|
NAUJIENOS
Paminklinio Kryžiaus šventinimas Pagynėvyje
Gražios rugpjūčio popietės valandomis link Pagynėvio kaimo (Ariogalos seniūnija) riedėjo dešimtys mašinų. Visos jos sustojo jaukioje, ąžuolų apsuptoje Noruševičių sodyboje (buv. Galinauskų, Laurynų).
Pasiramsčiuodami lazdelėmis, susikibę žilagalviai, puikiai menantys pokario laikus ir besišypsantis jaunimas, tik iš savo tėvelių ir senelių girdėję apie karą, pokarį, sovietmetį bei kovas dėl Nepriklausomybės atkūrimo. Alinantis karštis ir dar tik augantis būsimasis pavėsis neišgąsdino šventės dalyvių. Rimti, susikaupę, kai kurie šnabždėdami maldą žmonės pasitiko Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių, Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerį monsinjorą Adolfą Grušą, Ariogalos šv. arkangelo Mykolo bažnyčios kleboną Gintautą Jankauską, LR Seimo narę Vincę Vaidevutę Markevičienę, Seimo narių padėjėjus, mokslininkus istorikus dr. Aldoną Vasiliauskienę, dr. Kazį Račkauską, 1951 1953 metų Šliužių kaimo pradžios mokyklos mokytoją Bronių Kemzūrą, poetę ariogalietę Zenę Sadauskaitę, garbius įvairių Vilniaus, Kauno, Raseinių organizacijų vadovus.
Žmonės, etnografinių vaišių metu, prisipažino, kad šiurpo kūnas, kai šventės pradžioje netikėtai, iš įvairių dalyvių lūpų nuskambėjo žuvusiųjų Pagynėvio kaimo partizanų pavardės. Jie turėjo girdėti, kad mes jų nepamiršome, kalbėjo šventės svečiai.
Kryžių pašventinęs ir šiltą žodį apie Lietuvos partizanus pasakęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, visus sujaudino savo nuoširdžiu pašventintojo Kryžiaus pabučiavimu. Taip priminė popiežiaus Jono Pauliaus II prieš 20-tį metų Lietuvos žemės pabučiavimą. Meilė ir šypsena sklido iš arkivyskupo visos šventės metu. Jo pokalbiai ir paprastumas užbūrė ambasadorių iš Vilniaus ir paprastą Pagynėvio kaimietį. Visi stebėjosi ir dėkojo mylimam arkivyskupui, kad jis, kaip tikras Lietuvos patriotas apsilankė partizanų krauju aplaistytoje žemėje ir kaip šiuo metu aukščiausias dvasininko pareigas užimantis asmuo Lietuvoje (Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas) pašventino kaime pastatytą kryžių, žuvusiems už krašto laisvę, vaikams.
Negalima nepaminėti, kad šventėje dalyvavo per šimtą svečių. Aplinkinių kaimų žmonės susirinko pasidabinę, vaikų ir vaikaičių lydimi. Sveikinosi, glėbesčiavosi, bučiavosi ir bendravo tarpusavyje, kaip šimtą metų nesimatę. Džiaugėsi susitikimu, gražia švente, gyrė organizatorius ir Ariogalos seniūną Juozą Labanauską, kad puikiai paruošė privažiavimus iki Pagynėvio kaimo. Gražius žodžius susirinkusieji sakė Paminklinio Kryžiaus projekto autoriui, architektui Leonui Juozoniui, neseniai atšventusiam devyniasdešimt pirmąjį gimtadienį ir idėjos įgyvendintojui kalviui Kastyčiui Mažonui iš Gėluvos. Visiems susirinkusiesiems autorius Aurelijus Noruševičius dovanojo po knygelę Kai Gynėvė raudojo krauju.
Aurelijus Noruševičius
|