Gėluvos kaimo bendruomenės iškilmė prasidėjo Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje šv. Mišiomis. Klebonas kun. Gintautas Jankauskas kvietė susirinkusius maldose prisiminti Gėluvos kaimo bendruomenės mirusius ir prašė Dievo palaimos bei sveikatos gyviems bendruomenės nariams.

 

Kalbėti apie gimtas vietas ir labai sunku, ir be galo lengva... „Ir nesvarbu kur veda tavo upė, kurioj šaly tavi namai. Į Gėluvą sugrįžtame visi mes. Bičiuli, tu šiam kraštui priklausai“. Šiais žodžiais birželio 30 dieną prasidėjo šventinė konferencija „Gėluvos kaimo bendruomenei – 10 metų“. Konferencija organizuojama įgyvendinant projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Tądien į Gėluvos kaimo bendruomenės namų kiemelį, dalyvauti vasaros šventėje, skirtoje Gėluvos kaimo bendruomenės 10-čiui paminėti, rinkosi visi čia gimę, augę, dirbę, gyvenantys ar gyvenę Gėluvos, Algimantų, Taurupio, Lenčių, Negirvos, Šliužių, Jučių, Pašilaupio, Pagynėvio, Padargupių, Daugėliškių, Budriškės, Lesčių, Rajinciškių, Kunigiškių, Leliušių, Pūstapolio, Ramučių ir Žąsinų kaimų gyventojai, taip pat lankę Žąsinų ar Gėluvos pradines mokyklas. Džiugu buvo matyti tiek susirinkusių žmonių veidų: ir jaunesnių, ir vyresnių, juolab, kad 2012-ieji yra paskelbti vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Organizatoriai tikėjosi visų aktyvaus dalyvavimo šventinėje konferencijoje, bendravimo, dalinimosi prisiminimais, diskutavimo apie šių dienų ir rytdienos darbus bei problemas.

 

Renginys tikrai buvo nuostabus. Nors konferencija truko net kelias valandas, bet susirinkusiems ji tikrai neprailgo. Atrodė, kad ir geras oras po lietingų dienų specialiai užsakytas. Pirmojoje konferencijos dalyje prisiminėme istorinius įvykius iki Gėluvos kaimo bendruomenės susikūrimo. Kad Gėluvoje seniai gyventa rodo čia rasti archeologiniai radiniai dar iš III-IV amžiaus. Gėluvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas daugiau kaip prie 400 metų – 1578-aisiais. Gėluvos kaimas pradėjo kurtis apie 1920-1925 metus, kai Lietuvoje buvo įvykdyta Žemės reforma. Pagerbėme mirusius šio krašto gyventojus tylos minute, o jaunoji kaimo karta nunešė gėles prie kaimo kryžiaus. Prisiminimais dalijosi buvęs Ariogalos miesto seniūnas Albertas Valiušis, kuris dirbo Ariogalos sodininkystės tarybiniame ūkyje vyriausiuoju zootechniku nuo 1969 m. Įspūdingi buvo Gėluvos, Padargupių, Šliužių, Jučių, Daugėliškių, Lenčių ir Taurupio kaimų atstovų prisistatymai. Jei sugebėjo ir parodyti savo kaimų talentus, ir pasidalinti prisiminimais, ir pasveikinti Gėluvos kaimo bendruomenę su 10 metų jubiliejumi. Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys apdovanojo tradicinio konkurso „Gražiausia kaimo sodyba“ nugalėtojus renginio prizais.

 

Gėluvos kaimo bendruomenės 10-metį buvo norima pažymėti ir kokiu nors simboliu. Tvirtybės simbolis ąžuolas, jungiantis visus bendruomenės kaimus, įsikūnijo tautodailininko iš Viduklės Dariaus Janušausko kūrinyje – ąžuolinėje skulptūroje. Kitas simbolis – bendruomenės vėliava, kuriam logotipą sukūrė Sigita Nanartavičienė. Sugiedoję bendruomenės himną, visi šventinės konferencijos dalyviai rikiavosi eisenai, o vėliavą nešė aktyviausi bendruomenės jaunesniosios ir vyresniosios kartos atstovai. Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas pašventino Gėluvos kaimo bendruomenės naujuosius simbolius. Vėliavą iškilmingai pakelti buvo pakviesti Gėluvos kaimo bendruomenės įkūrimo iniciatorė Raimonda Pankienė ir Gėluvos kaimo seniūnaitijos seniūnaitis Sigitas Džiaugys. Prie šių simbolių labai tiko ir eilės apie Maironį, kurias skaitė mūsų kraštietis autorius Juozas Mickevičius.

 

Antrojoje konferencijos po atviru dangumi dalyje buvo kalbama apie taip, kaip susiklostė aplinkybės įsikurti kaimo bendruomenei, kokios perspektyvos, gerinant žmonių gyvenimo kokybę, Kaimo plėtros programų galimybės kaime. Apžvelgti Gėluvos kaimo bendruomenės 10-ties metų pasiekimai, stiprinant partnerystę bei jaunimo iniciatyvų skatinimą kaime. Kalbėjo Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys ir tarybos nariai. Pasisakė ir svečiai: Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys Darius Ulickas, Raseinių rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvidienė, Raseinių vietos veiklos grupės „Raseinių krašto bendrija“ pirmininkas Vincas Blinstrubas, Ariogalos miesto ir kaimiškosios seniūnijos seniūnai bei kitų kaimo bendruomenių atstovai. Konferenciją pagyvino Gėluvos moterų ansamblio, Plikių kultūros namų šokių kolektyvo „Gynėvė“, Ariogalos kapelos „Šaltinėlis“, Kėdainių rajono Sirutiškio kaimo saviveiklininkų muzikiniai intarpai.

 

Nuostabu, kad konferencijos dalyvių šventiniai pietūs buvo lauke. Visi susirinkusieji dar galėjo klausytis skambių saviveiklininkų melodijų, atsigaivinti vaisvandeniais ir vaisiais, užkąsti, didžiulio šventinio torto paskanauti... Svarbiausia, kad buvo galima bendrauti, šnekučiuotis ne tik su vietiniais, kaimynais, bendruomenės nariais, bet ir su seniai nematytais žmonėmis.

 

Vėliau konferencija persikėlė ant Birutės kalno, kur vyko koncertai, gegužinė jaunimui ir buvo uždegtas šventinis laužas.

 

Pagrindinis šventinės konferencijos finansavimo šaltinis – Lietuvos kaimo tinklas, tačiau ši šventė nebūtų įvykusi be kitų dosnių rėmėjų ir pagalbininkų. Tai: Lietuvos Respublikos seimo narys Edmundas Jonyla, Ariogalos kaimiškoji seniūnija, Raseinių miškų urėdija, UAB „Ariogalos statybinės konstrukcijos“, UAB „Ariogalos komunalinės paslaugos“, UAB „KTG Eko Agrar“, žemietė Milda Stankevičienė, Tautinio ekologinio paveldo ūkio ūkininkai Audronė ir Kazys Žiliai, Kęstučio Skamarako tarptautinis paramos-labdaros fondas, Alfredas Volskis, Kęstutis Kiaulėnas, Viktoras Ročka, UAB „Dalrimas“, Raseinių kredito unija, Jūratės Krištopaitienės IĮ, Juozo Skamarako IĮ, Sigito Ignatavičiaus IĮ, Agnė ir Remigijus Paškevičiai, Marytė Dubinskienė, Dalės Klevinskienės IĮ, Rimo Bakanausko IĮ, Edgaro Banelio UAB „Nadis“. Šventinės konferencijos organizatorius – Gėluvos kaimo bendruomenė ir ypač reikia padėkoti bendruomenės aktyvui ir visiems geros valios žmonėms, prisidėjusiems, kad ši šventė įvyktų.