|
MAŽOJI
ARIOGALOS ENCIKLOPEDIJA
Vytautas Šulskis
K
KALENDA Česlovas
Gimė 1938 Keryvuose. Mokėsi Girkalnio vid. m-kloje. Baigęs įstojo į Vilniaus universitetą. Tapo dėstytoju, parašęs disertaciją, gavo mokslų kand. laipsnį (dabar daktaro). Parašęs ir išleidęs tokias knygutes: Kaip atsirado ir vystėsi sąmonė, Dorovės samprata, V., 1981.
Suteiktas profesoriaus vardas.
KALNIŠKIAI
Kalniškiai yra 3 km. nuo Ariogalos Kadangi jie yra dveji, tai žymimi I, II. Kalniškiai II yra į Raseinių pusę, už Plembergo. 1923 buvo 24 sod. ir 121 gyv., dabar 4 sod. ir 5 gyv. Sena gyvenvietė, čia surasta nemaža senienų: reto tipo plati uždara žalvarinė apyrankė, kurios vidurinioji praplatinta dalis papuošta eglutės raštu. Apyrankės skersmuo 8,5 cm., plotis 8 cm. Apyrankė priskirtina laikui apie 500 pr. Kristų IIIV a. Antkaklė viela apvyniota galais, kurios vienas galas baigiasi ąsele, antras kableliu ir VVI a. grynai lietuviško tipo šaukštinė antkaklė.
Kalniškiai I yra už Dubysos, žvelgiant nuo miesto į p. 22 sod., 39 gyv.
KAMINSKAS Vytautas
Gimė 1928-05-02 Taurupio k. Mokėsi Ariogalos pr. m-kloje, 1944 įstojo į Ariogalos gimnaziją, ją baigęs 1949 įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fak. Priklausė studentų org. VDS (ž). 1952-09-05 suimtas iš IV k., nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties.
Tardymo metu (1952) atėjo prokuroras paagituoti, kad prisipažinčiau. Jis sako: Atvirai prisipažinkite, tėvynė motina jums baismę sušvelnins. Vytautas atsakęs: Vokietijoje po karo buvo tokie plakatai: Tėvynė jums atleidžia, tėvynė jūsų laukia. Grįžkite, padėkite statyti socializmą! Jie grįžo, o motina tėvynė juos pasodino į kalėjimą. Prokuroras piktai paklausė: Iš kur žinai? Aš su jais sėdžiu.
Kalėjo Intos lagery, dirbo kasyklose. 1956 spalio mėn. buvo amnestuotas ir grįžo. Grįžęs padavė pareiškimą tęsti studijas KPI. Rektorate atsakė: šiemet per vėlai. Kitais metais nepraėjo mandatinės komisijos teistas. Buvo gerai pažįstamas su rektoriaus Baršausko sūnumi, gyvenančiu Vilniuje, prašė užtarti, gal pavyktų įstoti. Sūnus tėvo prašė, bet šis atsakęs, kad prieš partiją nieko negalįs padaryti. Parašė skundą Chruščiovui, bet atsakymo negavo. Taip ir liko nebaigtos studijos.
Dirbo Jonavos durpyne vyr. energetiku, iš kur išėjo į pensiją. Žmona Genovaitė mokytoja, baigusi Šiaulių ped. inst. Sūnus Eugenijus elektrikas, Rolandas vairuotojas, Vilma bibliotekininkė.
KAPAS-RŪSYS
Ariogalos deš. šone yra kapas, kuriame palaidoti Gėluvos dvarininkų Chlevinskių ainiai, iš kurių pareina Vanda Pilsudskaitė-Chlevinskienė, mirusi 1910 m. Ant rūsio pastatytas 1877 m. gražus keturkampio formos paminklas, iš visų pusių apdėtas balto marmuro lentomis, kuriose užrašai lenkų k. (ž. Chlevinskiai).
KAPINĖS SUŠAUDYTŲ ŽYDŲ KAPINĖS
Kairiame Dubysos krante už Verdėlupio gatvės, nuo kurios eina betoniniai laiptai žemyn. Kapinaitės aptvertos geležine tvorele, vidury paminklai su lietuviškais ir hebrajiškais tekstais, nurodančiais sušaudytųjų skaičių. Lietuviško paminklo lentelėje užrašyta, kad čia sušaudyta 750 žydų, o A. Eidintas knygoje Lietuvos žydų žudynių byla nurodo, kad 1941-08-2809-02 buvo sušaudyta 662 žydai.
SENKAPIAI
Gėluvos k. yra senkapis. Kapinės sunykusios. Tik medžiai rodo, kad čia būta kapinių. Kapinėse stovėjo koplytėlė, buvo laikomos pamaldos, melsdavosi Čėkuvos ir Gėluvos dvarininkai ir baudžiauninkai. Koplytėlės seniai nėra. Ilgą laiką sukrypę kryžiai rodė čia buvus kapines. Kolūkis čia buvo įrengęs degalų sandėlį, lyg nebuvo kur vietos.
ŠližiųPagynėvio k. lauke, A. Galinausko buvusioje žemėje, yra buvę kapeliai, vadinami Senkapiais. Pasakojama, kad juose stovėjusios kartuvės, kur kardavo nusikaltusius ponams baudžiauninkus. Čia juos ir palaidodavo.
Lietuviai nuo seno kapinių vietą parinkdavo ant kalniuko, sausoj vietoj gerai matoma, privažiuojama. Mėgo apsodinti medžiais: liepom, topoliais, beržais, kapinių pakraščius eglėmis.
Rusų karių kapinės
Įrengtos šalia senųjų kapinių. Kapinių vidury paminklas stovinčio kario su ginklu statula. Tai tipiška statula, dažnai sutinkama rusų karių kapinėse. Kariai perlaidoti iš miestelio skverelio tarp ligoninės ir ambulatorijos. Rusai po karo mėgo laidoti karius miestelio centre. Kapinės prižiūrimos.
Senosios Ariogalos kapinės
Vytauto g. gale, kairėje pusėje. Kapinių vidury T. Daugirdo koplytėlė. Kapinių šone, Dubysos pakrantėje stovi koplytėlė tremtiniams, partizanams ir politiniams kaliniams.
Naujosios Ariogalos kapinės
Už girininkijos, važiuojant plentu į Raseinius, dešinėje. Įrengtos 1980. Naujosios kapinės skiriasi nuo senųjų paminklų skirtingumu: nėra masyvių statinių, paminkliukai įvairesnės formos. Senosiose kapinėse randama epitafijų, naujose jų jau nėra. Neturtingi mūsų kaimiečiai mirusiems statydavo kryžius. Jei išgalėdavo ąžuolinius, gražiai išpjaustinėtus, su saulėmis, meniškais drožiniais, vargingesni kas kaip išgalėjo. Naujose Ariogalos kapinėse kryžių mažai statoma. Jei pastatyti, tai jau meniški.
Žydų kapinės
Žydų kapinės yra už Dainų slėnio, perėjus kabančiu tilteliu per Dubysą, pasukus į kairę, Dubysos pakrantėje. Žydai savo kapines rengdavo už upelio sanitariniais sumetimais. Tai įprasta nuo amžių saugantis nuo epidemijų. Kapinės apaugusios dideliais medžiais, paminklai išvartyti, mažai jų ir belikę. Paminklai tipiški viršuje suapvalintos cementinės plokštės.
KAZLAUSKAS Jonas
Gimė 1924 m., įšventintas kunigu 1949. Ilgametis Ariogalos parapijos klebonas, išbuvęs Ariogaloje virš 30 metų. Gyvena Šiauliuose. Jo kunigavimo metu kunigystę pasirinko net trys jaunuoliai.
KENSTORTAS Sebastijonas
Sebastijonas Kenstortas Ariogalos tijūnas ir Žemaičių žemės teisėjas. Jį 1602_m. liepos 9 d. Šiluvos, Pašušvio ir kt. dvarų savininkė S. Vnučkienė, kaip įsūnį, sesers Elenos (Helenos) sūnų, testamentu paskyrė savo valios vykdytoju. Testamentas rašytas Lioliuose.
KEJĖNAI
Kaimas 15 km nuo Ariogalos, 13 sod., 30 gyv.
KERYVAI
Kaimas 13 km nuo Ariogalos į Raseinių pusę, prie Žemaičių plento. 24 kiemai, 62 gyventojai. Keryvuose gimęs filosofas profesorius Č. Kalenda.
KILUPIAI
Kaimas už 8 km Ariogalos Juodaičių vieškeliu, 50 kiemų, 109 gyv.
KIŠONAS Antanas
Gimė 1933 Butkiškėje, poetas. Baigęs Ariogalos vid. m-klą, įstojo į LŽŪA, įsigijo agronomo specialybę. Dirbo Ukmergės, Kėdainių, Raseinių r. kolūkiuose. Buvo įstojęs į Kauno jaunųjų rašytojų sekciją. Jo eilėraščius spausdina Raseinių r. laikraštis Naujas rytas. Gyvena Ariogaloje.
KIRKŠNOVĖ
Kair. Dubysos intakas, įteka į Dubysą ties Bielskio kalnu, nuo Ariogalos 3 km. Atstumas nuo žiočių 32,5 km, ilgis 24,2_km, upe per sek. prateka 500 litrų vandens, baseino pl. 83,9 kv. km. Kirkšnovės deltoje žadėta daryti prieplauką, dugną išgrįsti akmenimis, kaip tai buvo padaryta prie Birutkalnio kapanicoje. Vardas kildinamas iš kirsna, prūs. kirsnan juodas, sen. ind. juodas, tamsus. Panašių vardų Lietuvoje nemaža: Kirsna (Kalvarijos ap.), Kirkšnoupis (Plungė), Kirkšnys ( (Žeimeliai), Kirkšna (Labguva), (LHEŽ, A. Vanagas, V., 1981) Kirkšnovės intakai: Algokšnis, Juodis, Skroblinė, Žvairinys, Svirptakis.
Kolesinskas Raimondas
Gimė 1967-11-23 Ariogaloje. 1985 baigė Ariogalos vid. m-klą. 1990 baigė VU fotožurnalistiką. Fotokorespondentas.
KOMUNISTINĖ KUOPELĖ
1933 m. Ariogaloje buvo įsikūrusi 10 nelegali komunistinė kuopelė. Kai kurie iš jų žuvo 1941 m. Senų žmonių pasakojimu, sušaudė vokiečiai, praėjus gerokam laikui nuo pirmų karo dienų. Žuvusiems buvo pastatytas paminklas (einant į Dainų slėnį) su įrašu, kad čia sušaudyti komjaunuoliai. Paskui, tą paminklą pašalinus, pastatytas kitas jo vietoje, minint, kad čia pirmųjų karo dienų žuvusiems.
KOPLYTĖLĖ ARIOGALOS KAPINIŲ ŠLAITE
Koplytėlė žuvusių Lietuvos partizanų atminimui pastatyta 1991 m. 3×4×4 m. Architektė Asta Cikaitė. Nemokamai pastatė Vytautas ir Gediminas Smitriai. Koplytėlė lauko akmenų, kai kur matosi įmūryti su įrašu, iš kur ir kada žmogus tremtas ar kalintas. Padėjo 33 geranoriai žmonės. Žvyrą ir skaldą davė Ariogalos gelžbetonis, jei ką pirko, tai lengvatinėmis kainomis (dir. A. Masaitis). Pašventino kun. J. Kazlauskas. Mišias laikė kun. A. Svarinskas.
Koplytėlės pašventinimas vyko per Lietuvos partizanų, politinių kalinių, tremtinių ir priverstinių emigrantų šeimų susitikimo šventę 1991 m. rugpjūčio 3 d. Koplytėlės statybos ir šventės organizatorius Raseinių r. tremtinių ir politinių kalinių klubo Garsas vadovas A. Vizbaras.
KOSMAUSKAS Stepas
Gimė 1918-04-29 Darbutuose. Aktorius, nusip. artistas. 1941 baigė Panevėžio teatro studiją. Nuo 1941 šio teatro aktorius, 19651975 direktorius. Vaidmenys teatre: Nakutis (A. Vienuolio Prieblandoje, 1945), Digrys (J. Grušo Dūmai, 1955), Poležajevas (L. Rachmanovo Nerami senatvė, 1957), Petras (V. Petkevičiaus Dainuojantis milžinkapis, 1976); kine: Skulptorius (Gyvieji didvyriai, 1960), Evaldas (Ties riba, 1972).
KRAUTUVĖS
Krautuvėmis buvo pradėta vadinti nuo Nepriklausomybos laikų, okupacijos laikais tik parduotuvės. Dabar žmonės vartoja pamaišiui. Ariogaloje buvo krautuvių (parduotuvių):
1916 1
1917 9
1918 23
1919 46
1933 108
1980 4
2003 12
KREIMERIS Jonas
Gimė 1928. Baigęs Ariogalos gimnaziją, 1949 įstojo į Kauno Politechnikos institutą elektrotechnikos fak. 1952 už dalyvavimą VDS (ž) suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio ir 5 metams atimtos pilietinės teisės. Pateko į Vichorevkos lagerį, gavo AP-273 numerį. Kirto mišką. 1955 grįžo ir buvo priimtas į IV kursą, iš kurio buvo pašalintas suėmus. 1957 baigė. Dirbo Akmenės cemento gamykloje elektros cecho meistru, kol nepradėjo saugumas raginti bendradarbiauti. Nesutiko, pabėgo į Raudondvario ŽŪ Mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institutą vadovaujančiu moksliniu bendradarbiu. Kijeve apsigynė disertaciją mokslo kandidato laisniui gauti. Autobiografijoje, išspausdintoje knygoje Studentų byla, rašo: 1989 m. gavau pažymą, kad buvau nuteistas neteisėtai, esu reabilituotas. Buvo išmokėta po 50 rb už kalėjime ir lageryje išbūtus mėnesius. Apskritai viskas baigėsi palyginti laimingai. Tik treji metai kalinimo atsiliepė širdžiai, o Sibiro šaltis kvėpavimo takams. Vedžiau, turiu sūnų. Džiaugiuosi, kad per tiek prievartos ir nelaisvės metų daugelio tautiečių širdyse neužgeso laisvės troškimas, ne visi tapome aklais mankurtais. Todėl ir vėl išsikovojome nepriklausomybę.
Mirė 1992 m., palaidotas Raudondvario kapinėse.
KRENCIENĖPleirytė Vida
Gimė 1945 02 14 Kaune. 1962 baigė Kauno 2-ąją vid. m-klą, 1960 KMI. 19801983 Ariogalos 1-osios rajoninės ligoninės apyl. gyd. 19831992 Ariogalos ligoninės Vidaus ligų sk. ved. 19921997-Ariogalos ligoninės vyr. gydytoja. 19972004 Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė. Vyras Antanas, gim. 1945, elektrikas, vairuotojas. duktė Elita, gim. 1968 stomatologė, sūnus Arnoldas, gim. 1973.
KRYŽIAI
Atgimimo laikotarpyje pastatyta nemaža kryžių. Vieni statėsi savo kieme, kiti prisiminimų vietoje.
Maironio g., Dubysos šlaite, pastatytas kryžius kovotojams už Lietuvos laisvę Jeronimui Gaižauskui ir Kaziui Gudžiui. Pastatė žuvusių giminės 1990 m. Kryžius neaukštas, 1,2 m. Užrašas: žuvę už Lietuvos laisvę Jeronimas Gaižauskas, Kazys Gudžius.
Kryžius Ariogalos bažnyčios šventoriuje: medinis, 7 m., papuoštas ornamentais. Pastatytas 1989 m. Kryžių padarė A. Gružauskas, užsakė klebonas J. Kazlauskas. Užrašas: Kristau, globok mus.
Maironio g. kryžius pastatytas Dubysos šlaite žuvusiems už Lietuvos laisvę Viktorui Nagreckiui ir Antanui Jaugėlai. Jie čia palaidoti. Aptvertas metaline tvorele. Pastatė žuvusių giminės. Užrašas : Žuvę kovoje už Lietuvos laisvę Viktoras Nagreckis, Antanas Jaugėla.
Kryžius Sodų g. (nr. 26), medinis, papuoštas ornamentais, 3 m., krucifiksas lietas iš metalo. Padarė V. Džiuga, gyvenantis Ariogaloje. Užsakė M. Vaitiekūnienė. Užrašas : Kristau, laimink mus.
Tremtinių ir politinių kalinių klubo Garsas pastatyti kryžiai. Pirmasis pastatytas Dubysos šlaite 1990 m., antras Vytau-to g. 103, kultūros namų kieme (kultūros namams išsikėlus į buvusius kino teatro rūmus, dabar čia privatus namas, parduotuvė), trečias Verdėlupio g. Kryžiai mediniai, puošti ornamentu, užrašu: Bolševizmo aukų užkasimo išniekinimo vieta. Kryžių autorius A. Cikas.
K. Ališauskienė
KRYŽIUS PRIE ŠALTINĖLIO
1972 m. liepos 22 d., už Ariogalos, prie šaltinėlio, buvo pastatytas kryžius. Jį pastatė kaunietis Vytautas Lažinskas (ž). Ariogaloje gyveno jo tėvai, čia jie palaidoti. Kryžių pastatyti paskatino perspėjantys regėjimai. Šiuos regėjimus jis aprašė ir paliko prie kryžiaus, kurį pastatė. Dirbo naktį, slaptai. Pats kryžius buvo metalinis, 8 m. Buvo šešios skulptūros, jas jungė
11 m rožinis, kurių didžiuliai karoliai vaizdavo šventųjų galvas. Rožinis padarytas iš bronzos. Kryžių nugriovė ir sunaikino Raseinių VRS ir KGB.
1989 m. gegužės 16 d. kryžius buvo atstatytas, naujas.
K. Ališauskienė
KŠIVICKAS Liudvikas
Kšivickas Liudvikas (18591941), lenkų archeologas. Tyrinėjo Lietuvos piliakalnius, kasinėjo Gabrieliškių (1910 Raseinių r.), Darbutų ir kt. piliakalnius. P. Tarasenka, remdamasis T. Daugirdu ir L. Kšivicku nurodo netoli Ariogalos kapinių piliakalnį esant, Dubysos ir jos mažo intako kyšuly (Lietuvos archeologinė medžiaga, 1928, 26 psl.) piliakalnis 20 m ilgio, 13 m pločio, iš lauko atskirtas 9 m aukščio ir 3_m pločio pylimu.
19211939 buvo Varšuvos liaudies ūkio instituto direktorius. Dūkšte ištyrė tris pilkapius. Radiniai Sankt Peterburgo Ermitaže.
KULVIETIS Abraomas
Gimė 1510 Kulvoje (Jonavos r.), mirė 1545, palaidotas Kulvos kalnelyje prie namų. Jo tėvas turėjo Butkiškės dvarelį, kuris priklausė jo žmonai Elžbietai.
A. Kulviečio motinos tėvas buvo Kražių tijūnas, o jo brolis (gim. 1517 m.) Ariogalos tijūnu. Kulviečiams priklausė turtų Žemaitijoje ir Sudervėje. A. Kulvietis buvo labai mokytas vyras, studijavęs Krokuvos universitete (Karaliaučiaus universitetas atsidarys tik po 16 m.), Liuvene, Vitemberge, Leipcige, Sienos (Ital.) universitete gavo teisės daktaro laipsnį. 1539 m. Vilniuje įsteigė aukštesniąją m-klą ir jai vadovavo iki 1542 m. Tai pirmoji kolegija Lietuvoje. Joje dėstė pats Kulvietis, M. Mažvydas, S. Rapalionis, J. Zablockis. Mokykloje buvo dėstoma lotynų k. A. Kulvietis, smarkiai paveiktas Liuterio mokslo, kaip kunigas, sakydamas šv. Onos bažnyčioje pamokslus, iš sakyklos jis iš karto pradėjo skelbti visas idėjas, kurios Vakarų Europoje sukėlė didelį sąjūdį. Prieš jį sukilo vysk. Povilas Alšėniškis. Bona, nors būdama griežta katalikė, gynė Kulvietį, bet jau nieko negalėjo padėti, šis išvyko iš Lietuvos. 1544 m. tapo Karaliaučiaus universiteto prof. 1545 m. grįžo į Lietuvą dalyvauti tikybinėse diskusijose, bet jau buvo stipriai plaučių tuberkuliozės paveiktas, ir birželio 6 d. Kulvoje mirė. Biliūnų dvaro valdytojas J. Biliūnas su J._Kmita nusiuntė Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui laišką apie Kulviečio mirtį, prašydami su Kulvietiene grąžinti jo knygas. Prof. V. Biržiška Aleksandryne rašo: A. Kulvietis, grįžęs į katalikus (jei jis apskritai buvo nuėjęs brolio pėdomis ir buvo virtęs protestantu), knygas, rašytas daugiausia nuo katalikybės atsimetusių asmenų, sunaikino ar atidavė jėzuitams.
KUNDROTAS Stepas
Gimė 1924, Gruzdžių vlsč., Giedraičių k., daugiavaikėje šeimoje gimė 13, užaugo 11 vaikų. Mokėsi siuvėjo amato. 1944 m., nenorėdamas tarnauti rusų kariuomenėje, pasitraukė į mišką. 1945 m. liepos mėn. jį suėmė saugumiečių būrys, persirengęs vokiečių karių uniformomis. Teisė. Kalėjo Lukiškių kalėjime, Igarkos lagery. 1954 m. grįžo. Gyvena Ariogaloje.
KUNIGIŠKIAI
Kunigiškių k. 1,5 km nuo Ariogalos, prie Kirkšnovės, Paluonos up., 8 kiemai, 16 gyv.
KUZMICKAS Vytautas, Benedo
Gimė 1930 m. Duogių k., Pernaravos apyl., Kėdainių r., ūkininkų šeimoje. Tėvas tarnavo policininku, Kauno kalėjime saugojo kalinius. Šeima seniai kartu negyveno: tėvas Kaune, motina kaime. Tėvas, užėjus sovietams, nesislapstė, teisindamasis: Aš nieko blogo nepadariau. Kalinius kažkas turėjo saugoti. Suėmė. Dingo be žinios.
Vytautas lankė Pernaravos pradinę, Ariogalos gimnaziją. Kai atvažiavo suimti ir išvežti motiną (vyras policininkas, nors negyveno su juo jau 15 metų), Vytautas pabėgo ir išėjo į mišką. Tapo partizanu, pasivadinęs Sakaliuku. 1950 m., enkavedistams apsupus bunkerį Daugeliškių miške, susisprogdino. Žuvo keturi partizanai, išdavė ryšininkė Pranevičiūtė-Jurgiukas, Marytė. Ji paskui nuvyko pas partizaną Ramanauską-Vanagą. Ten išsidavė, kad užverbuota KGB. Žuvo.
Motina grįžo 1954. Vilkijoje, sutikusi žmogų, kuris ją suėmė (buvo bepabėganti, bet tas, šaudydamas ją pasivijo, prisirišo prie drobynų ir atsivarė į Pernaravą), sako: Aš ponia buvau, ponia ir iš lagerio grįžau. Tu brudas buvai, brudas ir likai. Kur jos sūnus palaidotas, niekas nežino. Grįžusi apsigyveno Kaune, ten ir mirė.
|