MAŽOJI
ARIOGALOS ENCIKLOPEDIJA
Vytautas Šulskis
M
MAČIANSKIENĖ Konstancija
Gimė 1941 Prienų r., Skriptiškių k. 1960 baigė Marijampolės 2-ąją vid. m-klą, 1962 Marijampolės ped. m-klą ir pradėjo dirbti Ilgižių ašt. m-kloje.
1963 m. Ariogalos vid. m-klos pr. kl. mokyt. 1980 Baigė VVPI, įsigijo biologijos mokyt. spec. 19831998 dir. pavad. ugdymo reikalams.
Mirė 1999-11-08, palaidota Ariogaloje.
MALŪNAI, BUVĘ PRIEŠ KARĄ PRIE DUBYSOS
Atstumas nuo žiočių, km
1. Bubių |
129,5 |
2. Mirskiškių |
12 |
3. Bernotų |
122,2 |
4. Dengtilčių |
118,8 |
5. Burkšių |
116 |
6. Darbučių |
108 |
7. Žem. Padubysio |
101,8 |
8. Zakeliškių |
82,3 |
9. Kušeliškių |
68,2 |
10. Bralinskų |
60,7 |
11. Novininkų |
53,4 |
12. Maslauskų |
48,5 |
13. Plembarko |
29,2 |
14. Kvanto |
26 |
15. Kiluvos |
10,7 |
16. Padubysio |
4,9 |
Visų malūnų užtvankos drauge kėlė vandenį apie 25 m. Tuo būdu naudojama tik 1/4 kritimo. Po karo malūnų girnas suko jau elektra. Kai kurie malūnai nuseno. Kvanto buvo susprogdintas.
MANKŪNAI
Mankūnų k. yra į 12 km nuo Ariogalos, tarp Žemaičių plento ir autostrados, kaime 27 kiemai, 59 gyventojai.
MARŠALAS
1. Vid. a. karaliaus pareigūnas, prižiūrėjęs arklius; karaliaus asmens ir raitosios sargybos tvarkytojas.
2. Iš Liet. metraščio [Bychovco kronikos]: Man atrodo, kad tam tiktų Vytenis, kuris tarnavo pas mano tėvą maršalu [V. 1971, 66 psl. ]
3. Kai kurių valstybių kariuomenių aukšt. kar. laipsnis.
4. [Lenkijoje] Seimo [nuo 1919] ir Senato [19191939] pirmininkas.
MASAITIS Lionginas Alfredas
Gimė 1949-10-24 Juodaičiuose, Jurbarko r. Tėvai Alfonsas Masaitis ir Vladislava Bukauskaitė ūkininkai. 1964 baigė Juodaičių aštuonmetę m-klą, įstojo į Panevėžio hidromelioracijos technikumą, jį baigęs 1968, įgijo hidromechaniko specialybę. Dirbo Raseinių MSV vyr. inžinierium. 19681970 tarnavo kariuomenėje. 1971 vedė. Žmona prekybininkė, dukra Aušra dirbo Ariogalos gelžbetonio kadrų inspektore, dukra Birutė mokėsi LŽŪA, ekonomistė. 19711985 vyr. inž. kontrolierius, nuo 1985 Ariogalos gelžbetonio generalinis direktorius. 1987 baigė LŽŪA, ekonomistas.
MASALSKIS Martynas
Gimė 1858-11-27 Baukiuose, mirė 1954-09-27 Panevėžyje. Lietuvių muzikos instrumentų meistras. Savamokslis. Lietuvoje ir gretimuose kraštuose pastatė apie 50 vargonų. Vertingiausi Kražiuose, Pumpėnuose, Skirsnemunėje, Švenčionyse, Vaškuose. Pagamino m-kloms apie 500 fisharmonijų.
MATAI
Senovėje vartoti ariogaliečių matai:
Aršina 71,12 cm
Centneris 50 kg
Colis 25,40 mm
Dešimtinė [80x30 sieksnių]
Gorčius skysčių ar biralų saikas, arti 3 litrų
Kapa 60 vienetų
Saikas 6 gorčiai (6,49 litro)
Sykelis apie 17 litrų indas biralams
Pūras javų kiekio matas, lygus 24 gorčiams
Puspūris pusė pūro
Sieksnis 2,113 m. Tai tarpas nuo žemės iki tos vietos, kurią žmogus, nepasistiebęs pasiekia iškeltos į viršų rankos pirštų galais, arba tarpas tarp į šalis ištiestų rankų pirštų galų (apie 2 m)
Sieksnis dvišakas prietaisas žemės ilgiui matuoti
Sieksnis didelė liniuotė (dailidėms)
Sieksnis ant mestuvų apmestas siūlų kiekis
Uolektis ilgio matas, lygus atstumui nuo alkūnės iki pirštų galų (6671 cm)
Žmonėse sieksnis sudaro tris uolektis
Svaras lietuviškas 365,47 g
Svaras rusiškas 400 g
Svaras vaistinės 350,8 g
Valakas 21,850 ha
MAZILIAUSKAS Antanas
Gimė 1954-05-16 Paaluonio k. (Kėdainių r.). 19611965 Paaluonio pr. m-kla, 19651969 Juodgirio aštuonmetė m-kla. 19721977 LŽŪA. 1979-1983 Maskvos sąj. hidrotechn. ir melioracijos MTI aspir. Vandentvarkos k-dros asist. 1983-1985 vyr. dėstyt., 1985-1988 Blindos (Alipo) aukšt. nacion. m-klos Darbų organizavimo k-dros ved. 1988-1997 LŽŪA Vandentvarkos k-dros doc. 2003 Vandens ūkio ir žemėtvarkos fak. dekanas.
MEŠKAUSKIENĖ Regina
Gimė 1952 m. Baigusi Ariogalos vid. m-klą mokėsi Vilniaus kooperatiniame techn. Įsigijo buhalterės spec. Dirbo buhaltere įvairiose įstaigose. Nuo 2001 Ariogalos miesto seniūno specialistė.
MIESTAI DUBYSOS SLĖNY
1. Lyduvėnai 76,6 km nuo žiočių
2. Bazilioniai 121
3. Betygala 46
4. Ugioniai 41
5. Ariogala 27
6. Butkiškė 21
7. Seredžius 0
MIESTELĖNŲ VALDYBA
Miestelėnų valdyba mesčianskaja uprava.
Baudžiavos laikais Ariogaloje buvo rusų valdininkas, jam priklausė valdybos būstinė su raštine. 1863 sukilėliai visus raštinės dokumentus sudegino. 1876 iš Petrapilio atvažiavo valdininkas, surašė Ariogalos gyventojus ir jų valdomus sklypus, išdavė žemės mokesčiams mokėti lapus, atskyrė miestelio gyventojus nuo Ariogalos dvaro ir įkūrė miestelėnų valdybą, tuomet vadinamą Mesčianskaja uprava. Valdybos pirmuoju viršaičiu buvo Joselis Zivas, sekretorius Žibolius.
MIKALAVA
Kaimas 10 km nuo Ariogalos į Raseinių pusę, važiuojant autostrada, kairėje, netoli Verėduvos. Teka upelis Mituva. 6 kiemai, 11 gyv.
MILAŠAIČIAI
Kaimas 12 km nuo Ariogalos, 15 km nuo Raseinių, 1,5 km nuo Dubysos deš. kranto. 109 kiemai, 257 gyv. 1923 m. buvo 33 sodybos, 191 gyv.
Jau 1528 m. Lietuvos kariuomenėje pirmą kartą minimi Milašaičiai, kurių bajorai turėjo atlikti karinę prievolę. Milašaičiai priklausė Gandingos apskričiai (Gandingos dvaras, gyv. yra 7 km nuo Plungės. Jeigu tai ta vietovė. V. Š.). Dvaras priklausė Daujotams.
1786 m. Januška-Januškevičius pastatė medinę bažnyčią. Kitą koplyčią buvo įruošęs dvarininkas Pliuševskis.
Milašaičiai buvo Betygalos filija, priklausė Betygalos valsčiui, šiandien Ariogalos. 1936 m. turėjo 1548 katalikus. Dabartinė Milašaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia pastatyta 1855 m., jai 1867 buvo paskirtas kunigas. Medinė. Turi liaudies architektūros bruožų, stačiakampio plano, su dviem bokšteliais. Šventoriuje yra kapinės. 19031905 m. remontuota, suveržtos sienos. Šiuo metu bažnyčia kunigo neturi, aptarnauja Betygalos klebonas.
19611962 m. čia kunigavo žymus kapucinas Tėvas Stanislovas.
Milašaičiai-bažnytkaimis buvęs, kolūkio centras. Kultūros namai, biblioteka, felčerių-akušerių punktas, pradinė mokykla. 1961 m. rugsėjo 1-ąją Tėvas Stanislovas įžengė į šią parapiją. Lygumos. Šį kartą jis turi tikrą kleboniją. Bet kokią: sunykusi, susmukusi troba išimtais langais, be krosnies, įlūžinėjusiomis grindimis, prakiurusiomis sienomis. Tai buvusi špitolė. Šiaip taip apsitvarko: ant stogo užmeta kelis tolio ritinius, užtaiso grindų skyles keliuose kambariuose, užkamšo sienas, krosnies vietoje pasistato buržuiką, kuri vėliau neapsaugos net nuo pirmųjų šalčių. Medinė bažnytėlė, statyta 1786 metais, reikalauja remonto. (...) Po gero mėnesio pakelia kastuvą, apkasa taką, vedantį nuo kelio iki bažnyčios šventoriaus: žmonėms bent nereikės malti rudens purvo. Tada tarsi perkūnas iš giedro dangaus: atgriūna partinė-profsąjunginė komisija. Kas leido? Prašome nesavavaliauti. Neapykantos banga pribloškia: nejaugi nuo šiol šitaip bus puolamas kiekvienas jo judesys? Nieko nepadarysi: anais metais Ariogalos kompartijos poste buvo itin akylas ideologinio darbo aktyvistas. Nuojauta sakė: ilgai Milašaičiuose neužsibus (A. Juozaitis, Tėvas Stanislovas, 1995, 93 psl.).
Prie Milašaičių Dubysa vandeninga ir giloka, teka tarp stambių akmenų. Milašaičiuose buvo septynmetė m-kla, dabar tik pradinė.
MINELGA Bronius
Gimė 1911-11-09 Padargupiuose, mirė 1969-12-31 Kaune. Teismo med. specialistas. Docentas (1945), 1939 baigęs VDU, jame dėstė, 1944-1951 buvo teismo medicinos katedros vedėjas. Kai atėmė docento vardą, persikėlė į Šiaulius. Parašė darbų, pasiūlė mikrometodą alkoholio kiekiui kraujuje nustatyti. Okupacijos metais šelpė, globojo ir palaidojo komunistų persekiojamą savo mokytoją J. Čaplinską.
MIRONČIKAITĖ Nijolė
Gimė 1941 Kaune. 1959 baigė Ariogalos vid. m-klą. 1963 baigė konservatorijoje J. Rudzinsko kursą. 1964 priimta į Šiaulių dramos teatrą (su 65 rb. alga). Suvaidino 100 vaidmenų, surežisavo 8 spektaklius. 2004 m. šventė 40 m. kūrybinio darbo scenoje jubiliejų. Režisavo Ž. Anijo pjesę Generolai su sijonais, J. Smulio Pulkininko našlė, Ž. Kokto Baltieji tėvai ir kt.
MITUVA
Kaimas apie 1012 km į vakarus nuo Ariogalos, prie Mituvos upelio, prie JuodaičiųKeryvų kelio. 18 kiemų, 35 gyv.
MOKYKLA
Pirmųjų rašytinių žinių apie mokyklą Ariogaloje randame 1579 m. dokumentuose. Seniausia pradinė mokykla, kurioje mokėsi 8 mokiniai, įkurta 1820 metais.
1907 m. įsteigiamos atskiros valdinės berniukų ir mergaičių mokyklos.
1918 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, mokyklai iš Ariogalos dvaro buvo skirti 2 ha žemės su sodu; mokykla įsikūrė Bunakovo dvare (dabar Maironio g.).
1927 m. balandžio 30 d. Ariogalos valsčiaus savivaldybei perduotas Ariogalos dvaro sklypas Nr. 21 Ariogalos mokyklai steigti (netoli senųjų Ariogalos kapinių), nes Bunakovo dvaras, mirus savininkui, baigė griūti, o parką iškirto. 1930 m. suremontavus šį pastatą, buvo perkelta Ariogalos mokykla.
1935/1936 m. m. pradėjo veikti septintasis skyrius, kuris buvo kaip parengiamoji gimnazijos klasė. Jį baigę mokiniai turėjo laikyti stojamuosius visų mokomųjų dalykų egzaminus. 1944 m. rugpjūčio mėnesį traukdamiesi vokiečiai sudegino Ariogalą. Nebeliko ir šios mokyklos.
1944 m. rudenį Ariogalos pradinė mokykla (IIV skyriai) perkeliama į bažnyčios klebonijos patalpas, o Čėkuvos dvare įsikuria Ariogalos progimnazija. 1949 m. ši mokykla jau gimnazija. Naujos mokyklos statybai buvo skirta 1,8 mln. rublių.
1956 m. Ariogalos mokykla persikėlė į dabartinį pastatą M. Melnikaitės (dabar Vytauto) gatvėje. 1958 m. pastatytas 8 klasių priestatas, o 1972 m. antrasis priestatas su valgykla ir sporto sale.
1995 m. pavasarį Ariogalos vidurinė mokykla šventė 50 m. jubiliejų. Į mokyklą grįžo daug buvusių mokytojų, moksleivių. Mokytoja Dolorosa Berteškaitė išleido jubiliejinį mokyklos leidinį laikraštį Paukščių takas.
Nuo 20032004 m. m. mokyklai vadovauja direktorius Arvydas Stankus ir dvi pavaduotojos ugdymui Ingrida Jankauskienė ir Marytė Kvietkuvienė.
Mokykloje dirba 25 buvę šios mokyklos abiturientai.
Ariogalos vidurinę mokyklą yra baigę žymūs veikėjai ir specialistai: Valdemaras Sarapinas buvęs Lietuvos Respublikos karo atašė JAV, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius; Vidmantas Gulbinas fizikos mokslų daktaras; Juozas Mickevičius mokslininkas, chirurgas; Stanislava Žiaukienė (Maziliauskaitė) Kauno technologijos universiteto docentė; Artūras Stanevičius kunigas; Arvydas Liepa kunigas.
ARIOGALOS gimnazijos (vidurinės mokyklos) direktoriai
1. Grigaitis Petras |
1944-1945 |
2. Stankūnas Rapolas |
1945-1946 |
3. Čepas Romas |
1946-1947 |
4. Bukauskas Juozas |
1947-1949 |
5. Andreika Mečislovas |
1949-1950 |
6. Gailiūnas Bronius |
1950-1951 |
7. Pliopys Vytautas |
1951-1952 |
8. Sadauskas Kazys |
1952-1953 |
9. Sabotaitienė Valerija |
1953-1955 |
10. Ringys Pranas |
1955-06-11 |
11. Čepas Kazys |
1955-1112 |
12. Steniulienė Ona |
1956-0107 |
13. Digrys Domas |
1956-0708 |
14. Kaminskas Petras |
19561965 |
15. Žvirblis Petras |
19651998 |
16. Balčaitienė Regina |
19982003 |
17. Stankus Arvydas |
20032005 |
MOLUPIAI
Molupių k. yra 10-12 km į rytus nuo Ariogalos, už autostrados. 18 kiemų, 35 gyventojai. Molupiuose 1924 gimė partizanas Viktoras Nagreckas, žuvo 1945-12-17 Daugeliškių miške.
MONKUS Juozas
Joachimas Juozas Monkus [Moncevicz], gimė 1808 prie Ariogalos. Kunigas. 1863 m. buvo Telšių klebonas, rašinėjęs lietuviškai. 18651967 buvo nutremtas prie Gardino bernardinų bažnyčios ir nuolatinėje policijos priežiūroje. 1867 slapta grįžo į Telšius, bet rusų caro valdžios vėl nubaustas ir iki 1871 m. spalio 26 d. išbuvo Gardine, iš kur buvo leista persikelti į Raseinius, taip pat policijos priežiūroje. 1885 buvo Barstyčiuose filialistu, bet rusų nubaustas, kad pasikvietė į atlaidus Alsėdžių altaristą kun. Praną Mažeiką, negavęs caro valdžios leidimo. 1898 dar kartą rusų baudžiamas už katalikiškus ir lietuviškus (Kražių bažnyčios reikalu) pamokslus.
MORKUS Pranas
Gimė 1893 Kasiulkų k., mirė 1946 Šiaurės Dvinos Velso lagery. Teisininkas. Dirbo VRM Kėdainių, Kauno, Panevėžio m. ir apskrities viršininku. Jo keturvėjinę poeziją spausdino Gairės. Krivulė, Keturi vėjai. Poezijos neišleido. 2001 rugsėjy Kasiulkų k. buvusiam dvarely buvo atidengta paminklinė lenta. Šventėje dalyvavo sūnus dailininkas, vaikaitis Jonas Morkus, vertėjas, TV darbuotojas.
MORKUS Juozas
Mokytojas. 1908 Ariogaloje buvo įsteigta Lietuvių Saulės draugijos Ariogalos skyriaus pr. m-kla. Pirmasis mokytojas buvo J. Morkus. Saulės mokykloje buvo dėstoma lietuvių k. J. Morkus buvo veiklus, energingas mokytojas, palaikė glaudžius ryšius su rašytoju J. Savickiu. (ž)
MORKUS Vladas
Gimė 1897 Kasiulkaimyje. 1919 išėjo tarnauti savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigė karo mokyklą, kariavo fronte su lenkais. Po karo tarnavo pasieny Perlojoje ir Marijampolėje. Vėliau perėjo į aviaciją, išmoko skraidyti, buvo oro žvalgas. Jis pirmasis lietuvis, atlikęs šuolį su parašiutu.
Kapitonas Vladas Morkus pirmąjį šuolį parašiutu atliko 1926 sausio 26 d. Kaune. Lietuvos karo aviacijos lakūnai neseniai buvo įsigiję itališkus Salvator (Gelbėtojas) parašiutus. 1930 m. Ūkininko skaitymai nr. 5 pirmojo šuolio atlikėjas vaizdžiai papasakojo savo įspūdžius: Žiūriu į žemę: ji gana toli, už 600 metrų. Tikrinu paskutinį kartą automatiškai atsidarančią parašiuto virvutę. Visokios mintys, žinoma, labai greitos veržiasi galvon
malkų žmonai nepriskaldžiau. Aš stengiuos jų nesileisti. Atsidarys, neatsidarys?.. Na, jeigu ir neatsidarys
Atleidžiu ranką ir pajutau, kad po kojom tuščia, rodos, į šalto oro duobę smunku. Ir tuoj akimirkoj pasidarė aišku, kad lėktuvui jau pasakyta sudiev. Staiga kažkas už apykaklės pastvėręs stipriai papurtė ir virš galvos pasirodė didžiulis skėtis. Žiūriu žemyn: žemė dar toli, bet kritimo nebejaučiu. Bežiūrėdamas pastebėjau, kad pradžioj pamažu, o juo tolyn, vis greityn žemė bėga prie manęs. Staiga kojom atsitrenkiu į žemę, neišlaikau ir griūnu.
Išėjęs iš karo aviacijos, dirbo Prekybos pramonės ir amatų rūmuose. Aktyviai dalyvavo Lietuvos aeroklubo veikloje, buvo išrinktas iždininku. 1935 kaip Lietuvos aeroklubo atstovas kartu su V. Žemkalniu-Landsbergiu dalyvavo Tarptautinės aviacijos sporto federacijos (FAJ) konferencijoje Dubrovnike (Kroatijoje), kur be kita ko, balsavo už tai, kad SSSR būtų priimta į FAJ narius. 1941 birželio 14 suėmė, išvežė, kalėjo Sverdlovsko sr., lageryje prie Losvės upės. Ten ir mirė.
Lietuvos aidas, 1993-01-26
MSV
1954 m. pradėjo kurtis Raseinių MSV. Technika talkininkavo kol. žemės ūkio darbams. 1963 po respublikinės teritorinės reorganizacijos, Ariogaloje paliekama MSV centras, Raseiniuose skyrius. Nuo 1964 pradeda sausinti pelkes, drenuoti laukus, rauti krūmynus, kalkinti dirvas. 1966 pradėta žemes melioruoti. 1970 jau buvo numelioruota 53850 ha.
Dirbančiųjų skaičius nepastovus. Vasarą virš 1500, valdyboje dirbo virš 1000 darbuotojų. iš jų valdymo ir inžinieriai-techniniai darbuotojai, baigę aukštąjį ar specvidurinį 160, mechanizatorių 259, vairuotojų 190, darbininkų 280, sezoninių darbininkų 160. 1967 Raseinių MSV bazėje buvo įkurta respublikinė perspektyvių darbo metodų mokykla. 1975 pastatyta gelžbetonio konstrukcijų gamykla. 1980 traktorių K‑700 remonto dirbtuvės. 1984 sukurtas 250 vietų autoūkis. 1978 pastatytas 236 butų Verdėlupio gyvenamųjų namų kvartalas su 140 vietų vaikų lopšeliu-darželiu, parduotuvė.
MSV turi 420 vietų koncertų, sporto salę, 70 vietų poilsio namus su 100 vietų valgykla Juodkrantėje.
1972 susiburia vyrų choras, meno vadovas A. Vizbaras. 1981 prie Dubysos įvyko respublikos choro šventė melioratoriaus prizui laimėti.
Ilgametis MSV vadovas A. Siudikas.
|