Šliužiuose, žuvo kartu su broliu Broniumi.
40. Grigonis Leonas (19061950). Gimė Rokiškyje, mokytojas, Prisikėlimo apyg. vadas. Lietuvos laisvės sąjūdžio štabo viršininkas. Žuvo Daugeliškių miške 1950- 07-22 su štabo nariais: A. Meškausku, J._Tomkum, V. Kuzmickiu ir partizanu Banga, gindami štabo bunkerį. Žuvimo vietą išaiškino V. Smitrius. Pastatytas paminklas.
41. Jaloveckas Stasys, 192445, žuvo Daugeliškių miške 45 07 27.
42. Jaloveckas Henrikas. Gimė 1921, žuvo Daugeliškių miške.
43. Kemzūra Aleksandras, Jono (1914 1944). Gimė Grajauskų k., Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvo Grajauskų mūšyje, 1944 gruodį.
44. Kostyra Jonas, Antano (19171944). Gimė Grajauskų k. LLA karininkas. Vadovavo 1944-12-16 Grajauskų mūšiui. Buvo suimtas. Žuvo 1949-02-16 lagery.
45. Kuzmickas Vytautas, Benado (19301950). Gimė Duogiuose (Pernaravos apyl.), žuvo Daugeliškių miške.
46. Merkys Karolis (19201946). Gimė Lenčiuose, žuvo 1946 Lenčių miške.
47. Merkys Vladas. Gimė 1909 Lenčiuose, žuvo 1944 nušautas savo namuose.
48. Meškauskas Alfonsas. Gimė 1928, Amerikos dvare, Milašaičių apyl. Mokėsi Klaipėdos jūreivystės m-kloje šaltkalviu. Partizanas nuo 1947 m.
49. Mykolaitis Feliksas, Antano (19221944). Gimė Pagynėvyje, žuvo 1944-12-16 prie Betygalos, subadytas durtuvais. Kartu žuvo V. ir M. Mykolaičiai.
50. Mykolaitis Vacys, Antano (19201944). Gimė Pagynėvyje, žuvo 1944-12-16 prie Betygalos, subadytas.
51. Mykolaitis Matas, Antano (19141944). Gimė Pagynėvyje, kartu žuvo trys broliai.
52. Montvilaitė Ona (18901944). Gimė Pagynėvyje, samdinė, sušaudė rusų kareiviai 1944-12-16.
53. Nagreckas Olesa, Antano (19241945). Gimė Molupiuose, žuvo Daugeliškių miške 1945-12-27.
54. Pastašauskas Bronius, Mato (19241947), Pagynėvyje, mažažemio šeimoj, žuvo netoli namų.
55. Pilypas Bronius, Adomo (19221945). Gimė Šliužiuose, žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.
56. Pilipauskas Stasys, Jono. Gimė 1919 Kasiulkuose. Lietuvos kariuomenės puskarininkis, žuvo 1944-12-24 Grajauskuose. Žmona, laukianti kūdikio, sugebėjo viena pasiimti žuvusio vyro kūną iš mūšio lauko ir jį palaidoti. Didvyrė. Kaip ir Masalskienė (ž).
57. Rimkus Antanas. Žuvo Intos lagery, 1990 palaidotas Ariogaloje.
58. Sabaliauskas Ignas (19271947). Gimė Molupiuose. Partizanas nuo 1944. Žuvo Preikapiuose pas Bagdoną valgant Kūčias, kartu žuvo J. Puidokas, A. Prelgauskas ir šeimininkų duktė Kazytė.
59. Sabaliauskas Juozas (19201946). Gimė Molupiuose, nužudė Kėdainių stribai.
60. Saltonas Anicetas, Juozo (19251945). Gimė Butkiškėje, partizano Vilimo būryje dalyvavo Vozbutų mūšyje, suimtas, sušaudytas 1945-06-01 kartu su P. Kal-vaičiu, V. Puidoku, A. Tamošaičiu, J. Vilimu.
61. Sibitis Antanas, Vinco. Gimė 191210-44, Rajinciškiuose, žuvo 1944-12-24 Grajauskų mūšyje.
62. Silvestravičius Kazys, Petro. Gimė 1910 Rajinciškiuose, žuvo 1945 Lapkalnyje, nenustatytom aplinkybėm. Karininkas.
63. Stašinskas Vincas, Juozo (19191945). Žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.
64. Tamošaitis Antanas, Jono, 19231945, Butkiškėje. Dalyvavo Vozbutų kautynėse. Suimtas. Sušaudytas Vilniuje kartu su P. Kalvaičiu, V. Puidoku, A. Saltonu, J. Vilimu.
65. Tomkus Juozas, Stasio (1924-1950). Gimė Pašilaupiuose, žuvo 1950-07-22 Daugeliškiuose 5 vyrai.
66. Valaitis Mykolas, Martyno (1907-1950). Gimė Lapkalnyje. Legalizavosi 1949. Vengdamas tremties, vėl pasitraukė į mišką, žuvo 1950-12-28 Guptilčiuose, Pajieslio apyl., Kėdainių apsk.
67. Lenartavičius Zenonas, Antano (19331959). Gimė Dratkalnyje, Pernaravos apyl., siuvėjas, partizanas nuo 1952. Žuvo
1959-08-02 Grajauskuose (Betygalos apyl.), Gaižausko sodyboje, išduotas.
68. Stoškus Juozas, Juliaus (19281953). Gimė Bažavalėje. Žuvo 1953-01-04 gimtajam kaime. Kartu žuvo V. Gudžiūnas.
69. Meškauskas Aleksas (19221950). Gimė Vantainiuose, Krakių vlsč. (Keturkiemyje), partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Žuvo 1950-07-22 Daugėliškių miške, LLKS štabe. NKVD iš Kauno apsupo netoli bunkerio. Ilgai kovėsi. Nukautuosius išsivežė į Kauną. Apie V. Kuzmicką pasakojo susisprogdino granata. Meškauskas du kartus išvengė mirties. Jam pavyko prasiskverbti iš apsupties žiedo 1946-02-17 Lenčių miške, kai žuvo 24 partizanai, 1946-11-04 Ruseinių k., kur žuvo apie 20 žmonių, sudeginus M. Mažeikos sodybą su visa šeima.
70. Vandys Matas (19111946), kovojo Ariogalos apylinkėse.
71. Venys Ciprijonas, Antano (19251944). Gimė Kalniškiuose, žuvo Vozbutų kautynėse 1944-12. Iš mūšio lauko išnešė brolis Kazimieras.
72. Vidikas Antanas, Prano (19241944). Gimė Kunigiškiuose. Žuvo Grajauskų mūšyje prie Pagojo dvaro. Sužeistas prasiveržė iš apsupties, pasibaigus šoviniams, susisprogdino.
73. Volskis Petras, Jono (19101945). Gimė Šliužiuose, žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.
74. Žungaila Kazimieras (18911945). Gimė Grajauskuose. Suimtas 1944-12-25 per Grajauskų mūšį. Nužudytas pakeliui į Sibirą.
75. Beržinskas Jonas, Kazio (19241945). Gimė Kalniškiuose, žuvo 1945-02-15 Lenčių mūšyje.
PARTIZANŲ SĄRAŠAS PAGAL KAIMUS
(po gimimo metų žuvimo )
1. Baukiai
Maselskis Boleslovas 19231946
2. Bažavalė
Digrys Vytautas, Jono 19021945
Stoškus Jonas, Juliaus 19281950
3. Butkiškė
Kalvaitis Pranas, Stasio 19141945
1. Saltonas Anicetas, Juozo
19251945
Stonkus Benadas, Jono 19231945
2. Tamošaitis Antanas, Jono
19231945
3. Vilimas Juozas 19101945
4. Puidokas Vladas 19231945
1, 2, 3, 4 sušaudyti Vilniuje
4. Daujotėlių k.
Stašinskas Vincas, Juozo 19191945
5. Daugeliškių miške žuvę:
Tomkus Juozas 19241950
Kuzmickas Vytautas 19301950
Grigonis Leonas 19201950
Meškauskas Aleksas 19221950
Banga 1950 (pavardė nežinoma)
Jaugėla Antanas 19151950
Jaloveckas Stasys 19241945
Jaloveckas Henrikas 19211945
6. Didžiuliai:
Juodaitis Kazys 19161945
7. Kalniškiai:
Butkus Zenonas, Pr. 19211945
Venys Ciprijonas, Ant. 19251944
Beržinskas Jonas, Kazio 19241945
8. Kasiulkai:
Pilipauskas Stasys, Jono19191944
9. Kunigiškiai:
Jankauskas Kazimieras 19231944
Vidikas Antanas, Prano 19241944
10. Lapkalnis:
Sibitis Antanas, Vinco 19121945
Valaitis Mykolas, Mart. 19071950
Valaitis Antanas, Martyn. 19221944
11. Lenčiai:
Merkys Vladas 19071944
Underys Stasys, Prano 19131955
Milašaičiai:
Armonas Antanas 19261948
Beišys Kazys 19321948
Grabauskas Ignas, Stasio 19241945
Meškauskas Algis 19281945
12. Molupiai:
Masalskis Boleslovas 19.. 1946
Nagreckas Olesas, Ant. 19241945
Sabaliauskas Ignas 19271947
Sabaliauskas Juozas 19201946
13. Negirva:
Gaižauskas Andrius, Ap. 19211945
Gaižauskas Antanas, Ap. 19121944
Gaižauskas Jeronimas, Ap. 19231945
Gaižauskas Simas, Ap. 19251945
Gudžius Kazys ?1945
Kačiulis Stasys, Vinco ?1945
Masalskis Stasys 19221945
14. Pagynėvys:
Pastašauskas Antanas, Antano 19241947
Galinauskas Antanas, Antano 19241945
Ylius Julius, Vinco 19231945
Ylius Vytautas, Vinco 19251944
Kiaukė Antanas, Igno 19161945
Kiaukė Jonas, Igno 19121945
Mykolaitis Feliksas, Antano 19121944
Mykolaitis Stasys, Juozo 19171944
Mykolaitis Vacys Antano 19201944
Montvilaitė Ona 18901944
15. Pajakališkiai:
Barkauskas Kazys 19181945
Barkauskas Vytautas 19241945
Barkauskas Zenonas 19171945
Barkauskas Mečislovas 19271945
16. Pašilaupiai:
Tomkus Juozas, Stasio 19241950
Tomkus Stasys ?1941
17. Rajinciškiai:
Andraitis Kazys 19181944
Silvestravičius, Kazys, Petro 19101944
18. Stenioniai:
Ivoška Kazys, Motiejaus 19201945
Ivoška Pranas, Motiejaus 19231945
19. Survilai:
Budrys Zigmantas, Martyno 19201945
20. Šilainiai:
Macevičius Feliksas 19231946
Macevičius Zigmas ?1945
21. Šliužiai:
Galinauskas Antanas, Antano 19261945
Liaudenskas Antanas 19201944
Mažeika Bronius, Kazio 19121945
Mažeika Vladas, Kazio 19191945
Pilypas Bronius, Adomo 19221945
Volskis Petras, Jono 19101945
22. Šilai:
Docka Aleksandras 19281951
Jakutis Feliksas 19231951
Jankauskas Alfonsas 19231951
PARTIZANAI, VEIKĘ 19411944
Ariogalos apylinkėse veikė Raudonieji partizanai, vadovaujami gruzino G. Dvaladzės, pasivadinę Už Tėvynę. Didelių žygių nenuveikė, gal tik kad sudegino Čėkuvoje suvežtus pašarų kūgius ir nušovė vieną policininką, ėjusį aplankyti Bielskio kalną. Jiems atrodė, kad jų ieško. Kai kurie ariogališkiai, jiems prijautę, juos rėmė, pvz.: Račkiai (vyras ir žmona), Povilaičiai (abu), S. Rišas, R. Rainys ir kt. Platino antifašistinius lapelius. Kartą jie dienos metu ėjo per Žąsinų k. Policija juos užklupo. Susišaudę atsitraukė, bet per susišaudymą žuvo drasusis žąsinietis, nubėgęs pažiūrėti kaip šaudosi, padavinėjęs šovinius.
Partizanų bunkeris Daugeliškių miške
1948 Daugeliškių miškas buvo dar jaunuolynas, dabar baigiamas kirsti. Tų metų pavasarį, vadovaujant A. Meškauskui-Alyčiui, dalyvaujant P. Bartkui, Gynėvės intako-griovos krante išsikasė 3×2 m duobę. Darbą prižiūrėjo P. Bartkus-Danyla. Žemę bėrė į tekančio upelio vandens srautą naikino pėdsakus. Čia slėpėsi Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio gen. štabo virš. P.Bartkus iki žūties 1949, Leonas Grigonis-Kalnius iki žūties 1950 m. Užmaskuota taip: apsodino eglaitėm, apdengė samanom, velėnom. Vėdinimas išvestas į dvi puses kelis metrus nuo bunkerio, po medžiais. Dangtis iš lentų sukalta dėžė, panaši į piltuvą malūne, kur pilami grūdai. Dėžė užpilta žemėm ir eglių spygliais. Atkeltas skruzdėlynas, papiltas šalia angos. Uždarant angą, savaime užsipildavo visi plyšeliai, rėmo dangtis. Padarytame bunkeryje apsigyveno ne iš karto, paliko gamtai užbaigti maskavimo darbus. Niekas nežinojo esant čia bunkerio. P. Bartkus nė vieno į savo bunkerį nekviesdavo, išskyrus Žemaitį (Vytautą) ir ryšininkę Elvyrą Pliupelytę (Zitą). Kai P. Bartkus 1949 žuvo, vadovavimą ir bunkerį perėmė Grigonis. Tarp Grigonio ir Meškausko vyko ginčas nenorėta, kad bunkeris būtų parodytas ryšininkei Pranevičiūtei (Jurgiukas). Ji bunkerio išdavikė. Grigoniui buvo reikalinga med. pagalba sirgo plaučiais. Ji leido peniciliną savaitę. Prieš išsiskiriant žadėjo susitikti 1950-07-22, atnešti korespondenciją iš Tauro ir Dainavos apygardų. 1950-07-22 rytą Kauno garnizonas bunkerį apsupo. Enkavedistų buvę daug, atvažiavę net su tanketėm. Nežinantis bunkerio atidaryti negalėjo. Partizanai suprato: išsivadavimo nėra. Susisprogdino.
Marytė Pranevičiūtė po to nuvyko pas Ramanauską-Vanagą, išsidavė ir žuvo.
Žuvo:
1. Leonas Grigonis, gim. 1905, LLKS gen. štabo virš., mokytojas nuo Rokiškio.
2. Meškauskas Aleksas, gim. 1922, ūkininkas nuo Krakių.
3. Tomkus Juozas, gim. 1924.
4. Kuzmickas Vytautas, gim. 1930, iš Duogių k., partizanas nuo 1949.
Banga, pavardė nežinoma. Meškausko giminių rūpesčiu ties bunkeriu pastatytas kryžius.
PARTIZANŲ KAPINĖS
Partizanų palaidojimo vieta buvo 3 km į vakarus nuo Ariogalos, 300400 m nuo Žemaičių plento, Dubysos krante, prie pušynėlio, netoli Melnitėlės upelio, įtekančio į Dubysą.
Vietinių senbuvių pasakojimu partizanai ir pasipriešinimo dalyviai nužudyti ir užkasti 19441945 metais. Užkasti dviejose duobėse (2x3x2,5 m), 2,5 m gylyje. Duobės atkastos 1990 birželio mėn. Atkasant dalyvavo prokuratūros darbuotojai. Ekspertų apskaičiavimu rasti 52 palaikai, mažiausia dviejų moterų. Visos kaukolės sužalotos, sutrupintos, kojų ir rankų kaulai sulaužyti. Vieno rankos surištos viela. Skeletai sudėti iš dalių, nufotografuoti. Į duobes buvo metama ne vienu metu. Sumetę neužkasdavo, uždengdavo eglių šakomis. Ant tų šakų vėl mesdavo. Kiti nužudytieji buvo užkasti KGB kieme Vytauto gt. 84, 86, 88. Dabar ši vieta užstatyta sandėliukais. Čia buvo pastatytas kryželis. Jį dažnai tekdavo atstatyti, nes naktimis kažkas jį vis išraudavo.
1990-08-25 Ariogalos kapinėse perlaidoti 54 palaikai. Vieno Antano Rimkaus parvežti iš Intos, jis ten nužudytas. Antri iš Zvėgių (prie Ilgižių) miško, spėjama Alf. Ožakausko: ar jis nuo žaizdų mirė, ar nusišovė? Surastas odinis diržas atiduotas Kauno tremtinių sąjungos muziejui.
Buvusi stribynė
Verdėlupio g., Dubysos krante pastatyti kryžiai. Ariogalos kapinėse 1991 m. partizanams pastatyta koplyčia, pašventinta kun. A. Svarinsko. Pastatė V. Smitrius su sūnumi Gediminu. Kolyčios stelose įrašytos 200 žuvusių pavardės. Verdėlupio g. žuvusiems už laisvę pastatytas meniškas kryžius.
PARTIZANŲ KOPLYČIA
Koplytėlė žuvusiems Ariogalos apyl. partizanams, pastatyta 1981-08-03. Architektė Asta Cikaitė-Rusinienė. Koplyčią pastatė V. Smitrius su sūnum. Užsakė Raseinių rj. Tremtinių klubas Garsas vad. A. Vizbaras).
Virš koplyčios metalinis kryžius, papuoštas ornamentais, vidaus sienose stelos su žuvusių partizanų pavardėmis. Koplyčia stovi toje vietoje, kur palaidoti atvežti 53 partizanų palaikai.
(K. Ališauskienė)
PASKISTUONYS
Paskistuonių k. į piet. nuo Ariogalos, prie ButkiškėsSeredžiaus kelio, už Butkiškės 2 km, 2 kiemai, 7 gyv.
PAŠILAUPYS
Pašilaupio k. nuo Ariogalos į pietryčius, prie Juodžių miško, prie Šilaupės upelio, nuo Ariogalos 8 km. 8 kiemai, 19 gyv.
Pašilaupio vardo kilmė sietina su žodžiu šilas, vieta prie šilo, vietovė netoli Šilo miško.
Pašilaupio k. žuvo partizanas J. Tomkus, gimęs 1924 m., jo tėvas žuvo 1941 Rainiuose.
PAŠTAS
Senojo pašto šiandien nėra išlikę. Jis stovėjo dabartinės parduotuvės vietoje, tolokai nuo dabartinio pašto.
1940 m. Ariogalos pašte buvusi telefono stotis aptarnavo tik 39 telefono aparatus, iš kurių butuose 29. Šiuo metu retas Ariogalos gyventojas neturi telefono. Pašte dirba 4 darbuotojos.
PAŠVENTUPYS
Pašventupio k. yra 14 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos, deš. Dubysos krante. 4 kiemai, 11 gyv.
Kaimo pavadinimas kilęs nuo upelio Šventupio, tekančio per kaimą į Dubysą. Matyt, tyras, gaivus, švarus vanduo lietuviui buvo kaip šventas daiktas.
Vardo kilmė iš liet. šventas esantis Dievo malonėje, pašvęstas, šventintas (LKŽ). Žodis sudarytas iš priešdėlio pa-, žodžio šventas+upė.
Lietuvoje su žodžiu šventas upių ar ežerų pavadinimų daug: Šventoji (Anykščiuose, Darbėnuose, Jiezne. Smalininkuose), Švenčius, Šventežeris, Šventaduonis (jo vanduo kaip duona), net miestelis Šventežeris.
PATAKLĖLIAI
Pataklėliai 5 km nuo Ariogalos, prie kelio į Betygalą. 1 kiemas, 1 gyv.
PEČELIŪNIENĖ-Kumpikevičiūtė Lina
G. 1956-07-10 Ariogaloje. 1974 baigė Ariogalos vidurinę m-klą, įstojo į Vilniaus universitetą, įsigijo lietuvių k. ir literatūros specialybę. Pradėjo dirbti Vilniaus Mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje. Darbas nekūrybinis, nepatiko. Nuo 1990 m. pradėjo dirbti atsikūrusiem Lietuvos aide korespondente. Dar besimokydama 11 klasėje išsispausdino du pirmuosius kūrinėlius Moksleivyje. Dalyvavo vyro dėdės Povilo Pečeliūno teisme. Su vyru Sauliumi gaudavo iš dėdės LK kroniką, Aušrą, Alma mater. 1987 dalyvavo pirmajame mitinge prie Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kur buvo minimas gėdingas Ribentropo-Molotovo paktas. Dalyvavo 1988 vasario 16 d. demonstracijoje. Bibliotekos dir. reikalavo, kad parašytų pareiškimą išeiti iš darbo. Nerašiau, nebuvo už ką atleisti. Iki 1990 spausdinosi Sąjūdžio žiniose, Respublikoje, Vasario 16 ir kt.
Augina dukras Mėtą ir Liepą. Vyras Saulius Pečeliūnas buvo 1989 m. atkurtos demokratų partijos pirmininkas, Kovo 11-osios akto signataras, Seimo narys.
PETKEVIČIUS Juozas
Gimė 1931-08-01 Kalniškių k. 1949 baigė Ariogalos vid. m-klą, įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fak. Čia subūrė Ariogalos gimnazijos mokinius studentus į Vieningosios darbo sąjungos organizaciją. Vėliau į ją įstojo ir kitų aukštųjų m-klų studentai. Juozas išrenkamas šios organizacijos pirmininku. 1952 suimamas ir nuteisiamas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Išvežamas į Igarką. Grįžo 1961 m. 1964 m. baigė Vilniaus elektromechanikos technikumo neakivaizdinį skyrių, baigęs įstojo į Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakarinį fak. 1970 m. gavo inžinieriaus diplomą. Dirbo Panevėžio gelžbetonio g-kloje, vėliau Panevėžio šiluminiuose tinkluose. Žmona Aleksandra, duktė Irena provizorė, Rita elektromechanikos inžinierė.
PETRAUSKAS Leonardas
Gimė 1928 Tilindžių k., Betygalos apyl. 1939 baigė Nedolės pr. m-klą. 1950 buvo pašauktas į kariuomenę. Nėjo. Slapstėsi. 1953 m. pavaišintas vienos pažįstamos mergaitės mamos kopūstais, buvo suimtas be sąmonės. Nuvežtas į Vilnių tardyti. Atvežtas į Ariogalą, kad parodytų, kur partizanų bunkeriai. Sutiko parodyti, manydamas, kad gal vežant galės pabėgti. Nemanė, kad vedžios prisirišę virve. Neparodė, tada parvežė atgal į Ariogalą. Miestely netikėtai atėmė iš sargybinio šautuvą ir šoko bėgti. Per susišaudymą žuvo kareivis. Nuteisė sušaudyti. Motina, sužinojusi, kad sūnus atsisakė rašyti malonės prašymą, padedama saugumiečių, pati parašė. Nuteisė 25 m. lagerio. Atbuvęs bausmę, grįžo į Ilgižius, bet Ilgižių apyl. pirmininkas Urbonas nesutiko priimti. Grįžo į Kazachstaną, kur praleido tremties laiką. Į Lietuvą sugrįžo tik 1989 m. išbuvęs tremty 39 metus. Nusipirko butą Kaune ir gyveno iki mirties 2000 liepos 7 d. Palaidotas Seniavos kapinėse. Parašė Atsiminimus, 56 mašinraščio puslapiai. Iš ten sužinome: Mane išdavė Krasauskaitė iš Lenčiukų, grįžęs nesutikau.
PETRAUSKAS Zenonas
Gimė 1950 m. Baigęs Ariogalos vid. m-klą, studijavo VU teisę, 1975 baigė. 1982 socialinių m. dr. Po studijų dirbo Mokslų akademijoje, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų inst. 19951996 Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo (ESBO) misijos Ukrainoje teisės ekspertas. 19992001 ESBO misijos Kosove teisės patarėjas. Nuo 1998 ESBO Susitaikymo ir arbitražo teismo sutaikytojas. Lietuvos nacionalinio valstybingumo atkūrimas 1918, 1919 metais monografijos autorius. Knygos Diplomatinė teisė bendraautorius.
PIKELIENĖKaminskaitė Lionė
Gimė 1952-03-14 Butkiškėje. Lankė Butkiškės pr., Vozbutų 8-metę, Ariogalos vid. m-klą. 1970, baigusi vid., mokėsi Kauno ž. ū. t-me. 1998 baigė LŽŪA. 19761980 dirbo Tarybinio artojo kol. buhaltere, 19811983 Šiaulių ligoninės vyr. buh. pav., 19841986 Batniavos (Kauno) t. ū. buh., 1987 VĮ Kulautuvos tub. san. vyr. buh. Vyras Vladas agronomas, dukra Nomeda (gim. 1972) Vilniaus Juventus gimnazijos dir. pavaduotoja, sūnus Šarūnas (gim. 1977) darbininkas, Giedrimas moksleivis.
PIRMININKAI
Ariogalos miesto vykdomojo komiteto pirmininkai, vėliau seniūnai:
1. Urbonas Kazys
2. Radžiukynas
3. Kubilius Česlovas
4. Stoškus Viktoras
5. Aputis Arvydas
6. Gurevičius Kazys
7. Valiušis Albertas.
PIRTIS
Iki 1991 m. pirtis veikė Šaltinio g. Kai ji buvo privatizavo ir paversta gyvenamu namu, Ariogaloje pirties nebeliko. Žmonės eina į Gėluvoje esančią pirtį arba prausiasi namų sąlygomis.
PLEMBARKAS
Tuo vardu buvo vadinamas vandens malūnas prie Dubysos dabar neveikiantis (ž. Daugirdai).
PLEMBERGAS
Gyvenvietė 3 km nuo Ariogalos, deš. Dubysos krante. 19 kiemų, 43 gyv. T. Daugirdo dvaro lankoje palaidota apie 280 rusų karių, dvaro sode apie 100. Visi jie žuvo 1915 m. Kapų niekas neprižiūrėjo. Kapų padaugėjo po šio karo, bet jau vokiečių. Ir visi užmiršti.
PLIKIAI
Plikių k.yra 12 km nuo Ariogalos, prie AriogalaČekiškė kelio. Stambi gyvenvietė. Buvęs kolūkio centras. Šiandien ten 106 kiemai, 275 gyv.
PLIKIŲ VAIDUOKLYNĖ
Kartą Plikių k. pas Misevičių j
aujoje pasikorė Bakanauskas. Gal nuo to, gal ne nuo to, bet jaujoje velnias tupėdavo. Kartą žmonės ėjo linų minti. Mynė jaujoj. Durys švyst, ir atsidarė. Visi lauk. Lipdami per tvorą susidraskė. Ir Misevičius buvo, ir žmonės. Visi išsigando. Pati ir mirė. Misevičiaus pati. Paskui kiaulės ėmė pjautis. Po to ėjo žmonės su žvakėm, su šventais daiktais. Ir kad ėmė sienom kažkas lakstyti. Kad lėkė tie žmonės iš jaujos. Tą jaują sudegino malkom. Bakanauską užkasė po medžiu ant kalniuko. Ir ant to kalniuko vaidindavosi. Kalniuką vaiduoklyne vadino.
Pasakojo A. Buivydienė, 1967, Žąsinų k., užr. V. Š.
PLONIENĖ-NANARTAVIČIŪTĖ Danutė
G. 1968-12-30 Ariogaloje. 1986 baigė Ariogalos vid. m-klą, 1991 Klaipėdos konservatoriją.
Klaipėdos muzikinio teatro aktorė-solistė.
POCIŪNAI
Pociūnų k. tarp Skapiškio ir Mituvos k., prie Mituvos upelio, apie 3 km nuo autostrados, 7 km į vakarus nuo Ariogalos. 2 kiemai, 6 gyventojai. Kaimo pavardinė kilmė.
PONIATOVSKIS Stanislovas Augustas (17321798)
Paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. 1764 m. Rusijos carienė Jekaterina II privertė Lietuvos-Lenkijos seimą rusų kariuomenės apsuptoje Varšuvoje išrinkti jai ištikimą lenką Poniatovskį. Nuo tada krašte šeimininkavo Rusijos atstovas kunigaikštis M. Repjinas. Poniatovskis buvo gerų norų žmogus, gabus ir gerai išauklėtas, bet silpno būdo. Jo valdymo trisdešimtmetis (17641795) laikomas mūsų praeity kaip ūkio ir kultūros atgimimo laikotarpis. Tada (1792-04-12) ir suteikė jis Ariogalai Magdeburgo teises ir herbą (ž). Poniatovskis literatūros, teatro, meno mecenatas.
PUIDOKAS Aleksandras
Gimė 1928 Vozbutų k., Juodaičių apyl., Jurbarko r., ūkininkų šeimoje. 1950 baigė Ariogalos vid. m-klą. Kelis metus mokytojavo. Baigęs Dailės institutą, dirbo kultūros ministerijoje ir kitose įstaigose. Išleido: Eime grybauti, Miškų ir pievų vaistingieji augalai, Vaistiniai augalai sodybose ir kt. Bendradarbiavo Mūsų soduose, Valstiečių laikraštyje, Giriose, Literatūroje ir mene ir kt.
PUTRIAI
Putrių k. yra 5 km nuo Ariogalos į p., už autostrados. 16 kiemų, 28 gyv.
PUSTAPOLIS
Viensėdis 15 km nuo Ariogalos į šiaurę, 2 km nuo AriogalosPaliepių kelio. 1 kiemas, 2 gyventojai.
|