Įvairiai susiklostė Raseinių krašto bažnyčių likimas. Senosios, dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įkurtos bažnyčios amžių bėgyje ne kartą buvo perstatomos, remontuojamos ar po gaisrų statomos iš naujo. Kitos, amžių skaičiuojančios tik vienu kitu šimtmečiu, išliko originalios, beveik nepakitusios. Viena tokių bažnyčių nuo Kauno link Raseinių važiuojantį keleivį sutinka prie pat Raseinių rajono ribos. Tai kukli, liaudiškų formų Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia. 1789 m. Kotryna ir Ignacas Rëmeriai pastatė šią medinę bažnyčią ir skyrė išlaikymą kunigui.

 

Pirmoji bažnyčia, tada dar vadinta vieša koplyčia, siekia 1806 m. Gaila, tačiau tai teikia mažai informacijos mus dominančiu klausimu, nes trumpame dar gerai atrodančios koplyčios aprašyme neminimi nei varpai, nei varpinė. Vis tik remonto ar perstatymų prireikė, nes 1820 m. rašoma, kad bažnyčios stogas jau senas, jį reikėtų remontuoti. Tačiau būta ir naujovių: virš stogo kilo net trys nauji dažyti bokšteliai su geležiniais kryžiais. Šįkart aprašytas ir varpų ūkis. Šalia bažnyčios stovėjo iš keturių stulpų suręsta ir stogu uždengta varpinė, kurioje buvo vienas 30 svarų ir du, po 10 svarų, varpai. Bažnyčioje buvo dar septyni, bendro trijų svarų svorio varpeliai[1]. Padėtis nepakito nei 1826 m., nei 1827 m.

 

Tik 1830 m. bažnyčios inventoriuje pažymėta, kad šalia jos stovėjusioje keturkampėje varpinėje kabojo vienas 30 svarų varpas. Be to pirmą kartą minimas bažnyčios bokštelyje esantis varpas signorius, svėręs šešis svarus. Bažnyčioje taip pat buvo penki maži varpeliai, svėrę tris svarus[2]. 1846 m. varpinė jau vadinama sena. Šiek tiek sumažėjo bažnyčioje buvusių varpelių – jei 1830 m. jų būta penkių, tai 1846 m. minimi tik trys[3]. 1858 m. padėtis beveik ta pati, tik bažnyčioje vėl minima buvus keturis mažus ir vieną didesnį varpelius taigi galima manyti, kad galvoje turėti tie patys 1830 m. minėti penki varpeliai, nors neatmestina galimybė, kad per 1831 m. sukilimą du varpeliai pakliuvo į sukilėlių Varnių patrankų liejyklą ir buvo rusų konfiskuoti.

 

Žymesni pasikeitimai užfiksuoti tik 1873 m. bažnyčios inventoriuje. Pirmiausia paminėtina 1872 m. pastatyta nauja varpinė, kurioje kabojo du 30 ir 70 svarų varpai. Nenurodoma, kada įsigytas naujas 70 svarų varpas, tačiau, matyt, tai nebuvo senas pirkinys. Bažnyčioje buvo tie patys penki varpeliai: keturi maži, o vienas didesnis Šv. Mišioms aukoti[4].

 

Matyt tokia padėtis išliko iki 1915 m., kai Lesčių bažnyčia liko be vargonų (teisingiau, be jų vamzdžių) ir varpų. Tačiau sudarant 1924 m. bažnyčios inventorių pirmą kartą išsamiai aprašyta varpinė. Taigi Lesčių bažnyčios „varpinyčia medinė, jos aukštumas 2 sieksnių ir 1 ½ aršinų. Iš anžulo stulpų pastatyta, aplinkui apmušta lentomis. Stogas dengtas gontais. Ant stogo viršaus yra geležinis kryžius. Varpinyčioje yra mediniai laiptai, kuriais lipama prie varpų. Varpų nėra – rusai išvežė. Varpinyčioje yra vienos dures, užrakinamos su spyna. Varpinyčia stovi po kairę ranką einant į bažnyčią per didžiąsias dures, atstu nuo bažnyčios už 5 sieksnių ir 1 aršina. Varpinyčia neįkaininta Apdraudimo nuo ugnies draugijoje“[5].

 

Viltis atgauti prarastus varpus suspindo 1925 m., kai iš Rusijos buvo pargabenta pirma grąžinamų varpų siunta. Deja, nei pirmoje, nei antroje partijoje Lesčių varpų nebuvo. Teko pasitenkinti nelygiaverte pamaina – bažnyčiai „paskolos formoje“[6] skirtas 63 kg 400 g svorio III Novorosijsko dragūnų pulko koplyčios varpas[7]. Brolių Samginių gamykloje nulietas varpas ir dabar yra Lesčiuose. 1926 m. sausio 4 d. jį pasiėmė klebono J. Underio įgaliojimą pateikęs Bronius Golickas. Už varpą klebonas sumokėjo 89 Lt 40 ct. Šis varpas buvo tik laikina paguoda – bažnyčiai reikėjo skardesnio balso.

Kada Lesčių parapijiečius Šv. Mišių aukai vėl pakvietė naujo varpo skambesys sunku pasakyti, tačiau 1929 m. vasaros pradžioje bažnyčios klebonas Juozapas Underis vyskupijos Kurijai pranešė apie 1924-1929 m. bažnyčios inventoriuje įvykusius pokyčius. Bene svarbiausias buvo antrasis šio dokumento punktas, kuriame rašoma: „Įgytas bažnyčios varpas 11 pūdų svorio (Vinco Zalieskio auka) – 2430 Lt“[8] Kažin ar ši auka būtų pasiekusi Lesčių bažnytėlę, jei ne kai kurie reikšmingi įvykiai. 1923 m. gruodžio 18 d. įsteigta savarankiška Lesčių parapija, nes iki tol ši bažnyčia buvo Ariogalos, o vėliau Pernaravos filija[9]. Formuojant naują parapiją prie jos „cirkulo“ buvo prijungtas anksčiau Butkiškės parapijai priklausęs Kampiškių vienkiemis, kuriame ir gyveno V. Zalieskis.

 

Nuo to laiko varpinėje vėl kabojo varpas ir šis pastatas nebuvo tik skaudus netekties priminimas ar nelabai reikalingų rakandų sandėlis. Naujasis varpas aprašytas 1942 m., kai buvo renkamos žinios apie Lietuvos bažnyčių varpus. Pagal klebono J. Underio pateiktas žinias, jo aukštis su karūna 59 cm (karūna – 13 cm), vidaus skersmuo 30 cm. 1927 m. Kaune, liejiko Masaičio nulietame varpe buvo įrašas: „Kaunas 1927 metai rugpjūčio 18 dieną parapijiečio Vinco Zaleskio auka“. Jokių kitų papuošimų nėra. Anot klebono, 162 kilogramų svorio varpas buvo nulietas iš „misingio su špyžiu“[10].

 

2010 m. ekspedicijos metu apžiūrėjus varpą nustatyta, kad jame buvę įrašai 1942 m. užfiksuoti nevisai teisingai. Varpo liemenyje yra įrašas „PAROPİEČIO VİNCO ZALİESKO LESČİŲ BAŽNYČİAİ AUKA“. Varpo graiže yra kita inskripcija, informuojanti apie jo pagaminimo vietą: „KAUNE. İ MASAIČIO NULİETAS...“ Varpas be papuošimų. 1942 m. neužfiksuotas ir šalia buvęs kitas, iš bronzos (?) nulietas varpas su karūna (matyt, tai iš Rusijos gautasis varpas). Jis taip pat be papuošimų, tik žemiau neužpildytos viršutinio frizo juostos yra įrašas kursyvu: „Братьевъ. Самгиныхъ.“ Varpo liejinio kokybė nėra aukšta, nes po įrašu matosi kavernos – metalu neužpildytos ertmės, likusios liejimo metu. Varpo vidiniame paviršiuje taip pat yra išlietas beveik neįskaitomas įrašas kirilica. Tikėtina, kad jis turėtų būti toks: „Часовни III Новороссийскаго драгунскаго полка“.

 

Atrodo, kad 1915 m. į Rusiją nebuvo išvežtas bažnyčios bokštelyje bent nuo 1830 m. kabojęs mažasis varpas signorius – 1920 m. renkant žinias apie išvežtus varpus užfiksuota, kad iš Lesčių išvežti tik du varpai[11]. Signorius bokštelyje kabo ir dabar, nors ekspedicijos metu nustatyta, kad šiuo metu nėra naudojamas. Varpas kabo aukštai, prie jo priėjimo nėra, todėl atidžiau jį apžiūrėti nepavyko. Vis tik matyti, kad jis be karūnos (tik su pakabinimo ąsa). Varpą puošia dvi gana plačios, užimančios beveik 1/5 jo aukščio, frizo juostos.

 

Būtų sunku suregistruoti visus nežymius pokarinius varpinės remontus, tačiau keletą vis tik paminėsime. 1965 m. birželio 8 d. parapijos perdavimo-priėmimo akte pažymėta, kad varpinė sena, jos stogas apipuvęs. Tik beveik pusantrų metų čia dirbęs kunigas Juozas Vaičekauskas nesėdėjo sudėjęs rankas ir 1966 m. lapkričio 25 d. parapijos perdavimo-priėmimo akte jau parašyta, kad jam klebonaujant be kitų darbų buvo naujai apdengta ir nudažyta varpinė, jos būklė gera. Žinoma, tai nereiškė, kad kitiems klebonams nebus ką veikti. 1972 m. spalio 6 d. keičiantis klebonui pažymėta, kad 1966-1972 m. Lesčiuose dirbęs kun. A. Sadauskas naujai nudažė ir sutvarkė varpinę.

 

Naujausi pertvarkymai Lesčiuose atlikti 2006-2007 m. rengiantis paminėti Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų. Parapijos klebono Gintauto Jankausko rūpesčiu ir Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis likviduotas avarinis stovis, restauruota bažnyčia, perdažyta bažnyčia ir varpinė.

 

---