Kaimas 7 km nuo Ariogalos, prie Ario­ga­la–Pernarava kelio. Per kaimą teka Taurupys (kitas Taurupys prie Ariogalos), kaimo gyventojai iškeldinti, laukus apso­dinant obelimis. Ūkius apėmė sodininkystės tary­binis ūkis. Liko 10 kiemų, 26 gyv.

 

Padarg­upiuose gimė poetė Z. Gai­žaus­kaitė-Vokie­taitienė (1951), išlei­dusi apie 10 knygelių vaikams.

 

Padargupių k. gyventojai iki 1948 m.

 

1. Blusius Juozas,

2. Budrys Antanas,

3. Budrys Mykolas,

4. Čepas Stasys,

5. Gaižauskas Bronius,

6. Gudžius Antanas,

7. Gulbinas Juozas,

8. Džiaugys Juozas,

9. Džiaugys Pranas.

10. Karašauskas Stasys,

11. Kuilčiauskas Juozas,

12. Pocius Antanas,

13. Pacius Kazys,

14. Povilaitis Antanas,

15. Povilaitis Bronius,

16. Povilaitis Stasys,

17. Raziulis,

18. Viščius Antanas,

19. Viščius Kazys,

20 Viščius Matas,

21. Višinskas Kazys,

22. Žiaukas Stasys,

23. Liaudenskas Juozas.

 

 

Kaimas į vakarus nuo Ariogalos, už Dubysos, 5 kiemai, 5 gyventojai.

 

 

Kaimas už Butkiškės, apie 12 km nuo Ariogalos, į Juodaičių pusę, 1,5 km į rytus nuo Kylupių k. 11 kiemų, 20 gyv. Pagau­santy gimė rašytojas J. Savickis (ž).

 

 

Pagynėvio k. 10 km į šiaurę nuo Ario­galos, nuo Paliepių 3 km. 10 kiemų, 18 gy­ventojų. Pagynėvio k. laukuose yra buvę senkapiai. Seniau, baudžiavos lai­kais, čia buvusios ir kartuvės. Šioje vie­toje dvarininkai ar jų tar­nai (užvaizdai) plak­davę baudžiau­nin­kus, kitus net pakar­davę ir čia pat palai­dodavę.

 

 

1. Ylius Julius, Vinco 1923–45-02-15.

2. Ylius Vytautas, Vinco 1925-45.

3. Mykolaitis Feliksas, Antano 1922-1944-12-16.

4. Mykolaitis Matas, Antano 1914 –1944-12-16 subadytas durtuvais.

5. Mykolaitis Stasys, Juozo 1917–1944-12-16.

6. Mykolaitis Vaclovas Antano, 1920-1944, prie Betygalos subadytas durtuvais.

7. Montvilaitė Ona 1890–1944-12-16, sušaudė rusų kareiviai.

 

 

Pagojaus t. ū. pagrindinė ūkininkavimo kryptis – veislinių galvijų (Lietu­vos juod­margių) ir kiaulių auginimas. 1951 m. buvo 77 karvės, 1961 – 285 karvės. 1955 buvo 444 kiaulės, 1960 – 1412 kiaulių. Buvo Plembergo, Lesčių, Gėluvos skyriai. Tary­binio ūkio direktorius – J. But­ke­vičius. Plembergo skyriaus ve­dėjas – J. Lašas, Lenino ordininkas.

 

 

Pajakališkės k. už Dubysos, už Šalti­nėlio. 8 kiemai, 10 gyv. Pajakališkės k. gimė Pranas Čižas.

 

 

Pakarklių k. į pietus nuo Butkiškės, prie Karklės upelio, įtekančio į Gausantę.
7 kiemai, 12 gyventojų.

 

 

Paliepių gyvenvietė – 12 km į šiaurę nuo Ariogalos, 30 km nuo Kėdainių, 14 km nuo Krakių, prie Paliūtės upelio. Miškinga apylinkė, čia Lapkalnio-Šilainio miškai. 1923 buvo 558 gyventojai, 1953 – 303, 1996 – 480. Apie 1923 m. buvo pastatyta 4 kompl. m-kla, paštas, policijos punktas, ke­lios parduotuvės, net restoranas, didžiu­lė lentpjūvė, motorinis malūnas. 1754 pa­statyta medinė šv. Kry­žiaus vardo medinė bažnyčia. Pastatyta pačių parapijiečių lėšomis, nes fundatorius nenustatytas. 1840 ji padidinta, paskirtas kunigas, tapo Betygalos filija. Šiuo metu kunigo neturi, aptarnauja Betygalos kle­bo­nas. Bažnyčia liaudies architektūros for­mų, stačiakampio plano, vienavė, su mažais bokšteliais, duris dengia žemas prie­angis su 4 kolonų porti­ku (atviru prie­an­giu su kolonomis). Šven­to­riuje trijų aukš­tų varpinė. Aplink baž­nyčią kapinės, einančios į nuolydį. XIX a. buvo m-kla, prie­glauda. 1853 m (Valančiui vys­kupaujant) buvo 16 mok. Pirmoji m-kla įsteigta 1916 m., pirmasis mokytojas .

V. Ci­­bulskis. Vėliau buvo įsteigtas II kompl. 1921 buvo 58 mok., 1932 – 77, šiandien – 77, senesniais laikais yra buvę virš šim­to. Nepriklau­so­mybės laikais, sakydavo – prie Smetonos, buvo veiklūs šauliai, turėjo gerą chorą, dūdų orkestrą, buvo geri savi­veiklininkai.

 

Tiek B. Kviklys, tiek J. Brigys pasakoja, kad Paliepiai vardą gavę nuo čigono ro­man­tiškos meilės ūkininkaitei. Jie susiti­kinėdavę po liepa, bet, tėvui neleidus ves­ti, jis ją nužudęs „po liepa“ ir likę pava­di­nimas, kiti spėja, kad pirmasis pa­si­statęs trobesius po liepomis, iš čia kilęs vardas. Kaip ten bebuvę, bet vardas gra­žus, tam kraš­tui charakteringas. Šiuo metu mo­kyk­lai vadovauja gabus ir ener­gingas direk­torius B. Siliūnas, m-kla turtinga moko­mąja medžiaga.

 

 

1945 sausio mėn. Lapkalnių miške parti­zanai buvo įsikasę bunkerius. Daliniui vadovavo pusk. V. Pabarčius. Partizanus iš­davęs Paliepių gyventojas Urbonas, pa­si­prašęs leidimo į namus pasikeisti baltinių. Partizanai kėlėsi į naujus bunkerius. Juos besikeliančius apsupo keli šimtai rusų bei „istrebitelių“ dalinys, atvestas Urbono. Daug vyrų iš apsupties prasiveržė. Rusai daužė tuščius bunkerius. Išsilaisvinę par­tizanai puolė rusus. Mūšis tęsėsi 4–6 val. Pava­kariais rusai pasitraukė. Partizanai nete­ko 22 vyrų. Žuvo vadas V. Pabarčius. Prieš mir­tį prašė: „Vyrai, aš mirštu, nu­šaukite ma­no arklius“. Jis juos labai mylėjo. Nu­šovė. Lavonus rusai vežiojo po Palie­pius, Ariogalą, Kėdainius, Josvainius. Nuvežė lavonus apnuogintus. Rusai rūbus nu­dras­kė nuo sušalusių lavonų. Kad būtų baisiau mūsų žmonėms stebėti. Gal išsigąs ir neis į miškus, o patys į juos suvarę. 1944 m. liepos 6 d., eidama namo, prie Palie­pių miško alėjos žuvo Paskerdumio pr. m-klos mokytoja Anelė Martinaitytė, vie­nuolė. Rusų kareiviai įpykę šaudė kiekvieną su­tiktąjį. Taip buvo įpykę ant lietuvių parti­zanų. Rusai grįždami į Paliepius taip elgėsi.

 

 

1903 Paliepiuose įsteigta pr. m-kla. Ją įkūrė ūkininko troboje. 1933 pastatyta dviaukštė medinė m-kla, vėliau atidaryta gimnazija. 1953 – vidurinė m-kla, 1963 reorganizuota į aštuonmetę. 1991 per­kelta į naujas buvusio darželio patalpas. Šian­dien ji-pagrindinė m-kla. Mokyklai suma­niai vadovauja dir. B. Siliūnas. Jo iniciatyva m-kloje intensyviai diegiamos informacinės technologijos. Gauna para­mos iš tarp­tau­tinių fondų. 2003 – 76 mo­kiniai, 12 mokytojų, iš jų 2 metodininkai, 3 vyr. mo­ky­tojai. Veikia lėlių teatras, darbščiųjų rankų, kompiuterinio raštin­gumo,  literatų, sporto, gamtininkų būre­liai. Mokykloje lankosi žurnalistas J. Kojelis ir verslininkas L. Kojelis (JAV).

 

 

Paliepiukų k. yra 9 km nuo Ariogalos,
3 km nuo Paliepių. 4 kiemai, 6 gyv.

 

 

Paliūnės k. 3 kiemai, 6 gyventojai. Vardo kilmė sietina iš liet. paliūnė, paliūnis „vieta prie liūno, pelkės kraštas; šlapia, drėgna pel­kėta vieta“ (LKŽ, 9, 267)

 

 

Stribo M. Bariso knygelėje „Paskutinis šūvis” (išl. 1976), skirtoje kulkos neiš­ven­gusį miškinių išdaviką išgarsinti, yra mela­gingų teiginių, sąmoningų nutylėjimų, sie­kiant apjuodinti Raseinių, Kėdainių apsk. apylinkėse besislapsčiusį miškinį Juozą Pa­liūną.

Pasijutęs išduotas, priešų apsuptas, jis degino partizanų būrio dokumentus, ne­prašė priešų malonės, neišdavė draugų. Nusišovė.

 

Knygelėje primygtinai bandoma skai­tytojui įteigti, net miškinių dialogą pra­simanant, kad J. Paliūnas buvęs dvari­nin­kas. Bet nurodoma, kad jis kilęs iš Tilin­džių kaimo, netoli Ariogalos. Dvarininkas iš kai­mo, ne iš dvaro. Nutylima, kad jis buvo pus­va­lakininko Juozo Paliūno gausios šei­mos atžala. Ūkininkavo jis minėtame kai­me, bandė nesikišti į hitlerininkų pjau­tynes su staliniečiais. Nutylima, kad stri­bai jį užpuolė, išardė jų gyvenamą namą, įsi­rengė jame sau būstinę, o jį patį išvežė į Betygalą. Dvaras ir jo likimas pateko per brolienę Stefą Paliūnienę. Tai ji nusipirko netoli Tilindžių kaimo buvusį Žibulių dvarą, kai grįžo iš Amerikos į Lietuvą su kapšu pinigų. Ją buvo vedęs minėto miškinio brolis melioratorius Kazys Paliūnas. Išvežė į Sibiro vergiją Kazį ir Stefą 1941 m. birželį, išvežė tada apylinkės pirmininkui Vaitie­kūnui užrodžius dar ir minėto dvaro ūkvedį Vladą Paliūną. Nuo to laiko ir atsirado Juozo Paliūno priešiškumas stalinizmui ir stali­niečiams. Jau po karo išvežė į Sibirą dvare ilgiau ūkvedžiavusį Mečių Paliūną. Juozas Paliūnas taipogi buvo tame dvare ūkvedys, bet nuo kada ūkvedžiai tampa dvari­nin­kais, norėtųsi paklausti lengvai titulus dalinančio raštininko Bariso.

Iš „Kėdainių garsas“, 1990 rugpj. 30

„Patal­ki­ninkaukime istorijai“, Soteras Ragauskas.

 

 

Kair. Dubysos intakas, įtekąs į Dubysą ties Kunigiškiais, 29,5 km nuo jos žiočių. Teka per Grajauskų, Pagojo, Nolėčių, Le­liušių, Pataklėlių k. Vardo kilmė sietina su liet. palios – užakusių ežerų vietoje didelės pelkės, tyrumai (LKŽ IX 265)

 

 

Kaimas už Milašaičių, 2 km į š. v. nuo Ariogalos. Palukščio k. 9 kiemai, 26 gyv.

Vardo Palukštys šaknis lukšta kil­dinama iš liet. lukštynas, lukštynė – vieta, kur auga daug lukštų (LKŽ VII 681). Lukšta – pelkinė puriena (Caltha palustris).

 

 

1976 m. panaikinti šie kaimai: Ada­tiškių, Ąžuolytės, Čėkuvos, Mari­jo­navos, Paulinavos, Semeniškių, Zactiškių vs., Žalandžių vs.

 

 

Ariogalos kaimiškosios seniū­nijos seniū­nė. Gimė Pane­vėžyje 1943-11-18. 1950 pradėjo lan­kyti Žąsinų pr. m-klą. 1961, baigusi Ario­galos vid. m-klą, įstojo į LŽŪA. 1966, baigusi akade­miją, dirbo Vilniaus Tarp­ra­joniniame susivienijime „Liet. že­mės ūkio technika“ agronome. 1970 ište­kėjo, vyrą pašaukus į kariuomenę, Mask­voje dirbo ekonomiste, 1972–1978 vyr. in­ži­­niere, o nuo 1978 – Raseinių MSV ekono­miste, inžiniere, juriskonsulte. Nuo 2000 – Ario­galos seniūnijos seniūnė. Ario­galos seniū­nija – di­džiau­sia rajone. Jos teritorija – beveik 30000 ha, 4800 gyventojų, 96 kaimai. Todėl reikia viską aprėpti, suprasti, išsiaiškinti, visus pažinti, visur suspėti. Labai vertina bendravimą su žmonėmis. Išsirinko 12 vi­suo­meninių seniūnų, aštuo­niose stam­biau­siose gyvenvietėse įsteig­tos kaimo bend­ruo­menės, lapkričio pab. organizuojama pa­dė­kos diena: seniūnas dėkoja savo pa­gal­bininkams kaimuose. Įsteigtos padė­kos taurės. Taure „Šau­niau­sia Ario­galos seniūnijos visuo­meninė seniū­nė“ apdovanota D. Kau­pai­tienė iš Didžiulių, o Z. Dubinskui iš Pa­lie­pių įteikta taurė „Šauniausias Ario­galos seniū­nijos kaimo bendruomenės vadas“. R. Pan­kienės planuose pagrindiniai punktai: kad turėtų daugiau lėšų, kad būtų normalūs į gyven­vietes keliai, kad gyvenvietės būtų asfal­tuotos, apšviestos, kad žmonės norėtų tvarkingiau, gražiau gyventi, kad vyrai ne­gertų, nesiskųstų dėl mažmožių.

 

Duktė Aušrinė (1973) baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, įgijo ma­gistrės laips­nį, dirba Vilniaus AB „Limeta“.

 

 

Parapijinis komitetas įsisteigė 1917 m. gruodį, dar Lietuvoje vokiečiams oku­pan­tams neišsikrausčius. Jo būstinė buvo Taurupio k. ūkininko Sirvydo bute. Ko­mi­teto nariai: Navickas Jonas iš Šliužių k., Sirvydas Antanas iš Taurupio k., Digrys Juozas iš Semeniškių k. Jis davė pradžią valsčiaus savivaldybei. Tiek į Parapijinį komitetą, tiek vėliau į rinktą savivaldybės valdybą gyventojai žiūrėjo su baime. Taip jie okupantų buvo išgąsdinti.

 

 

Parceliacija – žemės dalijimas atskirais skly­pais. 1922 m. paskelbus žemės refor­mos įstatymą, ŽŪM – jos matininkai nusa­vin­tus plotus (iš rusų nusisavintų ir dvarų) išmatavo ir suskirstė ref. įstatyme numa­tyto dydžio sklypais, kurie buvo išdalinti bežemiams ir mažažemiams. Pirmiausia že­mę gavo savanoriai – taip jiems buvo ža­dėta, paprastai jiems išskirdavo 12–15 ha. Išparceliuota 11 dvarų – 8567 ha. Dva­rininkams buvo palikta 80 ha, kas liko, išdalino. Vėliau dvarininkams leido valdyti iki 150 ha. Tuo pačiu laiku žmonės kėlėsi iš kaimų į vien­kiemius. Kėlimasis ėjo labai pamažu. 1930 m. Ariogalos vlsč. dar buvo 9 kaimai, kurie nenorėjo ar negalėjo keltis. Juose gyveno 186 ūki­nin­kai.

 

 

1. Andraitris Kazys, Stasio (1918–1944). Gimė  Rajinciškiuose, ūkin. šeimoje, žuvo gruodžio mėn. Grajauskų mūšyje.

2. Armonas Antanas-Vasaris (1926–1948). Gimė Milašaičiuose, žuvo prie Kalupių, rastas ne­gy­vas ant arklio.

3. Barkauskas Kazys (1918–1945). Gimė Paja­kališkiuose, sušaudyti Pigai­niuo­se visi keturi broliai prie kryžiaus, pasta­tyto 1928 Lietuvos Nepriklausomybės de­šimt­mečio proga. 1945 m. draugai čia pa­so­dino keturis ąžuolus, o 1988 – paminklas.

4. Barkauskas Mečislovas (1927–1945), Barkausko K. brolis.

5. Barkauskas Vytautas (1924–1945), Barkausko K. brolis.

6. Barkauskas Zenonas (1917–1945), Barkausko K. brolis.

7. Beišys Kazys, Stasio 1932–1948 Mila­šai­čiuose, stovyklavo Diržioniuose (Bety­gala) pas ūkininką Petrą Barauską. Enka­vedistų apsupti traukėsi Žibulių link, žuvo su juo A. Kisielius ir J. Kurmauskas. Kartu žuvo abu šeimininkai.

8. Brazauskas Alfonsas (1920–1947 Bir­bi­liškės miške), kartu žuvo brolis Vytautas, K. Stirbys ir mokytojas iš Veliuonos.

9. Brazauskas Vytautas (1923–1947), Brazausko A. brolis.

10. Budrys Zigmas, Martyno (1920–1945) Surviluose, suimtas 1945 Vozbutų kau­ty­nėse, sušaudytas ties Veliuona.

11. Butkus Zenonas, Prano (1921–1945). Gimė Kal­niškiuose, žuvo 1945-02-15 Lenčių–Zambiškio miške.

12. Digrys Vytautas, Jono (1902–1945). Gimė Ba­ža­valėje, nukankintas Girkalnio kalėjime.

13. Gaižauskas Andrius, Apolinaro (1921–1945). Gimė Negirvoje, žuvo Lenčių miške.

14. Gaižauskas Antanas, Apolinaro  (1912–1945). Gimė Negirvoje, žuvo Lenčių miške.

15. Gaižauskas Simas, Apolinaro (1925–1945). Gimė Negirvoje, žuvo Lenčių miške.

16. Gaižauskas Jeronimas, Apolinaro (1923–1945), žuvo netoli namų kartu su Gudžiu Kaziu.

17. Galinauskas Antanas, Antano (1926–1945) Šliužių k., žuvo Lenčių miške.

18. Galinauskas Stasys, Adomo (1924–1945). Gimė Pagynėvyje, žuvo Rusinuose (Klaipėdos r.)

19. Grabauskas Ignas, Stasio (1924–1945). Gimė Milašaičiuose, dirbo Milašaičių pašte.

20. Gudžius Kazys, žuvo Negirvoje kar­tu su Gaižausku J.

21. Ylius Julius, Vinco (1923–1945) Pagy­nėvio (Šilų) k., žuvo Lenčių miške.

22. Ylius Vytautas, Vinco (1925–1944). Gimė Pagynėvyje, žuvo Ariogaloje, turgaus dieną bėgdamas nuo stribų.

23. Ivoška Kazys, Motiejaus (1920 (1926?)–1945). Gimė Stenioniuose, 1944 mobilizuotas, tų metų pabaigoje pabėgo, slapstėsi, sušaudytas kartu su broliu Pranu.

24. Ivoška Pranas, Motiejaus (1923–1945-01-06). Sušaudytas be teismo su broliu Kaziu.

25. Jokimas Zenonas. Gyveno Pagau­san­tyje. Jo namuose buvo Vaidoto rink­tinės štabas. Suėmė 1948, vežant į lagerį mirė vagone, kūnas išmestas Akmolinsko stoty.

26. Juodaitis Kazimieras (1916–1945). Gimė Di­džiu­liuose, suimtas 1945, žuvo Karagandoje.

27. Juškevičius Tadas, Vlado (1923–1945). Gimė Pagojyje, žuvo Ruseiniuose, Mažeikių sodyboj (Kėdainių apskr.)

28. Juškevičius Vladas, Vlado (1926–1946). Gimė Pagojyje, žuvo kartu su 11 partizanų Labūnavos mūriniame bokšte.

29. Kačiulis Stasys, Vinco. Gimė Negir­voje. Pabėgo iš sovietų kariuomenės, žuvo netoli namų.

30. Kalvaitis Pranas, Stasio (1914–1945). Gimė Butkiškėje, suimtas 1944, sušaudytas 1945-06-01.

31. Kiaukė Antanas, Igno. Gimė 1916 Pa­gynėvy, žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.

32. Kiaukė Jonas, Igno (1912–1945). Gimė Pagy­nėvyje, žuvo karu su broliu.

33. Liaudenskas Antanas (1920–1944). Tarnavo pas ūkininką Gaižauską, žuvo Šliu­žiuose ant Gynėvės ledo.

34. Lukošius Vladas, Vinco (1909–1944). Gimė Grajauskuose, žuvo Grajauskų mūšyje. Bu­vo stalius.

35. Masaitis Stasys (1922–1946). Gimė Negir­voje, žuvo Paliepių miške. Partizanas nuo 1944.

36. Masalskis Boleslovas iš Molupių k.  Žuvo savo namuose, klojime įrengtoje slėp­tuvėje, stribams padegus klojimą. Ap­degusius palaikus žmona palaidojo Lesčių kapinėse.

37. Maselskis Bolesas Antano (1923–1946). Gimė Baukiuose, žuvo sudegintas savo uošvių sodyboje, daržinėje.

38. Mažeika Bronius, Kazio (1912–1945). Gimė Šliužiuose, žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.

39. Mažeika Vladas, Kazio (1919–1945). Gimė Šliužiuose, žuvo kartu su broliu Broniumi.

40. Grigonis Leonas (1906–1950). Gimė Rokiš­kyje, mokytojas, Prisikėlimo apyg. vadas. Lietuvos laisvės sąjūdžio štabo viršininkas. Žuvo Daugeliškių miške 1950- 07-22 su štabo nariais: A. Meškausku, J._Tomkum, V. Kuzmickiu ir partizanu Banga, gindami štabo bunkerį. Žuvimo vietą išaiš­kino V. Smitrius. Pastatytas paminklas.

41. Jaloveckas Stasys, 1924–45, žuvo Daugeliškių miške 45 07 27.

42. Jaloveckas Henrikas. Gimė 1921, žuvo Daugeliškių miške.

43. Kemzūra Aleksandras, Jono (1914 –1944). Gimė Grajauskų k., Lietuvos ka­riuomenės karininkas, žuvo Grajauskų mūšyje, 1944 gruodį.

44. Kostyra Jonas, Antano (1917–1944). Gimė Grajauskų k. LLA karininkas. Vadovavo 1944-12-16 Grajauskų mūšiui. Buvo suimtas. Žuvo 1949-02-16 lagery.

45. Kuzmickas Vytautas, Benado (1930–1950). Gimė Duogiuose (Perna­ravos apyl.), žuvo Daugeliškių miške.

46. Merkys Karolis (1920–1946). Gimė Lenčiuose, žuvo 1946 Lenčių miške.

47. Merkys Vladas. Gimė 1909 Len­čiuo­se, žuvo 1944 – nušautas savo namuose.

48. Meškauskas Alfonsas. Gimė 1928, Ame­rikos dvare, Milašaičių apyl. Mokėsi Klai­pėdos jūreivystės m-kloje šaltkalviu. Partizanas nuo 1947 m.

49. Mykolaitis Feliksas, Antano (1922–1944). Gimė Pagynėvyje, žuvo 1944-12-16 prie Bety­galos, subadytas durtuvais. Kartu žuvo V. ir M. Mykolaičiai.

50. Mykolaitis Vacys, Antano (1920–1944). Gimė Pagynėvyje, žuvo 1944-12-16 prie Bety­galos, subadytas.

51. Mykolaitis Matas, Antano (1914–1944). Gimė Pagynėvyje, kartu žuvo trys broliai.

52. Montvilaitė Ona (1890–1944). Gimė Pagynėvyje, samdinė, sušaudė rusų karei­viai 1944-12-16.

53. Nagreckas Olesa, Antano (1924–1945). Gimė Molupiuose, žuvo Daugeliškių miške 1945-12-27.

54. Pastašauskas Bronius, Mato (1924–1947), Pagynėvyje, mažažemio šeimoj, žuvo netoli namų.

55. Pilypas Bronius, Adomo (1922–1945). Gimė Šliužiuose, žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.

56. Pilipauskas Stasys, Jono. Gimė 1919 Kasiul­kuose. Lietuvos kariuomenės puska­rininkis, žuvo 1944-12-24 Grajaus­kuose. Žmona, laukianti kūdikio, sugebėjo viena pasiimti žuvusio vyro kūną iš mūšio lauko ir jį palaidoti. Didvyrė. Kaip ir Masal­s­kienė (ž).

57. Rimkus Antanas. Žuvo Intos lagery, 1990 palaidotas Ariogaloje.

58. Sabaliauskas Ignas (1927–1947). Gimė Mol­upiuose. Partizanas nuo 1944. Žuvo Preikapiuose pas Bagdoną valgant Kūčias, kartu žuvo J. Puidokas, A. Prel­gaus­kas ir šeimininkų duktė Kazytė.

59. Sabaliauskas Juozas (1920–1946). Gimė Molupiuose, nužudė Kėdainių stribai.

60. Saltonas Anicetas, Juozo (1925–1945). Gimė Butkiškėje, partizano Vilimo būryje dalyvavo Vozbutų mūšyje, suimtas, sušaudytas 1945-06-01 kartu su P. Kal-vaičiu, V. Puidoku, A. Tamošaičiu, J. Vilimu.

61. Sibitis Antanas, Vinco. Gimė 1912–10-44, Rajinciškiuose, žuvo 1944-12-24 Grajauskų mūšyje.

62. Silvestravičius Kazys, Petro. Gimė 1910 Rajinciškiuose, žuvo 1945 Lapkal­nyje, nenustatytom aplin­kybėm. Kari­ninkas.

63. Stašinskas Vincas, Juozo (1919–1945). Žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.

64. Tamošaitis Antanas, Jono, 1923–1945, Butkiškėje. Dalyvavo Vozbutų kau­tynėse. Suimtas. Sušaudytas Vilniuje kar­tu su P. Kalvaičiu, V. Puidoku, A. Sal­tonu, J. Vilimu.

65. Tomkus Juozas, Stasio (1924-1950). Gimė Paši­laupiuose, žuvo 1950-07-22 Daugeliš­kiuose – 5 vyrai.

66. Valaitis Mykolas, Martyno (1907-1950). Gimė Lapkalnyje. Legalizavosi 1949. Vengdamas tremties, vėl pasitraukė į mišką, žuvo 1950-12-28 Guptilčiuose, Pajieslio apyl., Kėdainių apsk.

67. Lenartavičius Zenonas, Antano (1933–1959). Gimė Dratkalnyje, Perna­ra­vos apyl., siuvėjas, partizanas nuo 1952. Žuvo

1959-08-02 Grajauskuose (Betyga­los apyl.), Gai­žausko sodyboje, išduotas.

68. Stoškus Juozas, Juliaus (1928–1953). Gimė Bažavalėje. Žuvo 1953-01-04 gimtajam kaime. Kartu žuvo V. Gu­džiūnas.

69. Meškauskas Aleksas (1922–1950). Gimė Vantainiuose, Krakių vlsč. (Ketur­kiemyje), partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Žuvo 1950-07-22 Daugėliškių miške, LLKS štabe. NKVD iš Kauno apsupo netoli bunkerio. Ilgai kovėsi. Nukautuosius išsivežė į Kauną. Apie V. Kuzmicką pasa­kojo – susisprogdino granata. Meškauskas du kartus išvengė mirties. Jam pavyko prasiskverbti iš apsup­ties žiedo 1946-02-17 Lenčių miške, kai žuvo 24 partizanai, 1946-11-04 Ruseinių k., kur žuvo apie 20 žmonių, sudeginus M. Ma­žeikos sodybą su visa šeima.

70. Vandys Matas (1911–1946), kovojo Ariogalos apylinkėse.

71. Venys Ciprijonas, Antano (1925–1944). Gimė Kalniškiuose, žuvo Vozbutų kautynėse 1944-12. Iš mūšio lauko išnešė brolis Kazi­mie­ras.

72. Vidikas Antanas, Prano (1924–1944). Gimė Kunigiškiuose. Žuvo Grajaus­kų mūšyje prie Pagojo dvaro. Sužeistas pra­siveržė iš ap­sup­ties, pasibaigus šoviniams, susi­sprog­dino.

73. Volskis Petras, Jono (1910–1945). Gimė Šliužiuose, žuvo 1945-02-15 Lenčių miške.

74. Žungaila Kazimieras (1891–1945). Gimė Grajauskuose. Suimtas 1944-12-25 per Gra­jauskų mūšį. Nužudytas pakeliui į Sibirą.

75. Beržinskas Jonas, Kazio (1924–1945). Gimė Kalniškiuose, žuvo 1945-02-15 Lenčių mūšyje.

 

 

(po gimimo metų – žuvimo )

 

1. Baukiai

       Maselskis Boleslovas 1923–1946

2. Bažavalė

       Digrys Vytautas, Jono 1902–1945

       Stoškus Jonas, Juliaus 1928–1950

3. Butkiškė

       Kalvaitis Pranas, Stasio 1914–1945

       1. Saltonas Anicetas, Juozo

       1925–1945

       Stonkus Benadas, Jono 1923–1945

       2. Tamošaitis Antanas, Jono

       1923–1945

       3. Vilimas Juozas 1910–1945

       4. Puidokas Vladas 1923–1945

       1, 2, 3, 4 sušaudyti Vilniuje

4. Daujotėlių k.

       Stašinskas Vincas, Juozo 1919–1945

5. Daugeliškių miške žuvę:

       Tomkus Juozas 1924–1950

       Kuzmickas Vytautas 1930–1950

       Grigonis Leonas 1920–1950

       Meškauskas Aleksas 1922–1950

       „Banga“ – 1950 (pavardė nežinoma)

       Jaugėla Antanas 1915–1950

       Jaloveckas Stasys 1924–1945

       Jaloveckas Henrikas 1921–1945

6. Didžiuliai:

       Juodaitis Kazys 1916–1945

7. Kalniškiai:

       Butkus Zenonas, Pr. 1921–1945

       Venys Ciprijonas, Ant. 1925–1944

       Beržinskas Jonas, Kazio 1924–1945

8. Kasiulkai:

       Pilipauskas Stasys, Jono1919–1944

9. Kunigiškiai:

       Jankauskas Kazimieras 1923–1944

       Vidikas Antanas, Prano 1924–1944

10. Lapkalnis:

       Sibitis Antanas, Vinco 1912–1945

       Valaitis Mykolas, Mart. 1907–1950

       Valaitis Antanas, Martyn. 1922–1944

 11. Lenčiai:

       Merkys Vladas 1907–1944

       Underys Stasys, Prano 1913–1955

 Milašaičiai:

       Armonas Antanas 1926–1948

       Beišys Kazys 1932–1948

       Grabauskas Ignas, Stasio 1924–1945

       Meškauskas Algis 1928–1945

12. Molupiai:

       Masalskis Boleslovas 19.. –1946

       Nagreckas Olesas, Ant. 1924–1945

       Sabaliauskas Ignas 1927–1947

       Sabaliauskas Juozas 1920–1946

13. Negirva:

       Gaižauskas Andrius, Ap. 1921–1945

       Gaižauskas Antanas, Ap. 1912–1944

       Gaižauskas Jeronimas, Ap. 1923–1945

       Gaižauskas Simas, Ap. 1925–1945

       Gudžius Kazys ?–1945

       Kačiulis Stasys, Vinco ?–1945

       Masalskis Stasys 1922–1945

14. Pagynėvys:

       Pastašauskas Antanas, Antano 1924–1947

       Galinauskas Antanas, Antano 1924–1945

       Ylius Julius, Vinco 1923–1945

       Ylius Vytautas, Vinco 1925–1944

       Kiaukė Antanas, Igno 1916–1945

       Kiaukė Jonas, Igno 1912–1945

       Mykolaitis Feliksas, Antano 1912–1944

       Mykolaitis Stasys, Juozo 1917–1944

       Mykolaitis Vacys Antano 1920–1944

       Montvilaitė Ona 1890–1944

15. Pajakališkiai:

       Barkauskas Kazys 1918–1945

       Barkauskas Vytautas 1924–1945

       Barkauskas Zenonas 1917–1945

       Barkauskas Mečislovas 1927–1945

16. Pašilaupiai:

       Tomkus Juozas, Stasio 1924–1950

       Tomkus Stasys ?–1941

17. Rajinciškiai:

       Andraitis Kazys 1918–1944

       Silvestravičius, Kazys, Petro 1910–1944

18. Stenioniai:

       Ivoška Kazys, Motiejaus 1920–1945

       Ivoška Pranas, Motiejaus 1923–1945

19. Survilai:

       Budrys Zigmantas, Martyno 1920–1945

20. Šilainiai:

       Macevičius Feliksas 1923–1946

       Macevičius Zigmas ?–1945

21. Šliužiai:

       Galinauskas Antanas, Antano 1926–1945

       Liaudenskas Antanas 1920–1944

       Mažeika Bronius, Kazio 1912–1945

       Mažeika Vladas, Kazio 1919–1945

       Pilypas Bronius, Adomo 1922–1945

       Volskis Petras, Jono 1910–1945

22. Šilai:

       Docka Aleksandras 1928–1951

       Jakutis Feliksas 1923–1951

       Jankauskas Alfonsas 1923–1951

 

 

Ariogalos apylinkėse veikė „Raudonieji par­ti­zanai“, vadovaujami gruzino G. Dva­la­dzės, pasivadinę „Už Tėvynę“. Didelių žygių nenuveikė, gal tik kad sudegino Čėkuvoje suvežtus pašarų kūgius ir nu­šovė vieną policininką, ėjusį aplankyti Bielskio kalną. Jiems atrodė, kad jų ieško. Kai kurie ariogališkiai, jiems prijautę, juos rėmė, pvz.: Račkiai (vyras ir žmona), Povi­lai­čiai (abu), S. Rišas, R. Rai­nys ir kt. Platino anti­fašistinius lape­lius. Kartą jie dienos metu ėjo per Žąsinų k. Policija juos už­klu­po. Susišaudę atsitraukė, bet per susi­šau­dymą žuvo „drasusis“ žąsinietis, nubė­gęs pažiū­rėti kaip šaudosi, pa­da­vinėjęs šovinius.

 

 

1948 Daugeliškių miškas buvo dar jau­nuolynas, dabar baigiamas kirsti. Tų metų pavasarį, vado­vau­jant A. Meš­kauskui-Aly­čiui, dalyvaujant P. Bart­kui, Gynėvės in­tako-griovos krante išsikasė 3×2 m duo­bę. Darbą prižiūrėjo P. Bartkus-Danyla. Žemę bėrė į tekančio upelio vandens srau­tą – naikino pėdsakus. Čia slėpėsi Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio gen. štabo virš. P.Bartkus iki žūties 1949, Leonas Grigonis-Kalnius iki žūties 1950 m. Užmaskuota taip: apsodino eglaitėm, apdengė samanom, velėnom. Vėdinimas išvestas į dvi puses kelis metrus nuo bunkerio, po medžiais. Dangtis – iš lentų sukalta dėžė, panaši į piltuvą malūne, kur pilami grūdai. Dėžė užpilta žemėm ir eglių spygliais. Atkeltas skruzdėlynas, papiltas šalia angos. Už­da­rant angą, savaime užsipildavo visi plyšeliai, rėmo dangtis. Padarytame bun­keryje apsigyveno ne iš karto, paliko gam­tai užbaigti maskavimo darbus. Niekas nežinojo esant čia bunkerio. P. Bartkus nė vieno į savo bunkerį nekviesdavo, iš­sky­rus Žemaitį („Vytautą“) ir ryšininkę El­vyrą Pliupelytę („Zitą“). Kai P. Bartkus 1949 žuvo, vadovavimą ir bunkerį perėmė Grigonis. Tarp Grigonio ir Meškausko vyko ginčas – nenorėta, kad bunkeris būtų pa­ro­dytas ryšininkei Pranevičiūtei („Jur­giu­kas“). Ji – bunkerio išdavikė. Grigoniui buvo reikalinga med. pagalba – sirgo plau­čiais. Ji leido peniciliną savaitę. Prieš išsiski­riant žadėjo susitikti 1950-07-22, atnešti ko­res­pon­denciją iš Tauro ir Dainavos apy­gar­dų. 1950-07-22 rytą Kauno garnizo­nas bunkerį apsupo. Enkavedistų buvę daug, atvažiavę net su tanketėm. Ne­ži­nantis bunkerio atidaryti negalėjo. Par­ti­za­nai suprato: išsivadavimo nėra. Susi­sprogdino.

Marytė Pranevičiūtė po to nuvyko pas Ramanauską-Vanagą, išsidavė ir žuvo.

 

 

1. Leonas Grigonis, gim. 1905, LLKS gen. štabo virš., mokytojas nuo Rokiškio.

2. Meškauskas Aleksas, gim. 1922, ūkininkas nuo Krakių.

3. Tomkus Juozas, gim. 1924.

4. Kuzmickas Vytautas, gim. 1930, iš Duogių k., partizanas nuo 1949.

   „Banga“, pavardė nežinoma. Meškausko giminių rūpesčiu ties bun­ke­riu pastatytas kryžius.

 

 

Partizanų palaidojimo vieta buvo 3 km į vakarus nuo Ariogalos, 300–400 m nuo Že­maičių plento, Dubysos krante, prie pušynėlio, netoli Melnitėlės upelio, įte­kan­čio į Dubysą.

 

Vietinių senbuvių pasakojimu partizanai ir pasipriešinimo dalyviai nu­žu­dyti ir užkasti 1944–1945 metais. Už­kasti dviejose duobėse (2x3x2,5 m), 2,5 m gylyje. Duobės atkastos 1990 bir­želio mėn. Atkasant dalyvavo prokuratūros darbuo­tojai. Ekspertų ap­skai­čiavimu rasti 52 palaikai, mažiausia dviejų moterų. Visos kaukolės sužalotos, sutrupintos, kojų ir rankų kaulai sulaužyti. Vieno rankos su­rištos viela. Skeletai sudėti iš dalių, nufo­to­grafuoti. Į duobes buvo metama ne vie­nu metu. Sumetę neužkasdavo, už­deng­davo eglių šakomis. Ant tų šakų vėl mes­davo. Kiti nužudytieji buvo užkasti KGB kie­me Vytauto gt. 84, 86, 88. Dabar ši vie­ta užstatyta sandėliukais. Čia buvo pa­sta­­tytas kry­želis. Jį dažnai tekdavo at­sta­tyti, nes naktimis kažkas jį vis išrau­davo.

 

1990-08-25 Ariogalos kapinėse perlaidoti 54 palaikai. Vieno – Antano Rimkaus – par­vežti iš Intos, jis ten nužu­dytas. Antri iš Zvėgių (prie Ilgižių) miško, spėjama – Alf. Ožakausko: ar jis nuo žaizdų mirė, ar nusišovė?  Surastas odinis diržas ati­duotas Kauno tremtinių sąjungos muziejui.

 

 

Verdėlupio g., Dubysos krante pastatyti kryžiai.  Ariogalos kapinėse 1991 m. partizanams pastatyta koplyčia, pašven­tinta kun. A. Svarinsko. Pastatė V. Smit­rius su sūnumi Gediminu. Kolyčios stelose įrašytos 200 žuvusių pavardės. Verdėlu­pio g. žuvusiems už laisvę pastatytas me­niškas kryžius.

 

 

 Koplytėlė žuvusiems Ario­galos apyl. par­tizanams, pastatyta 1981-08-03. Ar­chi­tektė Asta Cikaitė-Rusinienė. Koply­čią pastatė V. Smit­rius su sūnum. Užsakė Rasei­nių rj. Tremtinių klubas „Garsas“ vad. A. Viz­ba­ras).

 

Virš koplyčios metalinis kry­žius, pa­puoštas ornamentais, vidaus sie­no­se stelos su žuvusių partizanų pavar­dė­­mis. Koplyčia stovi toje vietoje, kur pa­lai­doti atvežti 53 partizanų palaikai.

(K. Ališauskienė)

 

 

Paskistuonių k. į piet. nuo Ariogalos, prie Butkiškės–Seredžiaus kelio, už But­kiš­kės 2 km, 2 kiemai, 7 gyv.

 

 

Pašilaupio k. nuo Ariogalos į pietryčius, prie Juodžių miško, prie Šilaupės upelio, nuo Ariogalos 8 km. 8 kiemai, 19 gyv.

Pašilaupio vardo kilmė sietina su žodžiu „šilas“, vieta prie šilo, vietovė netoli Šilo miš­ko.

Pašilaupio k. žuvo partizanas J. Tom­­kus, gimęs 1924 m., jo tėvas žuvo 1941 Rainiuose.

 

 

Senojo pašto šiandien nėra išlikę. Jis sto­vėjo dabartinės parduotuvės vietoje, tolokai nuo dabartinio pašto.

1940 m. Ariogalos paš­te buvusi tele­fono stotis aptarnavo tik 39 telefono aparatus, iš kurių butuose – 29. Šiuo metu retas Ariogalos gyven­to­jas neturi tele­fono. Pašte dirba 4 darbuo­tojos.

 

 

Pašventupio k. yra 14 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos, deš. Dubysos krante. 4 kiemai, 11 gyv.

Kaimo pavadinimas kilęs nuo upelio Šventupio, tekančio per kaimą į Dubysą. Matyt, tyras, gaivus, švarus van­duo lietuviui buvo kaip šventas daiktas.

 

Vardo kilmė iš liet. šventas – esantis Dievo malonėje, pašvęstas, šventintas (LKŽ). Žodis sudarytas iš priešdėlio pa-, žodžio šventas+upė. 

 

Lietuvoje su žodžiu šventas upių ar ežerų pavadinimų daug: Šventoji (Anykš­čiuose, Dar­bėnuose, Jiezne. Smali­nin­kuose), Švenčius, Šventežeris, Šven­taduonis (jo vanduo kaip duona), net miestelis – Šventežeris.

 

 

Pataklėliai 5 km nuo Ariogalos, prie kelio į Betygalą. 1 kiemas, 1 gyv.

 

 

G. 1956-07-10 Ariogaloje. 1974 baigė Ariogalos vidurinę m-klą, įstojo į Vilniaus universitetą, įsigijo lietuvių k. ir literatūros specialybę. Pradėjo dirb­ti Vilniaus Mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje. Darbas nekūrybinis, nepatiko. Nuo 1990 m. pradėjo dirbti atsikūrusiem „Lie­tu­vos aide“ kores­pon­dente. Dar besi­mo­kydama 11 klasėje išsispausdino du pirmuosius kūrinėlius „Moksleivyje“. Dalyvavo vyro dė­dės Povilo Pečeliūno teisme. Su vyru Sau­liumi gau­davo iš dėdės „LK kroniką“, „Auš­rą“, „Alma mater“. 1987 dalyvavo pirma­jame mitinge prie Mickevičiaus pa­mink­lo Vilniuje, kur bu­vo minimas gė­din­gas Ri­bent­ropo-Molo­tovo paktas. Dalyvavo 1988 vasario 16 d. demon­stracijoje. Bibliotekos dir. reikalavo, kad parašytų pareiškimą išeiti iš darbo. „Nerašiau, nebuvo už ką atleisti“. Iki 1990 spausdinosi „Sąjūdžio žiniose“, „Res­pub­likoje“, „Vasario 16“ ir kt.

 

Augina dukras Mėtą ir Liepą. Vyras Saulius Pečeliūnas – buvo 1989 m. atkurtos demokratų partijos pirmi­nin­kas, Kovo 11-osios akto signa­taras, Seimo narys.

 

 

Gimė 1931-08-01 Kal­niškių k. 1949 baigė Ariogalos vid. m-klą, įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fak. Čia subūrė Ario­galos  gimnazijos mokinius – studentus į „Vienin­gosios darbo sąjungos“ organi­zaciją. Vė­liau į ją įstojo ir kitų aukštųjų m-klų studentai. Juo­zas išrenkamas šios organizacijos pir­mi­ninku. 1952 suimamas ir nuteisiamas 25 m. lagerio ir 5 m. trem­ties. Išvežamas į Igar­ką. Grįžo 1961 m. 1964 m. baigė Vilniaus elektro­mechanikos technikumo neakivaizdinį skyrių, baigęs įstojo į Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakarinį fak. 1970 m. gavo inžinieriaus diplomą. Dirbo Panevėžio gelžbetonio g-kloje, vėliau – Panevėžio šiluminiuose tinkluose. Žmona Aleksandra, duk­tė Irena – provizorė, Rita – elektro­mecha­nikos inžinierė.

 

 

Gimė 1928 Tilindžių k., Betygalos apyl. 1939 baigė Nedolės pr. m-klą. 1950 buvo pa­šauktas į kariuomenę. Nėjo. Slaps­tėsi. 1953 m. pavaišintas vienos pažįs­tamos mergaitės mamos kopūstais, buvo suimtas be sąmonės. Nuvežtas į Vilnių tardyti. Atvežtas į Ariogalą, kad parodytų, kur par­tizanų bunkeriai. Sutiko parodyti, many­da­mas, kad gal vežant galės pabėgti. Nemanė, kad vedžios prisirišę virve. Nepa­rodė, tada parvežė atgal į Ariogalą. Mies­tely netikėtai atėmė iš sargybinio šautuvą ir šoko bėgti. Per susi­šau­dymą žuvo karei­vis. Nuteisė sušaudyti. Motina, sužinojusi, kad sūnus atsisakė ra­šy­ti malo­nės pra­šy­mą, padedama saugu­miečių, pati para­šė. Nuteisė 25 m. lagerio. Atbuvęs baus­mę, grįžo į Ilgižius, bet Ilgižių apyl. pir­mininkas Urbonas nesutiko priimti. Grįžo į Kazachstaną, kur praleido tremties laiką. Į Lietuvą sugrįžo tik 1989 m. išbuvęs tremty 39 metus. Nusipirko butą Kaune ir gyveno iki mirties – 2000 liepos 7 d. Palai­do­tas Seniavos kapinėse. Parašė „Atsimi­nimus“, 56 mašinraščio puslapiai. Iš ten sužinome: „Mane išdavė Krasauskaitė iš Lenčiukų, grįžęs nesutikau“.

 

 

Gimė 1950 m. Baigęs Ariogalos vid. m-klą, studijavo VU teisę, 1975 baigė. 1982 socialinių m. dr. Po studijų dirbo Mokslų aka­de­mi­joje, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų inst. 1995–1996 Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo (ESBO) misi­jos Ukrai­noje teisės ekspertas. 1999–2001 ESBO mi­sijos Kosove teisės pata­rė­jas. Nuo 1998 – ESBO Susitaikymo ir arbit­ra­žo teismo su­taikytojas. „Lietuvos nacio­na­linio valsty­bin­gumo atkūrimas 1918, 1919 metais“ mo­no­grafijos autorius. Kny­gos „Diplo­ma­tinė teisė“ bendraautorius.

 

 

Gimė 1952-03-14 Butkiškėje. Lankė Butkiškės pr., Voz­butų 8-metę, Ariogalos vid. m-klą. 1970, baigusi vid., mokėsi Kauno ž. ū. t-me. 1998 baigė LŽŪA. 1976–1980 dirbo „Tarybinio artojo“ kol. buhal­tere, 1981–1983 – Šiaulių ligoninės vyr. buh. pav., 1984–1986 – Batniavos (Kauno) t. ū. buh., 1987 – VĮ Kulautuvos tub. san. vyr. buh. Vyras Vladas – agronomas, dukra Nomeda (gim. 1972) – Vilniaus „Juven­tus“ gimnazijos dir. pavaduotoja, sūnus Šarūnas (gim. 1977) – darbininkas, Gie­drimas – moksleivis.

 

 

 

1. Urbonas Kazys

2. Radžiukynas

3. Kubilius Česlovas

4. Stoškus Viktoras

5. Aputis Arvydas

6. Gurevičius Kazys

7. Valiušis Albertas.

 

 

Iki 1991 m. pirtis veikė Šaltinio g. Kai ji buvo privatizavo ir paversta gyvenamu namu,  Ariogaloje pirties nebe­liko. Žmonės eina į Gėluvoje esančią pirtį arba prausiasi namų sąly­gomis.

 

 

Tuo vardu buvo vadinamas vandens malūnas prie Dubysos dabar neveikiantis (ž. Daugirdai).

 

 

Gyvenvietė 3 km nuo Ariogalos, deš. Dubysos krante. 19 kiemų, 43 gyv. T. Daugirdo dvaro lankoje palaidota apie 280 rusų karių, dvaro sode – apie 100. Visi jie žuvo 1915 m. Kapų niekas neprižiūrėjo. Kapų padaugėjo po šio karo, bet jau vokiečių. Ir visi užmiršti.

 

 

Plikių k.yra 12 km nuo Ariogalos, prie Ariogala–Čekiškė kelio. Stambi gyvenvietė. Buvęs kolūkio centras. Šiandien ten 106 kiemai, 275 gyv.

 

Kartą Plikių k. pas Misevičių j

aujoje pasikorė Bakanauskas. Gal nuo to, gal ne nuo to, bet jaujoje velnias tupėdavo. Kartą žmonės ėjo linų minti. Mynė jaujoj. Durys – švyst, ir atsidarė. Visi lauk. Lip­dami per tvorą susidraskė. Ir Misevičius buvo, ir žmonės. Visi išsigando. Pati ir mirė. Misevičiaus pati. Paskui kiaulės ėmė pjautis. Po to ėjo žmonės su žvakėm, su šventais daiktais. Ir kad ėmė sienom kaž­kas lakstyti. Kad lėkė tie žmonės iš jaujos. Tą jaują sudegino malkom. Bakanauską užkasė po medžiu ant kalniuko. Ir ant to kalniuko vaidindavosi. Kalniuką vaiduoklyne vadino.

Pasakojo A. Buivydienė, 1967, Žąsinų k., užr. V. Š.

 

 

G. 1968-12-30 Ariogaloje. 1986 baigė Ariogalos vid. m-klą, 1991 Klaipėdos konservatoriją.

 Klaipėdos muzikinio teatro aktorė-solistė.

 

 

Pociūnų k. tarp Skapiškio ir Mituvos k., prie Mituvos upelio, apie 3 km nuo auto­strados, 7 km  į vakarus nuo Ario­galos. 2 kiemai, 6 gyventojai. Kaimo pavardinė kilmė.

 

 

Paskutinis Lenkijos ka­ra­lius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. 1764 m. Rusijos carienė Jeka­terina II privertė Lietu­vos-Len­kijos seimą rusų kariuomenės apsup­toje Varšuvoje išrinkti jai ištikimą lenką Poniatovskį. Nuo tada krašte šeimininkavo Rusijos atstovas kuni­gaikštis M. Repjinas. Ponia­tovskis buvo gerų norų žmogus, gabus ir ge­rai išauk­lėtas, bet silpno būdo. Jo valdy­mo trisde­šimtmetis (1764–1795) laikomas mūsų praeity kaip ūkio ir kultūros atgimimo laikotarpis. Tada (1792-04-12) ir suteikė jis Ariogalai Magdeburgo teises ir herbą (ž). Poniatovskis – literatūros, teatro, meno mecenatas.

 

 

Gimė 1928 Vozbutų k., Juodaičių apyl., Jurbarko r., ūkininkų šeimoje. 1950 baigė Ariogalos vid. m-klą. Kelis metus moky­to­javo. Baigęs Dailės institutą, dirbo kul­tūros ministerijoje ir kitose įstaigose. Išlei­do: „Eime grybauti“, „Miškų ir pievų vais­tin­gieji augalai“, „Vaistiniai augalai sody­bose“ ir kt. Bendradarbiavo „Mūsų soduo­se“, „Valstiečių laikraštyje“, „Girio­se“, „Literatūroje ir mene“ ir kt.

 

 

Putrių k. yra 5 km nuo Ariogalos į p., už autostrados. 16 kiemų, 28 gyv.

 

 

Viensėdis 15 km nuo Ariogalos į šiaurę, 2 km nuo Ariogalos–Paliepių kelio.
1 kiemas, 2 gyventojai.