Gimė 1930 m. Būdų k. 1950 m. baigė Ariogalos vid. m-klą, 1968 m. – VVPI.  Nuo 1967 m. dirbo Ariogalos vid. m-kloje isto­rijos ir visuomenės mokslų mokytoja. Dabar pensininkė. Parašė: „Ariogalos vidurinės mokyklos istorija“, „Ariogalos miesto isto­ri­nė-geo­grafinė-ekonominė charakte­ristika“, „Ario­galos apyl. liaudies buitiniai papro­čiai“, „Ariogalos MSV istorija“.

 

 

Gimė 1931 m. Kelmės m. 1949 baigė Ariogalos gimnaziją. Įstojo į KPI. 1952 m. suėmė už priklausymą VDS organizacijai. Po teismo kalėjo Taišeto lageryje. 1955_m. pavasarį grįžo ir tęsė studijas KPI. Baigęs dirbo iki pensijos Petrašiūnų elektrinėje. Gyvena Kaune.

Gimė 1953-03-03 Utenoje. Baigęs Šiau­lių V vid. m-klą, 1972–1976 studijavo Šiau­­lių PI, įsigijo fizikos mokytojo kvalifi­kaciją. Baigęs dirbo Joniškio II vid. m-kloje. 1977-1979 tarnavo sovietinėje ka­riuo­menėje. 1979 įstojo į Kauno tarpdie­ce­zinę kunigų seminariją. 1984-05-27 arki­vyskupas Liudvikas Povilionis Kauno Arkikatedroje suteikė kunigystės šven­timus. 1984-06-10 pirmąsias šv. Mišias (primicijas) aukojo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. 1984-05-27–1986-03-18 – Kauno Šančių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras. 1986-03-18–1991-05-30 Kauno Vilijampolės  šv. Juo­zapo parapijos vikaras. 1991-05-30–1992-04-30 Kauno tarpdie­cezinės kunigų semi­narijos prefektas. 1991-09-04 Kauno arki­vys­kupijos Bažnytinio Tribunolo Notaras. 1991-11-25 – Lietuvos Skautų sąjungos vyriausiasis dvasios vadas. 1992-04-30–1996-07-22 Raseinių bažnyčios dekanas. 1992-04-30–1998-04-15 Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Kalnujų Šv. Viktoro parapijos klebonas. 1997-03-31–1998-04-15 Alėjų Švč. Trejybės para­pijos klebonas. 19992-09-01–1998-06-30 Raseinių „Žemaičio“ gimnazijoje dėstė tikybą ir lotynų k. 1998-04-15–2002-03-28 Seredžiaus Šv. Jono Krikš­tytojo para­pijos klebonas. 1999-09-01–2002-05-31 Seredžiaus pagr. m-klos tikybos moky­tojas. 2000-01-20–2001-05-01 Klausučių pagr. m-klos tikybos mokytojas. 2002-03-28 Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo ir Lesčių Dievo Apvaizdos parapijos klebonas.

 

 

Gimė 1809 Žostautuose, mirė 1899 Aluks­toje. Tėvai turėjo Pernaravos vlsč., Žos­tautų k. ūkį. Pradžioje mokėsi pas kai­mo mokytoją, paskui pas kun. Bagdo­na­vi­čių Ariogaloje. Vėliau Dotnuvos bernar­dinų m-kloje, iš kurios stojo į Varnių kun. sem. 1833 baigė, įšventintas kun., paskir­tas vikaru į Vilkiją. 1844 Ariogalos bažn. admi­nist­ratorius, o nuo 1847 klebonas, 1854 –dekanas. 1863 m. sukilimo metu, į Ariogalos atvy­kusiems sukilėliams reikalaujant, bažny­čioje perskaitė sukilimo manifestą. Už tai buvo suimtas, uždarytas Kauno kalėjime ir kariuomenės teismo nuteistas 6 m. kalėti Sibiro katorgoje, atimtas kunigo laipsnis. 10 m. išgyveno Spaske, Tambovo gub. 1884 gavo leidimą apsigyventi Alūkstoje, kur, praėjus 10 d. nuo sugrįžimo, mirė. Bro­lis Tadas, Anuprą ištrėmus, gyveno sa­vo namuose Ario­ga­loje, kur 1899 mirė. Anupras Jase­vičius, gyvendamas Ariogaloje apie 20 m., buvo parašęs daugybę eilėraščių, kuriuos jis pasirašydavo Anupru Žemaičiu, Ariogalos Skerdžium, Josvainių Peštuku. Jie per Pirmąjį pasaulinį karą din­go. Kai kurie eil. išspausdinti „Tėvynės Sarge“, „Išginimas ir sugrįžimas“ išsp. „Mūsų senovėje“, 1937, II t.

 

 

Su didžiausiu už tai jausmu,

Kad pargrįžti bus man valna,

Ir su tikru širdies džiaugsmu

Tau suspausiu namie delną.

Kur nebuvęs,ten nebuvęs,

Gimties niekad neužmirštu;

Šiandien arti čion pribuvęs

Dar didesniai minėt mirštu.

Būtų gerai ir ant svieto,

Kas jam liuosas sau gyvena –

Duonos pluta jam nekieta,

Nes nevalios neišmano.

Gan paukštelis tur vigadą,

Klėtkoj būdams uždarytas:

Nuo pat anksto visa rado,

Nes skaniausiai yr maitintas.

Vienok ieško,visur lando,

Spraudžias visad pro skylelę,

Kuo nenusuka sau sprando,

Kad tik pamestų nevalią.

 

 

Jonaičių k. gyv. viena sodyba, vienas gyv.

 

 

Gimė 1898-02-02 Plemberge, mirė 1985-02-02. Tarnavo Kauno komendan­tūros kuopoje. Dalyvavo Nepriklauso­my­bės kovose.

 

 

Gimė 1929-03-24 Andriejave. Tėvai smul­kūs prekybininkai. 1936 persikėlė su motina į Rietavą, kur lankė L. Ivinskio pr. m-klą. 1940 baigė 4 sk. 1943 įstojo į Rie­tavo prog. III kl., 1949 baigė Rietavo gimn. Įstojo į VVPI, studijavo lietuvių k. ir litera­tūrą, 1952-11-13 areštuota, 1952-12-23–27 nuteista 25 m. lagerio ir 5 m. atim­tos pilietinės teisės. Kalėjo Taišeto lagery.

 

1956-04-26 panaikino teistumą, išlei­do iš lagerio. Grįžusi baigė VVPI, dirbo Kark­lėnų, Laukuvos vid. m-klose. Gyvena Lau­kuvoje. Studijų m. priklausė VDS, stu­di­javo kartu su A. Bitvinsku, C. Ajausku. Pa­rašė atsiminimus „Studentų byloje“, išleistoje 1995.

 

 

Dešinysis Dubysos intakas, įteka į Du­bysą 15,6 km nuo jos žiočių. Vardo kilmė aiški: iš vardo Jurgis ir žodžio ravas.

 

 

Jučių k. 7 km į rytus nuo Ariogalos, prie Gynėvės up. 10 sodybų, 34 gyv.

Jučių dvaras priklausė Kšenstauskiams. Jučių k. žmonės žemės gavo iš dvaro pono po 10–15 dešimtinių (ž) ir iš to eidavo bau­džia­von. Kai baudžiavą panaikino, savininkė sušaukė baudžiauninkus ir prašė ilgiau pas ją pasilikti. Gyventojai iš dvaro pabėgo, pasiliko tik vienas Rimša.

Praslinkus 3 m. po šio įvykio ponia Kšens­tauskienė apdo­va­nojo buvusius baudžiauninkus po 3 deš. žemės ir po 25 deš. bendros ganyk­los. 1927 Kšens­tauskas dvarą pardavė Luk­minams.

Jučių dv. lauke, prie Gynėvės up., yra storas ąžuolas, per 3,5 m dia­metro. Dvarininkas inž. Kšenstauskas (ki­tuose rašt. Kšen­taus­kas), parduodamas dvarą, įrašė pir­kimo aktan sąlygą, kad šio medžio negalima kirsti. Panašiai darė ir kiti šei­mi­ninkai. Pagal padavimus, prie jo buvo kūrenama Šventoji ugnis.

 

 

Dešinysis Dubysos intakas, įteka į Du­bysą 14,7 km nuo jos žiočių. Vardo kilmė sie­tina su liet. žodžiu juosta, upių vagos tam tikros, „juostiškos“ formos prasme, arba su juosti – „supti diržą ar ką kitą aplink rišti.

LKŽ IV, 426

 

 

Gimė Daujotuose 1819 m. Juškai kilę iš bajorų, tačiau brolio Jono pavyzdžiu save abu vadinę Juškais. Į mokyklą jį ruošė bro­lis Jonas. 1834 m. įstojo į Kražių gimnazijos III klasę. Čia buvo Valančiaus mokinys. Bai­gęs 5 klases, 1839 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1843 įšventintas kuni­gu. Du jo broliai taip pat buvo kunigai. Trys broliai – gydytojai. Pirmoji Antano darbo vieta Za­rasai. Jis daug padėjo žmonėms cho­leros epidemijos metu. Pas­kui Obeliai, Anta­zavė, Ukmergė (bajorų m-klos kape­lio­nas), Pušalotas, Lyduvėnai, Dotnuva, Vil­kija, iš jos 9 mėn. Kauno kalė­jime, kad nešaukė žmonių priešintis suki­limui, ir nuo 1865 iki 1871 – Veliuonoj. Čia jis surinko dau­giausia dainų. 1871–1879 Alsėdžių alta­rista. Čia studijavo latvių k., parašė latviškai lietu­višką žodyną. Surinko 70000 žodžių žo­dynui, 6000 dainų ir 2000 dainų melodijų. 1879 išvyko pas brolį į Kazanę, su­lau­kė „Svodbinės rėdos“ spaus­dinimo pradžios, čia ir mirė. Palaidotas Kazanėj. Perlaidotas dabartiniais laikais Veliuonoj.

Kazanės antkapy įrašyta: „Antonius Juzkiewicz letuviensis 1819 Juni 4 natus 1880 octobri 20 mor­tuus“.

1917 m. antkapis buvo atnau­jin­tas.

Raštai:

Lietuviškos dainos

Svodbinė rėda

Lietuviškos svodbinės dainos

Abėcėlė arba lementorius dėl mažų vaikelių.

 

 

Juteikių k. yra 7 km nuo Ariogalos 18 sod., 34 gyv.