Rugsėjo 22 dieną baltų gyvenamose ir istorinėse vietose  uždegamos Baltų vienybės ugnys. Lietuviai ir latviai ugnelėmis išreiškia pagarbą protėvių atminimui ir baltų vienybei.  Ši diena primena lietuvių ir latvių genčių pergalę Saulės mūšyje prieš kalavijuočių ordiną. Tai buvo tarsi Žalgirio mūšis XIII amžiuje, sustabdęs svetimųjų agresiją į Baltų žemes. Šiandien Saulės mūšis simbolizuoja  baltų tautų bendros kilmės ir likimo idėją.

 

Šią dieną, Lietuvos maironiečių draugija, vadovaujama Eugenijaus Urbono, surengė tradicinį kasmetinį sambūrį Raseinių rajone. Šventė prasidėjo Raseinių miesto Žemaičio aikštėje. Skambėjo maironiečių himnas, eilių posmai, mero Remigijaus Ačo sveikinimas.

 

Į šventę atvyko atstovai iš šešiolikos miestų ir rajonų mokyklų, net 800 dalyvių! Svečiai turėjo galimybę susipažinti su Raseinių įžymiomis vietomis.  Po to autobusų virtinė pasuko Betygalos link – ten kur Maironio gimtinė, ten kur tautos dainius kunigavo.

 

13 val. visi dalyviai jau buvo Ariogalos šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė  klebonas kun. Gintautas Jankauskas. Jis kalbėjo: „Kaip šeimoje turime savo artimųjų gimtadieninius, vardadienius, taip ir tautoje turime vienijančių švenčių. Jos mus suartina. Šiandien mes švenčiame Baltų vienybės dieną.

 

2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena.Tai jau 11-osios metinės.

 

Kasmet rugsėjo mėnesį sunerimusi mintis skverbiasi į senuosius amžius.Bendrą mūsų protėvių genčių pavadinimą baltai, kaip mokslinį terminą, XIX a. viduryje pateikė mokslininkas Neselmanas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie Baltijos jūros. Lietuvos teritorijoje gyvenusias baltų gentis siejo giminystės ryšiai, bendros tradicijos. Protėviai garbino gamtą, o nesuvokiamus jos reiškinius laikė nežemiškomis jėgomis. Vis dažniau baltams tekdavo kautis su užpuolikais, ginti gyvybę, turtą, žemes.

 

Baltų gentys tai kuršiai, sėliai, žemaičiai, lietuviai, aukštaičiai, žiemgaliai, prusai.

 

Kuršiai. Tai Baltijos pakrantėje įsikūrusi vakarų baltų gentis, anksčiausiai iš kitų, gyvenusių Lietuvos teritorijoje. Kuršiai buvo drąsūs jūrininkai ir vikingų konkurentai Baltijos jūroje. Jų kapuose aptinkama daug papuošalų iš žalvario, gintaro karolių. Jie pažino gintaringą Baltijos pajūrį, laivų statymo meną, žvejų gyvenimo būdą, sukūrė jūrų mitologiją ir įvairiausių vietovardžių: Kuršiai, Kuršeliai, Kuršėnai…

 

Žiemgaliai. Gyveno Šiaurės Lietuvoje ir Pietų Latvijoje. Žiemgalių kapai ne tokie turtingi kaip kuršių. Jų kapuose daug žemdirbystės įrankių: geležinių kaplių, pjautuvų, lenktų peilių. Žiemgaliai buvo darbštūs žemdirbiai.

 

Žemaičiai. Jų gyvenamasis plotas Virvytės, Minijos ir Ventos aukštupiuose. Žemaičiai – pati karingiausia baltų gentis. Net kūdikius į pomirtinį gyvenimą lydėdavo ginkluotus. Labai gerbė žirgus – ištikimus karių palydovus.

 

Aukštaičių ir lietuvių gentys. Jos gyveno Vidurio, Pietų ir Rytų Lietuvos plotuose ir dabartinės Gudijos teritorijoje. Aukštaičiai savo mirusiuosius laidojo nedideliuose kapinynuose, o lietuviai – didžiuliuose pilkapiuose. Slavų genčių veržimasis iš rytų į vakarus vertė lietuvių ir aukštaičių gentis vienytis į vieną tautą, vėliau – į valstybę.

 

Sėliai. Tai šiauriniai lietuvių kaimynai. Sėlių kapuose ginklų ir papuošalų aptinkama daugiau nei lietuvių kapuose. Sėlių centras Latvijoje – Sėlpilis.

 

Kuršiai, žiemgaliai ir sėliai gyveno dabartinės Lietuvos ir Latvijos žemėse. Lietuviai ir latviai kilę iš bendrų protėvių, vėliau į vieną ar kitą tautą įsiliejo kuršiai, žiemgaliai ir sėliai. Vakarų baltai buvo prūsai.

 

Baltų vienybės diena pažymi labai svarbią datą – 1236 m. įvykusį Saulės mūšį. Šiais metais mini jo 775 metines. Tame mūšyje baltų gentys sutelktomis pastangomis nugalėjo labai pavojingą agresorių - Livonijos ordino riterius. Mūšis įrodė baltų vienybės galią ir svarbą, paskatino valstybingumo raidą, padėdamas pamatus Mindaugo karalystei. Lietuva susivienijo, pateikdama paraišką tapti Europos šalių šeimos nare. Tačiau tą teisę teko dar ne kartą įrodinėti nuožmiose kovose tiek su vakarų galybėmis, tiek su rytų kaimynais. XX a. istorija taip pat atnešė skaudžių praradimų: Lietuvos ir Latvijos - vienintelių baltų valstybių teritorija buvo teriota ir plėšta, o tautiečių kaulai išbarstyti Sibiro platybėse...

 

Šiandienos pasaulyje baltų kalbomis tekalba lietuviai ir latviai. Jie sukūrė savitą kultūrą; jų gentis siejo ne tik bendra kalba, bet ir panaši gyvensena, kraujo giminystės ryšiai, artimos darbų ir švenčių tradicijos, šeimos papročiai. Tikriausiai ir prigimtinės religijos bruožai buvo vienodi, nes kiekvienas žmogus nuo neatmenamų laikų ieškojo Dievo, reiškė jam pagarbą.

Mūsų tautos praeities atskirus pėdsakus savo kūrybiniame darbe paliko ir tautos dainius prelatas Maironis. Savo išreikšta poetine mintimi jis ryškiai atskleidė mums garbingą tautos praeitį. Be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalbėjo ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį.Taigi Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomeninė ir individo, kurios aprėpia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa.

 

Šiuo metu poeto Maironio mintis puoselėja ne tik tie, kurie studijuoja jo kūrybą, bet ir tie, kurie dalyvauja maironiečių draugijos veikloje. Džiugu, kad Lietuvos maironiečių draugija 1992 m. sausio 23 d. įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje. Maironiečių veiklos vertybės yra darbas, mokslas, kūryba, o šūkis, Maironio žodžiai:Paimsime arklą, knygą, lyrą Ir eisim Lietuvos keliu!

 

Ateinančiais metais bus minimos Maironio 150 tosios gimimo metinės. Baltų vienybės diena turės dar gilesnį akcentą Raseiniuose, Betygaloje, Ariogaloje. Ir kitose Lietuvos vietovėse vyks meninio skaitymo bei dainuojamosios poezijos šventė. Tokiose šventėse kartu gimsta nauji talentai, ugdomas patriotiškumas ir Tėvynės meilė.

 

Tėvynės vaizdas visada konkretus. Branginkime gimtąjį kraštą, kuriame gimėme, užaugome. Vieniems tai neaprėpiamos stepių erdvės, kitiems kalnai. Vieniems - tai spiginanti saulė virš galvos, kitiems- šalčiu alsuojantis dangus.

 

Mylėkime savo tautą. Didžiuokimės jos istorija, jos herojiška praeitimi, kultūra, tradicijomis, pasiekimais. Pajuskime patriotiškumo jausmą. Jis neįsivaizduojamas be meilės Tėvynei, ištikimybės jai, be siekio savo darbais tarnauti jos interesams.

 

Tegul gerasis Dievas visus čia susirinkusius į šv. Mišių auką laimina ir duoda jėgų naujam kūrybiniam darbui ne tik pagerbiant praeitį, bet ir patiems gyventi dvasinėmis vertybėmis ir kurti šviesesnę Lietuvos ateitį.

 

Norėčiau baigti savo mintis švenčiant Baltų vienybės dieną poeto Maironio eilėmis:

 

Graži tu, mano brangi tėvyne, šalis kur miega kapuos didvyriai: Graži tu savo dangaus mėlyne! Brangi: tiek vargo, kančių prityrei“.

 

Po Mišių visi kartu sugiedojo bažnyčioje Lietuvos himną.

 

Pagrindinėje Ariogalos gatvėje rikiavosi dalyvių kolona: Raseinių meno mokyklos orkestras su šokėjomis, Ariogalos gimnazijos šauliai su Lietuvos, Latvijos, maironiečių vėliavomis, sambūrio dalyviai.  Gyventojai sveikino jaunimą žygiuojantį miesto gatvėmis.

 

Gražiausioje Ariogalos vietoje – Dubysos slėnyje prasidėjo baigiamoji šventės dalis. Į susirinkusius kreipėsi Ariogalos gimnazijos direktorius Arvydas Stankus, seniūnė Renata Aleksiejienė. Eugenijus Urbonas su jaunaisiais maironiečiais uždegė tradicinį laužą. Koncertinėje programoje dalyvavo Ariogalos gimnazijos kolektyvai: sakralinės muzikos grupė “Giesmelė” (vadovė Laimutė Neverdauskienė), šokių studija “Mozaika”(vadovė Marytė Kvietkuvienė), jaunieji maironiečiai ir šauliai (vadovai Zita Andrijaitienė ir Andrius Bautronis).       Programoje dalyvavo ir svečių  atstovai. Šventės smagiausią dalį- šokius ir ratelius, organizavo Dobilas Juška su folkloro klubu.

 

Visi dalyviai buvo pamaitinti skania koše, kurios autorės – Raseinių „Kalno“  vidurinės mokyklos virėjos. Bandelėmis, kvapnia kava vaišino Nijolė Vitkauskienė.

 

Šventės organizatoriai Raseinių rajono švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius, Raseinių prezidento Jono Žemaičio ir Ariogalos gimnazijos bei Krašto istorijos muziejus šauniai padirbėjo, kad renginys pavyktų ir patiktų iš visos Lietuvos susirinkusiems svečiams.