Gegužės 25 d. 17 val. Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje šv. Mišias aukojo ir Sutvirtinimo sakramentą teikė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Iškilmėse dalyvavo arkivyskupijos kancleris mons. Adolfas Grušas, Raseinių dekanato dekanas kun. Juozas Kaknevičius ir Betygalos parapijos klebonas kun. Viktoras Aukštakalnis. Šv. Mišiose dalyvavo Raseinių savivaldybės atstovai: vicemeras Sigitas Vaičius ir administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis.

Pradžioje buvo aukojamos šv. Mišios, po jų teikiamas Sutvirtinimo sakramentas, kurį priėmė 83 jaunuoliai. Pamokslo metu Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius sakė:

„Žmogaus gyvenime yra tokios svarbios stotelės, kai mokinys gauna į rankas brandos atestatą, vėliau diplomą. Religine prasme yra truputį kitokios, bet taip pat labai svarbios stotelės: pirmoji šv. Komunija, Sutvirtinimo sakramentas ir Santuokos sakramentas. Šiandien čia susirinkęs jaunimas yra sustojęs labai svarbioje žmogiškos brandos stotelėje, kuri vadinasi Sutvirtinimo sakramentas. Švenčiant šį sakramentą Dievas, šv. Dvasia ateina į žmogaus širdį, kad toliau jį lydėtų tolimesnėje gyvenimo kelionėje.

Noriu trumpai priminti kelis labai svarbius dalykus, kurie reikalingi ne tiek šiandien, kiek bus reikalingi rytoj, poryt ir toliau Jūsų gyvenime. Kiekvienam žmogui svarbu žinoti, kas yra tiesa ir jos laikytis. Pradžioje viskas atrodo labai paprasta. Tiesa yra tiesa. Tačiau žmonės dažnai gyvenime klysta, vietoj tiesos pasirenka melą. Pvz., vyresnieji prisimena iš savo patirties, o jaunimas girdėjo iš pasakojimų, kad buvo Sovietų Sąjungoje toks Generalinis Sekretorius Stalinas, kuris kaip tiesą buvo pasirinkęs šviesią komunizmo ateitį. Vardan savo tiesos jis pražudė milijonus žmonių. Šimtai tūkstančių lietuvių buvo ištremti į Sibirą. Jis ir jo bendražygiai rinkosi tokią tiesą, kuri kitiems atnešė begales kančių, kraujo ir mirčių.

Jūsų, jaunime, ateitis priklausys nuo to, kokią tiesą jūs gyvenime pasirinksite. Kristus sako: „Aš esu tiesa”. Jūs šią valandą esate apsisprendę Kristų pasirinkti tiesa. Prieš Sutvirtinimo sakramentą atnaujinsite savo Krikšto pažadus. Vyskupas jūsų klaus, o jūs atsakysite: „Tikiu į Dievą, tikiu į Kristų, tikiu į jo šv. Bažnyčią”.

Jūs dabar šitaip renkatės savo gyvenimo tiesą, tačiau mokykloje, vėliau universitete, iš televizijos, internete, įvairiais komunikacijos kanalais girdėsite kitokią kalbą, kad ne Kristus yra tiesa. Vieni sakys, kad tiesa yra pagonybė, kiti sakys, kad tai seksas ar alus. Žmonės gyvenime gali pasirinkti labai įvairias tiesas. Labai linkiu ir melsiuosi per šias Mišias, kad Kristų išsaugotumėte kaip pačią svarbiausią tiesą.

Antrasis dalykas, kuris labai reikalingas kiekvienam žmogui, be ko žmogus tiesiog negyvena normalaus gyvenimo, tai meilė. Jeigu žmogus nemyli ir nėra mylimas – jis negyvena, o vegetuoja, jaučiasi nelaimingas, prislėgtas. Kristus paliko mums meilės įsakymą. Jis savo mokiniams sakė: „Aš duodu jums įsakymą, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip aš jus myliu”. Turime mylėti vienas kitą, kaip Kristus mus mylėjo. Jis mus mylėdamas save atidavė, išdalino iki pat mirties ant kryžiaus, kad mes galėtume laimėti amžiną gyvenimą. Kristus kiekvieną iš jūsų kviečia gyvenime vadovautis tokia meile, kuri save kitiems dovanoja, dalina. Panašiai, kaip gera motina ar tėvas save aukoja vaikams.

Tačiau žmonės kartais apsisprendžia gyventi kitaip – be meilės, savanaudiškai. Žmogus gali rinktis gyvenimo būdą, kurio aukščiausia taisyklė – ne meilė, o egoizmas, savanaudiškumas, galvojant tik apie save, kad būtų pačiam gera, malonu, nieko netrūktų, o visi kiti nerūpi. Žmonių gyvenimas be tikros meilės, save atiduodančios, dalinančios meilės yra baisus. Mišiose melsiuosi už jus, mielas jaunime, kad jūsų meilė būtų panaši į Kristaus meilę.

Trečias labai svarbus dalykas, padedantis gerai jaustis gyvenime bei pasiekti amžintąjį tikslą – viltis. Žmonės kartais viliasi vadovais, žmonėmis, draugais ir nusivilia. Yra tik vienas, kuris neapvilia. Jis negali apvilti iš esmės, nes Jis žmogų myli, nori tik gero. Tai – Dievas. Melsiu Viešpatį, kad šios vilties būtumėte pilni, niekada nepritrūktumėte. Labai liūdnas, net baisus būna gyvenimas, kai žmogus neturi vilties. Pvz., sunkiai sergantis ligonis, žinodamas, kad kasdien viskas eina tik į bloga, matydamas, kad niekas negali padėti, atsiduria beviltiškoje situacijoje. Kažkas net nepakelia naštos ir nusižudo. Tokių žmonių, bevilčių, mūsų visuomenėje yra labai daug. Vieni nusivilia vyriausybe, kiti net laisve, ir sako : „Kam tokia laisvė, kai tiek nusikaltėlių, tiek blogio aplinkui”. Taip, žmonėmis dažnai galime nusivilti. Tačiau jei gyvename su Dievu, Kristumi, net ir sunkiausiais gyvenimo momentais turime į ką atsispirti, turime vilties pagrindą. Šitokios vilties jums linkiu neprarasti visą gyvenimą. Jei kada bus sunku, prisiminkite, kad širdyje ir gyvenime turite Dievą. Jis neapleis. Turite eiti pirmyn, nugalėti visus pasitaikančius sunkumus.

Šių trijų dalykų Jums visiems ir linkiu. Juos visus gali duoti Jėzus Kristus, kurį jūs esate priėmę į savo gyvenimą, ir šv. Dvasia, kurios dovanas gausite. Pati didžiausia dovana bus Jėzus Kristus. Jis palaikys jumyse tikėjimą, meilę. Patariu ne tik jaunystėje, bet ir visą gyvenimą prisiminti šiuos žodžius: „Šventoji Dvasia, stiprink mano tikėjimą, duok man karštą meilę, apdovanok mane nepalaužiama viltimi”.

Po Sutvirtinimo sakramento Ariogalos parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas pasveikino arkivyskupą Sigitą Tamkevičių su 20-tuoju vyskupo tarnystės Jubiliejumi ir įteikė paties nufotografuotą panoraminę Jurgaičių Kryžių kalno įrėmintą nuotrauką. Kartu pasveikino arkivyskupą S. Tamkevičių Ariogalos gimnazijos tikybos mokytoja Laimutė Neverdauskienė ir Ariogalos Carito darbuotoja Dalia Petkevičienė. Baigiantis iškilmėms arkivyskupui sugiedojome „Ilgiausių metų”. Vėliau prie didžiųjų bažnyčios durų kartu su priėmusiais Sutvirtinimo sakramentą sustojome bendrai nuotraukai.