Pirmasis rimtas, viešas nesenai įsikūrusio Ariogalos literatų klubo „Atgaiva“ kvietimas ir pasirodymas Ariogalos kultūros centro salėje buvo gegužės 29 d.

 

Klubo pirmininkas ir vedantysis Antanas Kišonas pasveikino visus, nors ir negausiai susirinkusius žiūrovus, popietės dalyvius ir svečius. Muzikinės – literatūrinės popietės tema – „Kas mes esame?“ Iš tikrųjų – kas mes? Kokie mes?

 

Pirmiausia, visi esame žmonės, turintys gražiausią Dievo dovaną – gyvenimą. Žmogus – kūrinys, turintis sielą, kurioje pinasi taip skirtingi jausmai: aistra, pavydas, baimė, ilgesys, drąsa, pasiaukojimas ir viską jungianti – Meilė!

 

Trys datos: Tarptautinė vaikų gynimo diena, Tėvo diena, ir birželio 14-oji atsispindėjo skaitomose eilėse ir atliekamose svečių iš Pernaravos dainose. Savo kūrybos eiles skaitė: Teresė Plisienė, Sofija Norkuvienė, Alfonsas Vaičiulis, Onutė Čepkauskienė, Juozas Mickevičius, Aleksandras Puidokas ir Dolorosa Berteškaitė. Antanas Kišonas ir Rita Kišonienė tarp lyriškų paskaitymų įterpė ir humoreskų. Elvyra Vaštakienė grojo gitara nuostabias savo kūrybos dainas ir pristatė kelis savo tapybos paveikslus. Jaunimo grupė iš Pernaravos atliko savo kūrybos ir liaudies dainas.

 

Popietės pabaigoje kalbėjo gerbiamas Ariogalos parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas. Jis pasidžiaugė, kad atgaiva tą popietę aplankė kiekvieno dalyvavusio sielą ir palinkėjo stiprybės geruose darbuose. Mes, nesenai pradėję savo veiklą klubo nariai, nesiekiame pilnų, lūžtančių žiūrovų salių, euforinio pripažinimo ar nežemiškos garbės. Tačiau kiekvienas, kuris pasisems iš mūsų tikros atgaivos, ramybės ar dalelės šilumos savo sielai, mums tai sugrįš šimteriopai atgal! Gal būt šiek tiek minorinė buvo mūsų pirmojo vakaro atmosfera, bet atsakymas – atgaiva! Tai būtų tiksliausias atsakymas to laukiančioms širdims...

 

 

 

Birželio 17 dienos popietės oras pamalonino ilgai laukta drėgme – gamta naujai atgimė.

 

...Ir ne tik: tą pavakarę į Butkiškę atvyko po koncerto Ariogalos kultūros centro salėje, Pernaravos bendruomenės jaunieji entuziastai – romansų propaguotojai, vadovaujami pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Ritos Andriuškevičienės. Jiems talkino meno vadovas Zenonas Brazinskas.

 

Scenoje – retro dekoracijos, Butkiškės kaimo bendruomenės entuziastės Vilma Augustinavičienė, Veronika Andrijaitienė su dukra Lina Reifoniene, Antanina Bortnikaitė ir keliolika žiūrovių stebino retro stiliaus apranga bei išmone pirmoje žiūrovų eilėje.

 

Tokioje jaukioje aplinkoje prasidėjo pirmosios Karolinos solinės dainos – mus visus pagavo ir įsuko darnus širdies pulsas žodžiu, ritmu, melodija... Ir salėje žiūrovai dainavo, spragsėjo pirštais priedainiams, karštai plojo, aidėjo „ačiū, bravo, bis”!

Keitėsi soliniai, duetų, trio, kvartetų, kvintetų atliekami šlageriai su improvizacijomis. Nepakartojami Tado šaunūs paskaitymai, nuo meilės patetiškos romantikos iki tragiškų gedulinių ir kraupių meilės istorijų, širdis virkdė puolusio nusikaltėlio tragizmas, iki jo improvizuoto kareivio šeimos meilės tragedijos. Anšlagu tapo „Anzelmutė“ su itin įspūdinga šokio improvizacija (Karolina, Tadas, Laura)! O kaip svajingai pajūrio romantika alsavo šeimyninis Antaninos ir Eugenijaus Kambarų duetas – ir daina, ir jausmu, ir valso šokiu scenoje!

 

Žiūrovų širdys ne vien kalbėjo, jos žodis – žodin, ritmas – ritman pulsavo kartu su artistiškai ir subtiliu scenografiniu taktu bei skoniu atliktais širdies romansais.

 

Ir pabaigai norėčiau nuo savęs ir visų vardu pamąstyti: tai kas uždegė šių jaunų šviesuolių širdis (iš 9 atlikėjų – 2 Vilniaus universiteto studentai, vienas studentas iš Kauno, Neringa Kėdainių „Aušros“ gimnazijos abiturientė, Greta vietos mokyklos moksleivė)? Laura skubiai po koncerto išvažiavo į Vilnių – darbo reikalai spaudė. Visi jie – Pernaravos pagrindinės mokyklos buvę auklėtiniai, o greta vadovės Ritos dukra. Vadinasi tą šviesą ir pareigą išsiugdė savo tėviškėje. Ją gerbia, myli – todėl taip aukojasi. Ir dar. Visi jie – ir pati mokytoja Rita be muzikinio profesionalaus išsilavinimo, savamoksliai, geranoriškai remiami meno vadovo Zenono Brazinsko. Tai entuziastai, jaunimo šviesuoliai ir patriotai, įkvėpti mokymo, pavyzdžio, išsiugdytos bendrosios ir patriotinės kultūros!

 

Ačiū, kad prakalbinot mūsų širdis, ačiū už ištartą žodį „Mes dainomis neprekiaujame!“. Lauksime naujų Jūsų ir mūsų bendrų širdžių plakimų! Įteikiant padėkos suvenyrus ir gėles nuskambėjo įsitikinimas –

priimkite šias žydinčias gėles

į širdį kaip žodžius.

Širdyse tegul užauga jos

į aukštus žydinčius medžius.