Jau nuo 2009 m. sausio mėnesio per parapijas savo kelionę tęsia Lietuvos Jaunimo Dienų Kryžius (LJDK). Jis apkeliaus visas Lietuvos vyskupijas ir pasieks Panevėžio miestą, kur vyks Lietuvos Jaunimo dienos 2010 metais.

 

Šis kryžius savo kelionę pradėjo Lietuvos jaunimo dienose 2004 metais Šiauliuose. Po jų, kryžius buvo pastatytas Jurgaičių Kryžių kalne ir stovėjo ten iki 2007 vasaros. Dviratininkų piligrimų grupė savo žygiu nuo Jurgaičių Kryžių kalno iki Klaipėdos palydėjo LJDK į jaunimo dienas, taip jas simboliškai sujungdami.

 

Tad pasibaigus Lietuvos jaunimo dienoms 2007 metais, kryžius dar apsistojo Klaipėdos parapijose, o šių metų pradžioje pradėjo savo kelionę į susitikimą su Lietuvos jaunais žmonėmis.

 

Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje jis viešėjo spalio mėn. 21 – 22 dienomis. Spalio 21 d., prieš vakarines šv. Mišias, LJDK buvo iškilmingai įneštas į bažnyčią ir pastatytas presbiterijoje, išpuoštoje vietoje.

 

Ariogalos parapijos klebonas kun. G. Jankauskas šv. Mišių metu perskaitė vyskupo Rimanto Norvilos sveikinimo žodį Lietuvos jaunimui, sutinkančiam savo parapijose LJDK.

 

Žiūrėjome į šį kryžių su pagarbiu žvilgsniu, su džiugesiu, kad jį galime nešti per Lietuvą laisvai. Kartu prisiminėme kryžiaus istoriją prie mūsų Šaltinėlio, statytą slaptomis ir slaptomis nugriautą. Šią valandą prisiminėme ir Ariogaloje kunigavusį  Pr. Bastį, palaidotą  Skirsnemunėje. Ant jo kapo paminklo epitafija: „Crux, spes unica“  („Kryžiau, vienintelė viltie“). Šią valandą prisimename ir mūsų mylimą popiežių Joną Paulių II, kuris skelbė pasauliui: „Liudykime Kristų“!

 

Esame ne kartą aplankę ir Jurgaičių Kryžių kalną. Matydami savo akimis tą unikalią vietą, giliai širdyje jautėme, kad Lietuvoje vis dar yra tikras tikėjimas ir meilė Kristaus tiesoms.

 

Kryžius kaip kančios ir vilties simbolis buvo nešamas Lietuvos jaunimo per Europą, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje kryžius buvo nuneštas net į Maskvą kaip laisvo gyvenimo simbolis, kaip laisvo tikėjimo viltis.

 

Spalio 22 d. rinkosi žmonės – jauni ir pagyvenę – dar kartą pagerbti mūsų bažnyčioje esantį Kristaus ženklą – Kryžių. Bažnyčioje vyko Kryžiaus pagerbimo programa:

 

16 val. – Kryžiaus kelio stočių apmąstymas bažnyčioje.

16.30 val. – Rožinio malda.

16.50 val. – Kryžiaus kelionės dienoraštis.

17 val. – Šv. Mišios.

18 val. – Kryžiaus išlydėjimas.

 

Kryžiaus kelio stočių apmąstymams vadovavo Ariogalos Sumos choras. Rožinio maldai vadovavo Ariogalos Carito darbuotojos.

 

Šv. Mišių aukoje pamokslo metu klebonas G. Jankauskas akcentavo šio įvykio prasmę ir reikšmę, sakydamas: „Milžiniško masto susibūrimai popiežiaus Jono Pauliaus II dėka virtę milijonus jaunų žmonių pritraukiančia jaudinančia tikėjimo išpažinimo tradicija, taip vadinamomis  Pasaulio Jaunimo Dienomis, įsitvirtino ir Lietuvos krikščioniškosios jaunuomenės gyvenime. Skirtingose Lietuvos vyskupijose yra organizuojamos Lietuvos Jaunimo Dienos (LJD), į kurias suplūsta tūkstančiai jaunų krikščionių iš visos šalies bei kaimyninių valstybių. Šie Jaunimo dienos renginiai visame pasaulyje įrodė esantys patrauklia, įtaigia ir efektyvia jaunuomenės pastoracijos priemone.

 

Tokį pasisekimą lėmė kelios pagrindinės priežastys, tarp kurių sudominimas bei orientavimasis į jauno žmogaus poreikį išgyventi tikėjimą ir dalintis juo dideliame bendraamžių rate. Taip pat Jaunimo Dienos neša ir labai daug malonių, o kad galėtume jas tinkamai priimti, čia labai svarbus yra kuo gilesnis pasiruošimas maldoje ir katekizmo studijavime.

 

Mes buriamės aplink Lietuvos Jaunimo Dienų Kryžių. Jis yra tarsi tęstinumas Pasaulio Jaunimo Dienų Kryžiaus, kurį Pasaulio Jaunimui įteikė popiežius Jonas Paulius II per 1984 – ųjų, Jubiliejinių Išganymo metų, Velykas. Tuomet jis sakė: “Mano mielieji jaunuoliai, baigiantis Šventiesiems Metams, aš patikiu jums šių metų ženklą: Kristaus Kryžių! Neškite Jį per pasaulį kaip Kristaus meilės žmonijai ženklą ir skelbkite kiekvienam, kad tik Kristaus mirtyje ir prisikėlime galime rasti išgelbėjimą ir išganymą”. Nuo tada Kryžius tapo Pasaulio Jaunimo Dienų simboliu.

 

Lietuvos Jaunimo Dienų 2007 metų dalyviams Klaipėdoje tarptautinės katalikų maldos ir evangelizacinės mokyklos vadovas kun. Rene Luc sakė: „Lietuvos tikintiesiems dabar reikia nešti kryžius ne į Kryžių kalną, o iš jo – į pasaulį, į savo kasdienę aplinką.“

 

Daugybė jaunų žmonių liudija apie savo patirtis prisilietime prie Kryžiaus. Jie pasakoja apie juos keitusį buvimą šalia Jo, apie nepaprastą Dievo meilės pajautimą. Daugelis teigė, kad ši Jėzaus meilė iki galo suteikė jiems drąsos eiti pirmyn ir savo gyvenimuose priimti tikrai krikščioniškus sprendimus. Kai kurie iš jų, atsiliepdami į Evangelijos žodžius, ryžosi radikaliai keisti savo gyvenimo būdą. Kai kurie iš jų pradėjo melstis kasdien, kiekvieną sekmadienį dalyvauti Eucharistijos šventime, atnaujino ir dažniau pradėjo švęsti susitaikymo sakramentą. Kiti aktyviai įsitraukė į grupes, siekiančias kurti teisingesnę socialinę tvarką. Dar kiti pajautė savyje pašaukimą kunigystei ir pašvęstajam gyvenimui. Kryžius tapo Viešpaties buvimo tarp jaunuolių ženklu.

 

Šį kartą centriniu pasiruošimo Lietuvos Jaunimo Dienoms simboliu jaunimui yra sudaroma galimybė švęsti Kristaus meilę Kryžiaus akivaizdoje. Šis Kryžius yra vietinės Bažnyčios pasirengimo Lietuvos Jaunimo Dienoms, Bažnyčios visuotinumo patyrimo ir išraiškos, ženklas. Kryžiaus piligriminė kelionė yra daugelio palaiminimų ir malonių šaliai šaltinis.

 

Kryžius – tai mylinčio, nesavanaudiško ir pašvenčiančio pasitikėjimo ženklas. Kryžius yra visiška priešprieša egoistiniams įpročiams ir gyvenimo būdui, labai dažnai regimiems šiandieniniame pasaulyje. Kryžius – tai vieta, kur gyvasis Kristus yra išaukštinamas. Kryžius – tai simbolis, kuris turi būti įnešamas, priimamas ir pasiūlomas kiekvienam.

 

Kryžius yra visai mūsų visuomenei gerai žinomas ženklas. Dar Jėzaus laikotarpiu jis buvo žinomas kaip žiaurios mirties ir kankinimų ženklas. Po Kristaus prisikėlimo Kryžius įgijo naują reikšmę ir ženklino visą Vakarų pasaulio kultūrą net du tūkstantmečius. Šiandieninėje kultūrinėje aplinkoje mes privalome būti atidūs tiems, kurie neišpažįsta mūsų tikėjimo; tiems, kuriems Kryžius nereiškia nieko arba reiškia labai mažai“. Pamokslą kun. G Jankauskas baigė malda už Lietuvos Jaunimo Dienas 2010 metais.

 

Po „Tėve Mūsų“ maldos visi ėjome pasveikinti ir pagerbti Kryžiaus, su didžiausia pagarba bučiavome Kristaus kančios ženklą – šv. Kryžių, ant kurio mirė Išganytojas.

 

Pabučiavimu išreiškėme meilę ir pagarbą. Sakytume, lyg prisiekieme : gyvensime su Kristumi ir liudysime Kristų.

 

Šv. Mišių pabaigoje klebonas visiems suteikė specialų baigiamąjį palaiminimą.

 

Juk jau tokia žmogaus dalia: ateina į Žemę, paženklintas Kryžiaus ženklu, gyvena su šiuo ženklu ir palydimas  šventai peržegnotas.

 

Pagarbintas Lietuvos Jaunimo Dienų Kryžius gražia jaunimo su degančiomis žvakutėmis rankose ir parapijiečių procesija buvo išlydėtas į tolimesnę kelionę. Perdavėme jį betygališkiams. Jo piligrimystė tęsis visose Lietuvos parapijose, primindama Lietuvos katalikų ištikimybę visuotinei Bažnyčiai, primindama Kristaus kančią ir mirtį.

 

Pildydamas Lietuvos Jaunimo Dienų Kryžiaus kelionės dienoraštį, Ariogalos parapijos jaunimas rašė:

 

Palietė. Visų mūsų širdis pripildė ramybės, paguodos, tylaus džiaugsmo, kuris stiprina mus kasdieniniuose gyvenimo darbuose.

 

Nustebino. Ilgus amžius Kryžius buvo bausmės įrankis, bet per Kristaus Auką jis tapo Išganymo ženklu.

 

Supratom. Malda – stiprybės šaltinis, pripildantis širdis meilės, ramybės ir gerumo.

 

Atsiminsim. Tai buvo vieningumo laikas. Kryžius mus visus suvienijo mintimis, širdimis ir darbais.

 

Norim palinkėti. Kad ši Jaunimo Dienų Kryžiaus kelionė per Lietuvą suteiktų visiems vilties, gerumo ir vienybės dvasią.

 

Gražus, maldingas, įtaigus vakaras visiems paliko malonų prisiminimą, ir pakylėti dvasia pamažu skirstėmės į namus.