Iš įvairių šaltinių žinome, kad piligrimai keliauja į šventas vietas jau nuo seniausių laikų.

Piligriminės kelionės – tai pirmosios žmonijos kelionės, kurių nelėmė išgyvenimo būtinumas.

Krikščionybėje piligrimystė vertinama kaip savanoriškas pasišventimo aktas.

 

Piligrimų kelionės tikslas – šventa vieta ar šventas objektas. Tokiose vietose jaučiamas dieviškumas ar šventybė. Piligrimystės vietos dažniausiai yra tos, kurios susijusios su religijos atsiradimu (Jeruzalė, Betliejus), jos įkūrėjų, pranašų ar šventųjų gyvenimu. Šventos vietos – tai ir tos vietos, kur konkretus žmogus patyrė apsireiškimą pvz., Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos Lurde, Fatimoje ir kt. Piligriminėse vietose saugomos šventųjų relikvijos, šventi paveikslai, ikonos, skulptūros. Šventose vietose būna palaidoti ir šventi žmonės.

 

Kitos piligrimystės vietos – tai administraciniai religijos centrai (Vatikanas). 

Pakeliui į konkrečią vietovę piligrimai aplanko vis daugiau religinės svarbos vietų. Tokios vietos gali būti bažnyčios ir vienuolynai.

 

Krikščionybėje piligrimystės reiškinys atsiskleidžia ryškiausiai. Pirmieji krikščionių piligrimai buvo Trys karaliai, aplankę kūdikėlį Jėzų.

 

Žmonės jau nuo II amžiaus keliauja į Romą, kur buvo nukankinti šventieji Petras ir Paulius. Krikščioniškos piligrimystės į Jeruzalę ir kitus Šventos Žemės miestus įsitvirtino jau III amžiuje ir ypač sustiprėjo, imperatoriui Konstantinui 313 m. Romos imperijoje legalizavus krikščionybę.

 

Piligrimystė turi ir simbolinę reikšmę. Tai kelionė ne tik į išoriškai apčiuopiamą vietą, bet taip pat kelionė į savo vidinį, dvasinį pasaulį. Piligrimystė teikia galimybę asmenims išpažinti ir liudyti tikėjimą, pagilinti dvasinį gyvenimą, labiau atsigręžti į Dievą, atlikti atgailą, tesėti įžadus, išprašyti sveikatos, dvasinių ar medžiaginių gėrybių, susipažinti su ypatingomis Dievo malonės pasireiškimo vietomis.  Piligriminė kelionė yra išsilaisvinimo ir apsivalymo kelias, kurį perėjęs maldininkas labiau pajunta savyje dvasinio gyvenimo atsinaujinimą.

 

Savo piligriminės kelionės įspūdžius iš Ariogalos į Šiluvą pasakoja Mantas. Jis sakė: „Pradėjome kelionę šv.Mišiomis Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje. Džiaugiamės klebono kun. Gintauto Jankausko nuoširdžiu priėmimu. Po šv. Mišių pasiskirstėme į grupeles. Susėdę ant žolės šventoriuje dalinomės maistu. Užkandę pradėjome žygiuoti link Betygalos.
Dievas laimino orą, todėl galėjome grožėtis Lietuvos grožiu ir kartu melstis žygiuojant. Grupelėse greitai susipažinome ir tapome puikiais bičiuliais. Nuo Ariogalos iki Betygalos 15 km. Atėjome šį atstumą per 3 val. Maloniai nustebome šiltu priėmimu Betygaloje. Mus pasitiko klebonas Viktoras Aukštakalnis su parapijiečiais. Kaip gera, kai esi laukiamas. Klebonas papasakojo apie parapiją, bažnyčią, parodė savo nuostabų draugą šuniuką Rokį. Nakvojome kultūros namuose ir parapijos namuose. Iš ryto šventėme šv. Mišias ir giedojome Švč. M. Marijos litaniją. Papusryčiavome ir leidomės į piligriminį žygį.

 

Antrą dieną nuėjome 25 km. Eidami laiminome miestelius, jų gyventojus, pagarbinome kiekvieną kelyje sutiktą kryžių. Pavargę fiziškai, bet sustiprėję dvasiškai vakare atėjome į Šiluvą. Dėkodami Dievui už kelionę dalyvavome Šv. Mišiose. Turėjome nuostabią vakarienę. Truputi pasiilsėję visi susirinkome Šiluvos Bazilikoje, kur šventėme Sekminių išvakarių vigiliją. Klausėme klebono kun. Erasto Murausko mokymo apie Šventąją Dvasią, šlovinome Dievą, klausėmės liudijimų ir meldėme Šventosios Dvasios malonių. Vigiliją užbaigėme visi kartu išėję į Šiluvos šventovės aikštę.
Šis žygis buvo pilnas Šventosios Dvasios, kiekvienas galėjo prisiliesti prie Sekminių džiaugsmo. Tikimės ir ateityje nešti Šventosios Dvasios šviesą piligriminėse kelionėse.

Dėkojame Šiluvos parapijai, klebonui kun. E. Murauskui, Dvasinio centro administratorei seseriai Onutei, zakristijonui Sauliui, parapijos jaunimui ir visiems parapijiečiams.

Dėkojame tarnaujančiai Katalikų evangelizacijos bendruomenei "Naujoji Sandora".

Dėkojame Kauno pirmo dekanato jaunimo kapelionui kun. Kęstučiui Geniui už buvimą visos kelionės metu ir maitinusį mus dvasiniu maistu.

Dėkojame  Ariogalos ir Betygalos klebonams už šiltą priėmimą.

Dėkojame Kauno metropolitui arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui.

Buvo gera kartu būti vienoje Dvasioje“.

Organizatoriai: Jono Pauliaus II piligrimų centras ir Kauno pirmojo dekanato jaunimo centras.

 

Sekminės Šiluvoje – piligriminis žygis 

Kaunas–Ariogala–Betygala–Šiluva–Kaunas

Piligriminio žygio maršrutas ir laikas:
Gegužės 21 d. (penktadienis) – 15 val. išvykstame autobusu iš Kauno į Ariogalą.
Po šv. Mišių Ariogaloje keliausime pėsčiomis į Betygalą ir ten nakvosime.
Gegužės 22 d. (šeštadienis) – anksti ryte pajudėsime Šiluvos link. Tos dienos vakare
Šiluvoje šv. Mišios, po jų vakarienė ir vakaro programa. Nakvosime Šiluvos piligrimų centre. Gegužės 23 d. (sekmadienis) – po šv. Mišių ir pietų autobusu išvyksime į Kauną.