Gimė 1909-04-21 Pagynėvio k. Tėvas Matas Ylius–Ylevičius nuskendo Nemune, kai Antanui buvo 2 m. Motina liko našlė su 6 vaikais. Motina Marija Magdalena Mag­dušauskaitė-Yliuvienė buvo eiguliu Gėlu­vos dv., vėliau ištekėjo už St. Uni­kaus­ko iš Negirvos. Patėvis nesirūpino vaikais. Antanas 4 skyr. baigė Žąsinų k., mokytojas Vinc. Bendoravičius. Jis pasiūlė Antanui va­žiuoti į Marijampolę pas tėvus marijonus. Kadangi Antanas buvo 16 m., vienuolyno vy­resnybė neleido mokytis. Mokėsi lais­valaikiu. 1926 išlaiko egzaminus į 3 gimn. kl. 1931 baigė gimn., įstojo į Kauno VDU teologijos-filosofijos fak. 1935 bai­gė univ., įšventintas kunigu. 1940 pa­skirtas į Skard­upius. Ten statė bažnyčią. Su parapijiečių pagalba išsaugojo 4 žydus, kurie šiuo metu gyvena Izraelyje. Arti­nan­tis frontui, draugai kal­bino trauktis į va­karus. Kun. Ylius at­sa­kė: „Kol viskas kraš­te ramu, kol nėra jo­kių pavojų, tu, vargše liaudie, lik viena nežinomam likimui, o mes, vadai, susiėmę už skvernų, mau­sime į šiltesnes vietas. Į ką visa tai būtų panašu, jei aš pasi­trauk­čiau. Palikti liaudį nelaimėje man būtų di­delė gėda ir bjaurus nusikaltimas. Aš turiu likti ir liksiu.“ 1945 liepą įkūrė „Tauro“ apy­gar­dos partizaninį štabą, kurio veikla ap­ėmė visą Suvalkiją. Štabo būstinė buvo Skardupių klebonija. Vienas operacijų tiks­lų – nutraukti sava­va­liškus žudymus, kad parti­zanai nesu­ve­­dinėtų asmeninių sąskai­tų, nekeršytų. 1945-10-21 suimtas, nu­teis­tas 10 m. Grįžo 1955. Dirbo įvairiose parapijose, kurį laiką klebonavo Leščiuose. Kai atėmė teisę kunigauti, dirbo miške. Atgavęs teises kunigavo, kol tapo emeritu. Paskutinį laiką gyveno Šiauliuose, sulaukė Nepriklau­so­my­bės. Miręs. Yra išspausdinęs atsi­mi­nimus.

 

 

Įstaigos ir įmonės iki 1990 ir anks­čiau:

 

1. Bibliotekos – 3: miesto, MSV, vaikų

2. Elektros tinklai

3. Kino teatras „Dubysa“

4. Komunalinių įmonių kombinatas ir namų valdyba

5. Kooperatyvas

6. Kultūros namai

7. Gaisrinė

8. Gyvulių priėmimo punktas

9. Ligoninė

10. TBC ligoninė

11. Vidurinė m-kla

12. Nežinybinė apsauga

13. Raseinių autokelių vald.

14. Valgykla-restoranas

15. Buitinio aptarnavimo kombinatas

16. Miesto vykdomasis komitetas

17. Polit. švietimo kab.

18. Vidaus reikalų skyr.

19. Vaistinė

20. Veterinarijos vaist.

21. Statybos baras

22. Tapkolūkinė statyb. org.

23. Taupomoji kasa

24. Vaikų lopšeliai-darželiai – 2

25. Paštas

26. Raseinių autokelių vald.

27. Paruošų kontora

28. Gelžbetonio g-kla

29. Kepykla

30. Knygynas

31. Raseinių MSV

32. „Šatrijos“ siuvimo įmon. filialas

33. Karstų dirbtuvės

34. Lentpjūvė

35. Pieninė

 

 

Ariogalos kapinėse palaidotas arche­o­logas, literatas, dailininkas Tadas Dau­girdas (1852–1919). Koplytėlė Daugirdų giminei.

Poeto A. Bitvinsko kapas.

Kryžius partizanams padubysy, Mai­ro­nio g.

Paminklas žydų kapinėse.

Koplytėlė žuvusiems partizanams, kapi­nėse.

Chlevinskių antkapinis paminklas kapi­nėse.

Paminklas rusų karių kapinėse.

Istorinis Gėluvos akmuo dvaro kieme. Buvo liepų alėjos gale, įrašas lenkų k.

Kryžius prie Šaltinėlio.

Paminklas kapinėse, tremtinių tėviškės vietovei prisiminti.

 

 

Kaimai 1975 m. išbraukti iš Ariogalos apylinkės sąrašų:

 

1. Adatiškių

2. Ąžuolytės

3. Čėkuvos

4. Marijonavos

5. Paulinavos

6. Semeniškių

7. Zactiškių

8. Žalandžių